- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-25
- Bylos Nr.
- N-469-177-07
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutarties R.G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
2006 m. liepos 10 d. Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodydamas, kad 2006 m. birželio 13 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Avirės gatvėje, Druskininkų mieste, R.G. su A.M., neturėdami nustatyta tvarka paruoštos ir suderintos projektinės dokumentacijos, savavališkai pastatė pavėsinę (be pamatų, 2,5 m x 4 m dydžio) valstybinėje žemėje, vaikų žaidimų aikštelėje. Protokole nurodyta, kad tuo R.G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 1 dalyje (b.l. 4).
2006 m. liepos 13 d. Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros pareigūno nutarimu R.G. pagal ATPK 51² straipsnio 1 dalį paskirta 500 Lt bauda (b.1.6).
Šalies argumentai
R.G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas 2006 m. liepos 13 d. Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros pareigūno nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjas paaiškino, kad 2005 m. vasario 19 d. raštu Nr.913-496 gavus Druskininkų savivaldybės sutikimą įrengti vaikams žaidimų ir poilsio aikštelę, jis su A.M. sukalė pavėsinę (pradėjo statyti 2005 m., o nutraukė darbus 2006 m. birželio mėnesį). Pareiškėjas nurodė, kad pavėsinė yra kilnojama, statydami pavėsinę, jie nesiekė savanaudiškų tikslų, turėjo savivaldybės pritarimą. Pareiškėjo manymu, skiriant nuobaudą, nebuvo pilnai išsiaiškintos aplinkybės.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas vadovavosi ATPK 51² straipsnio 1 dalimi. Konstatuota, jog R.G. padarytas teisės pažeidimas įrodytas Aplinkos apsaugos įstatymo vykdymo patikrinimo aktu (b.l. 28), fotonuotraukomis (b.l.22-25), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.17). Teismas nurodė, jog Druskininkų savivaldybės 2005 m. vasario 19 d. raštas Nr.913-496 (b.l.20) negali būti pripažintas dokumentu, suteikiančiu teisę statyti statinį. Aplinkos įstatymo 17 straipsnis numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys gali statyti, rekonstruoti ar plėsti ūkinės veiklos objektus tik turėdami šio įstatymo 16 straipsnio reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją. Teismo konstatavimu, pastatyta pavėsinė atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punkte aptartą statinio sąvoką. Fotonuotraukos įrodo, kad statinys yra sujungtas su žeme (b.l.25). Aplinkybė, kad vėliau prie statinio atramų buvo pritvirtinti ratai (b.l.24), kaip nurodyta nutartyje, atsakomybės nešalina. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad šio statinio statybai turėjo būti parengta projektinė dokumentacija. Pažymėta, jog R.G. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teisę statyti statinį. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 51² straipsnio 1 dalį ir administracinė nuobauda jam paskirta pagrįstai. Teismas nurodė, jog R.G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustačius, jam turėjo būti paskirtas baudos vidurkis, numatytas padaryto pažeidimo sankcijoje. Šiuo atveju paskirta minimali bauda, tačiau nesunkinant skundą padavusio asmens padėties, nuobauda paliktina nepakeista.
III.
