Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Spartika“ ieškinį atsakovui S. K., trečiajam asmeniui V. E. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui siųsti įstatymų nustatyta tvarka pagal gyvenamąją vietą, tačiau grąžinti teismui su žyma „Neatsiėmė“. Atsižvelgiant į tai, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, jam išaiškinta pareiga per 14 dienų nuo paskelbimo spaudoje dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį bei šio atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Todėl įteikimas laikytinas tinkamu. Atsakovo atsiliepimas negautas, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad vadovaujantis vienintelio akcininko 2007-09-20 sprendimu bei akcijų pirkimo-pardavimo 2007-09-20 sutartimi Nr. 2007/01 90 procentų UAB „Spartika“ vardinių akcijų įsigijo S. K., kuris nuo 2007-09-28 ėjo UAB „Spartika“ vadovo pareigas (b. l. 14-16). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, jog įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Klaipėdos apygardos teismo 2008-05-12 nutartimi UAB „Spartika“ iškelta bankroto byla. Teismas įpareigojo UAB „Spartika“ administraciją perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus iki 2008-06-03 (b. l. 8).

Iš ieškovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad įmonės administracijos vadovas (atsakovas) nevykdo Klaipėdos apygardos teismo 2008-05-12 nutarties ir neperduoda bankroto administratoriui įmonės turto bei dokumentų, nors daug kartų buvo įspėtas (b. l. 18-19). Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-25 vykdomasis raštas buvo perduotas vykdyti antstolės B. Tamkevičienės kontorai. Antstolės pateiktas 2008-07-30 raginimas įvykdyti sprendimą, kurį pasirašė S. K., patvirtina, kad atsakovas žino apie savo, kaip buvusio įmonės vadovo, pareigą perduoti administratoriui bankrutavusios įmonės dokumentus bei turtą (b. l. 20-21, 24). Tačiau atsakovas nevykdė Klaipėdos apygardos teismo 2008-05-12 nutartimi nustatytų įpareigojimų.

Kadangi atsakovas buvo UAB „Spartika“ vadovas, jam kyla prievolė atlyginti ieškovui bei jo kreditoriams padarytus nuostolius, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovas savo reikalavimą priteisti 784 581 Lt žalos atlyginimo grindžia turto balansine verte, užfiksuota 2006-12-31 įmonės balanse (b. l. 11), t. y. pagal šį balansą ir buvo vertinamas įmonės mokumas bankroto bylos iškėlimo metu (b. l. 8). Bankroto byla iškelta įmonei 2008-05-12, todėl šis balansas faktiškai rodė įmonės turtinę padėtį. Šiuo atveju administratorius turi teisę reikalauti atlyginti tiesioginius nuostolius, t. y. realiai buvusio įmonėje ir neperduoto administratoriui turto vertę. Atsakovas savo pareigą pagal paminėtą imperatyvią bankroto įstatymo nuostatą privalėjo įvykdyti tinkamai, t. y. perduoti visą įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus įmonės dokumentus, nes šios pareigos neįvykdžius iš administratoriaus yra atimta galimybė peržiūrėti visus įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo.

Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. CK 2.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Už šių pareigų nevykdymą juridinio asmens valdymo organo nariui yra numatyta civilinė atsakomybė (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Konstatuojama, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kaltė yra bendroji atsakomybės sąlyga ir žemutinė suklydimo riba, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar atsakovas padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti. Įvertinus atsakovo poziciją, t. y. kad jis buvo daug kartų įspėtas ir ragintas vykdyti teismo nurodymus, tačiau įmonės turto bei dokumentų neperdavė, nėra teisinio pagrindo ieškinį atmesti, nes atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu. Analizuojant priežastinį ryšį nustatyta, kad dėl paminėto atsakovo neveikimo, t. y. dėl turto ir dokumentų neperdavimo, bankrutuojančio UAB „Spartika“ turtas prarado ekonominę vertę.

Dėl neperduoto įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio turto bankrutavusi UAB „Spartika“ patyrė 784 581 Lt žalą. Įmonės bankroto administratorius šiuo metu neturi teisės valdyti, naudoti ir disponuoti bankrutavusiai UAB „Spartika“ priklausančiu turtu, dėl to įmonė neturi piniginių lėšų, kuriomis galėtų padengti administravimo išlaidas ir atsiskaityti su kreditoriais. Be to, bankroto administratoriaus neturi galimybės peržiūrėti visus įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme (jeigu būtų nustatyti sandoriai, priešingi įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėję turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais). Todėl darytina išvada, jog yra nustatytos visos sąlygos taikyti civilinei atsakomybei ir nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusių pasekmių, todėl iš atsakovo ieškovui yra pagrindas priteisti žalos atlyginimą (CK 6.249 straipsnis).

Civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas, todėl ieškinys įrodytas ir pagrįstas. Iš atsakovo ieškovui priteistinas 784 581 Lt žalos atlyginimas (CK 6.249 ir 6.251 straipsniai).

Žyminio mokesčio dydis šioje byloje yra 11 846 (484 581*0,01+7 000) Lt. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui bankrutavusiai UAB „Spartika“ 784 581 Lt žalos atlyginimą iš atsakovo S. K., (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. K. 11 846 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus, dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.