Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. J. ir trečiajam asmeniui R. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal pareiškimo turinį ir nustatytas bylos aplinkybes matyti, kad ieškovė iš esmės siekia nuginčyti ir nustatyti vaiko tėvystę. Tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso IV dalies trečiajame ir ketvirtajame skirsniuose bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV dalies X skyriaus trečiajame ir ketvirtajame skirsniuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina ne ypatingosios teisenos, bet ginčo teisenos tvarka.

Tretysis asmuo R. M. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Procesiniai dokumentai įteikti jam asmeniškai (b.l. 19, 23).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. B. K.; bylos Nr. 3K-3-246/2003, bylos kategorija 70.5). Senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė apie tai, kad vaiko gimimo liudijime tėvu įrašytas R. M. žinojo nuo pat įrašo vaiko gimimo liudijime padarymo. Taip pat nuo pat įrašo gimimo liudijime padarymo ji žinojo, kad biologinis vaiko tėvas yra A. J.. Vaiko gimimo liudijime įrašas padarytas 2009 m. lapkričio 2 d., todėl formaliai laikytina, kad senaties terminas ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo paduoti jau suėjęs. Tačiau atsižvelgiant į vaiko interesus, į tai, kad nuo pat gimimo vaikas gyvena su biologiniu tėvu ir jį laiko tėvu, teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties termino taikymas pažeistų vaiko interesus, todėl senaties termino ieškiniui paduoti netaiko.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1995 m. birželio 17 d. ieškovė susituokė su R. M. (b.l. 4). Jiems esant santuokoje, tačiau kartu negyvenant 2009 m. spalio 19 d. ieškovė susilaukė sūnaus A. M., todėl, vadovaujantis CK 3.140 str., berniuko tėvu įrašytas ieškovės sutuoktinis R. M. (b.l. 5). CK 3.150 str. 1 d. nustato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad kartu gyvena penkerius metus. Kad su ieškove kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2002 m. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui patvirtino ir R. M. (b.l. 21). Todėl darytina išvada, kad ieškovės sutuoktinis negali būti vaiko tėvas.

Ieškovė nurodė, kad jos sūnaus A. M. tėvas yra atsakovas A. J.. Atsakovas pripažįsta, kad jis yra A. M. tėvas. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad maždaug nuo 2007 m. ieškovė gyvena su atsakovu, atsakovas rūpinasi A. M., laiko jį savo sūnumi, padeda jį išlaikyti, todėl nustatytina, kad A. M. tėvas yra A. J., o A. M. yra A. J. sūnus.

Ieškovės atstovas teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir prašo priteisti iš atsakovo 620 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutiko, t.y. byloje jokio ginčo nebuvo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš abiejų šalių. Ieškovė nuo 50 proc. bylinėjimosi išlaidų buvo atleista, todėl iš jos priteistina 155 Lt, o iš atsakovo A. J. į valstybės biudžetą priteistina 310 Lt bylinėjimosi išlaidų. Be to, iš jo priteistina į valstybės biudžetą 10 Lt pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146-3.148 str., 3.149-3.153 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 392, 399 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nėra A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Pripažinti A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvu, o A. M. A. J. vaiku.

Priteisti iš A. J. valstybei 10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš A. J. 310 Lt į valstybės biudžetą išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, nurodant, jog įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš D. M. 155 Lt į valstybės biudžetą išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, nurodant, jog įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.