R.G. apeliaciniu skundu prašo 2006 m. liepos 13 d. Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros pareigūno nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstai nenurodytas ir neįrodinėtas jo indėlis į statybas. 2005 m. vasario 19 d. Druskininkų savivaldybės raštas Nr.19 patvirtina, kad nebuvo veikiama savavališkai. Nenurodyta, konkrečiai kokios tvarkos jis nesilaikė. Apeliantas nurodo teismui paaiškinęs, kad jo ir A.M. žmonos ne kartą kreipėsi į savivaldybę dėl aikštelės statybos dokumentacijos ir šiuo metu savivaldybės jau ruošiama dokumentacija aikštelės statybai, vyksta derinimai su Alytaus apskrities viršininko administracija, kaip su žemės valdytoja, dėl jau pastatytų įrengimų nužymėjimo (dėl to jie dar negali pateikti dokumentacijos). Apelianto teigimu, vaikų žaidimų aikštelių įrengimo tvarka Druskininkų savivaldybėje dar nebaigta ruošti, dėl to negali būti svarstoma, ar ji pažeista. Apeliantas teigia lengvabūdiškai pasirašęs administracinio pažeidimo protokolą, įkalbėtas Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros vedėjo. Apeliantas pažymi, kad ši pavėsinė yra kilnojamas daiktas, be to, byloje nėra duomenų, kokios paskirties yra vaikų aikštelės valstybinė žemė, kas joje pažymėta. Apelianto teigimu, nepareiškus konkretaus kaltinimo, buvo apribota jo teisė gintis. Apeliantas pažymi ginčijęs savo vaidmenį pavėsinės pastatyme. Jo teigimu, įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jis statė pavėsinę ir jo darbas buvo lemiantis, nesurinkta. Apeliantas nurodo, jog teismo išvada, kad Druskininkų savivaldybės 2005 m. vasario 19 d. raštas Nr. 913-496 negali būti pripažintas suteikiančiu teisę statyti statinį, nėra pagrįsta konkrečiu įstatymu. Neaiški ir Druskininkų savivaldybės, nustatančios tvarką savo savivaldybėje, pozicija byloje. Apelianto teigimu, teismas, rėmėsi nuoroda į neegzistuojantį įstatymą (Aplinkos įstatymo 17 straipsnis), tuo pažeisdamas jo teisę gintis. Apeliantas remiasi Statybos įstatyme aptartomis statinio ir pavėsinės sąvokomis (Statybos įstatymo 2 str. 2 p., 8 str. 2 d., Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 "Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai"), nurodydamas, kad pastatyta pavėsinė atitinka kilnojamos pavėsinės sąvoką (nėra pritvirtinta prie žemės, ją nesunkiai galima perkelti į kitą vietą). Apeliantas pažymi, kad reikalinga dokumentacija pagal pateiktus raštus buvo rūpinamasi (gautas savivaldybės raštas, patvirtinantis, kad pritariama ketinimams įrengti minėtoje teritorijoje žaidimų ir poilsio aikšteles). Apelianto manymu, Statybos įstatymo požiūriu savivaldybė pati prisiėmė statytojos (užsakovės) pareigas ir pati turėjo, jeigu reikėjo, parengti dokumentaciją ar paruošti tvarką ir vykdyti statybą. Reikiamų duomenų byloje nesurinkta, nors jis reikalavo iškviesti specialistą, kuris įvertintų, ar pavėsinė yra statinys ar įrenginys ir kokios reikia projektinės dokumentacijos. Apelianto manymu, jis šiuo atveju negali būti pripažintas "statytoju" ir jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 51² straipsnio 1 dalį (Baltašiškės kvartalo gyventojai tik inicijavo žaidimų aikštelės statybą, todėl taip pat negali būti pripažinti "statytojais"). Apeliantas pažymi, jog teismas nekonkretizavo statinio ryšio su žeme, nepagrįstai konstatavo, kad prie statinio buvo pritvirtinti ratai, nors 2006 m. liepos 10 d. paaiškinime jis tik teigė, kad jie norėjo tokius ratus pritvirtinti ir su ratais prie šono pavėsinę nufotografavo. Apelianto teigimu, protokole nurodoma, kad pavėsinė pastatyta vaikų žaidimų aikštelėje, nors tokios aikštelės kaip ir negali būti. Apeliantas nurodo, kad teismas neišnagrinėjo pagrindinių jo skundo motyvų ir nepašalino esminių prieštaravimų. Tuo tarpu 2006 m. rugsėjo 19 d. išnagrinėjus analogišką A.M. skundą, nuobauda pakeista į švelnesnę (vienodi įrodymai, ta pati teismo sudėtis).
Atsiliepimas
Druskininkų aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, jog paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole R.G. pripažino kartu su A. M. savavališkai pastatęs pavėsinę Avirės gatvėje, Druskininkuose, ir dėl to nurodė besigailintis. Agentūra paaiškina, jog nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2006 m. liepos 13 d. R.G. buvo prikalęs prie pavėsinės vinimis senus lengvojo automobilio ratus, pavėsinė pradėta statyti 2006 m. birželio mėnesį (pridedamos 5 fotonuotraukos Avirės g.). Atsiliepime nurodoma, jog 2006 m. liepos 13 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr.06 nustatyta tvarka paruošti ir suderinti pavėsinės projektinę dokumentaciją arba pavėsinę nugriauti, tačiau R.G. privalomajame nurodyme pasirašyti ir jį paimti atsisakė. Privalomasis nurodymas išsiųstas registruotu paštu 2006 m. liepos 14 d., tačiau paštas registruoto laiško neįteikė (gavėjas nerastas). Agentūros teigimu, 2004 m. rugpjūčio 5 d. Druskininkų miesto Veisiejų, Avirės, Snaigupės, Ringeliškių gatvių gyventojų prašyme dėl vaikų žaidimo aikštelės įrengimo apie pavėsinės įrengimą neužsiminta, Druskininkų savivaldybės administracija 2005 m. vasario 3 d. raštu Nr.913 - 496 pritarė tik tam, kad minėtų gatvių gyventojai savo lėšomis įrengtų vaikų žaidimo ir poilsio aikštelę. Atsiliepime nurodoma, jog yra gautas kolektyvinis Druskininkų miesto Avirės, Ringeliškių, Veisiejų, Snaigupės gatvių gyventojų 2006 m. liepos 5 d. prašymas, kad suderinti laikinų įrenginių bei statinių (pavėsinės, sūpuoklių, krepšinio stovo) įrengimą, tačiau iki šios dienos suderinimas negautas. Agentūros teigimu, R.G. apeliaciniame skunde prieštarauja pats sau, vienur rašydamas, kad statė pavėsinę, o kitur teigdamas, kad nėra jo indėlio į pavėsinės statybą (tai neatitinka tikrovės). Atsiliepime pažymima, jog iš 2004 m. rugpjūčio 5 d. Druskininkų miesto Veisiejų, Avirės, Snaigupės, Ringeliškių gatvių gyventojų prašymo neatiduoti žaliojo ploto privatiems asmenims (jį pasirašė ir R.G.) matyti, kad apie žemės paskirtį jis žino. Aplinkos įstatymas ir Statybos įstatymas, kaip nurodyta, yra nepanaikinti ir galioja, o pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 pavėsinė yra II grupės nesudėtingas statinys, kuriam statyti pagal 14.2 punktą turėjo būti parengtas sumažintos sudėties projektas - projekto schema. Atsiliepime nurodoma, jog R.G., savavališkai statydamas pavėsinę be nustatyta tvarka paruoštos ir suderintos dokumentacijos, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 15, 16, 17 straipsnius, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
51-2 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos objektų statybą, rekonstravimą, plėtimą, atidavimą ar priėmimą naudoti be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos arba nesilaikant joje numatytų aplinkos apsaugos reikalavimų.
Įvertinusi visumą bylos įrodymų ir nagrinėjamiems teisiniams santykiams aktualias teisės normas teisėjų kolegija pripažįsta, kad R.G. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Administracinio teisės pažeidimo protokole bei 2006 m. liepos 13 d. rašte Druskininkų aplinkos apsaugos agentūrai R.G. pripažino, kad pastatė pavėsinę kartu su kaimynu. Jo pozicijos pakeitimas apeliaciniame skunde nėra įtikinamai motyvuotas, todėl atmetamas. Aplinkybė, kad galimai pavėsinę statė du statytojai neturi įtakos kiekvieno jų administracinei atsakomybei.
Pagal Statybos įstatymo (1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240) 2 straipsnyje pateikiamas sąvokas statinys - ,,visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas "tvirtai sujungta su žeme" reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną).“; laikinas statinys - ,,statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami.“.
Iš byloje esančių ginčo pavėsinės fotonuotraukų matyti, kad tai nėra pastatytas iš surenkamų konstrukcijų ir kilnojamas statinys.
Pagal Statybos įstatymą įgyvendinančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16d. įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedą statant pavėsinę ne privačioje žemėje, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, be to, reikalingas žemės savininko (valdytojo) raštiškas sutikimas.
To paties reglamento 12.4.2. punktas reikalauja statant II grupės nesudėtingus statinius rengti supaprastintą statinio projektą, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas neturėjo nurodytų statybos dokumentų, jo minimas Druskininkų savivaldybės raštas nėra statinio projektas ir jo funkcijų atlikti negali.
Dėl nurodytų aplinkybių patraukto administracinėn atsakomybėn asmens apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R.G. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.