- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2-10631-251/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04806-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Gema Janušienė (pirm.)
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Advokatai
- Saulius Alysas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl asmeninės nuosavybės teisės į turtą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. P. ieškiniu prašo pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) priklauso J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės mama J. K. (tuo metu J. D.) ištekėjo (duomenys neskelbtini) už N. K., gim. (duomenys neskelbtini) Santuokos registracijos vieta - (duomenys neskelbtini). 1970 metais J. K. pradėjo gyventi atskirai nuo sutuoktinio, o 1974 atvyko gyventi į Lietuvą. J. K. sutuoktinis N. K. liko gyventi Rusijoje. Gyvendama Lietuvoje, J. K. nuo kito vyro D. P. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters – ieškovės N. P.. (duomenys neskelbtini) J. K. mirė. Po jos mirties liko butas adresu (duomenys neskelbtini) Šį butą J. K. (duomenys neskelbtini) testamentu buvo palikusi dukrai N. P.. Notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, nes preziumuojama, jog paveldimas butas adresu (duomenys neskelbtini) tebėra bendrąja jungtine sutuoktinių J. K. bei N. K. nuosavybe. J. K. butas adresu (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas pagal 1989-02-18 nuomos sutartį. Vėliau, vadovaudamasi Butų privatizavimo įstatymu, ieškovės mama iš Valstybinio ir visuomeninio butų fondo pagal 1992-03-28 pirkimo pardavimo sutartį įgijo nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Minėtuose sandoriuose N. K. nedalyvavo. Už buto privatizavimą J. K. sumokėjo iš savo asmeninių lėšų bei valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis. Nusipirkusi butą J. K. jį tvarkė, remontavo, komunalinius mokesčius mokėjo taip pat iš savo asmeninių lėšų. Nors buto įgijimo metu ieškovės mama buvo santuokoje su N. K., tačiau nuo 1970 metų gyveno atskirai nuo vyro, bendro ūkio nebevedė ir santuokinio gyvenimo nebegyveno. Dėl to Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu santuoka nutraukta, turtas byloje nebuvo dalinamas. Ieškovės mamos sutuoktinis N. K. apie buto pirkimą nieko nežinojo ir nežino, niekada nelaikė savęs buto bendraturčiu, jis nereiškė ieškovės mamai pretenzijų dėl šio buto. N. K. į Lietuvą nebuvo persikėlęs gyventi. Ieškovei nėra žinoma mamos sutuoktinio gyvenamoji vieta. Ieškovės atstovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministeriją, kuri 2020 metų sausio mėnesį pateikė užklausą Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijai dėl informacijos suteikimo apie N. F. K., tačiau iki šiol iš Rusijos negautas atsakymas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Saulius Alysas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant ir pripažinti instituciją netinkamu atsakovu. Nurodė, kad ji valstybę paveldėjimo santykiuose atstovauja tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Nagrinėjamu atveju ši institucija atsakovu byloje įtraukta nesant teisinio pagrindo (b. l. 46-47).
Atsakovė valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas ar akcijos. Šiuo atveju valstybės įmonė Turto bankas negavo pranešimo apie galimą J. K. palikimo perėjimą valstybei (b. l. 51-52).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota J. D. (po santuokos - J. K.), gim. (duomenys neskelbtini) ir N. K., gim. (duomenys neskelbtini) santuoka (b. l. 10-12). Santuoka nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (b. l. 17-19). Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime turto padalijimo klausimas nespręstas. J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). J. K. (duomenys neskelbtini) testamentu butas (duomenys neskelbtini), ir visas kitas jai priklausantis turtas paliekamas N. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).
1989-02-18 nuomos sutartimi J. K. išsinuomojo butą, kurio adresas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-21). 1992-03-28 pirkimo pardavimo sutartimi J. K. įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 22). Iš pateiktų sutarčių dėl komunalinių paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad šias sutartis su tiekėjais sudarė J. K., kitų savininkų, paslaugų gavėjų sutartyse nenurodyta (b. l. 24-31).
Byloje nėra ginčo, kad J. K. ir jos sutuoktinis N. K. Lietuvoje kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, šeima faktiškai iširo iki J. K. atvykstant gyventi į Lietuvą. Šias aplinkybes patvirtina ir Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, kuriuo konstatuota, kad J. K. ir jos sutuoktinis N. K. bendro ūkio neveda, nepalaiko šeimyninių santykių; ieškovė J. K. santuokos nutraukimo byloje nurodė, kad šeimoje su N. K. negyveno nuo 1970 m. (b. l. 17-18). Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikti dokumentai, susiję su aptariamo buto nuoma, įsigijimu, komunaliniais mokesčiais, kuriuose J. K. sutuoktinis kaip šeimos narys ar bendrasavininkis nebuvo nurodytas. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes, kad J. K. nuo 1970 m. gyveno Lietuvoje be sutuoktinio.
Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą (toliau – ir SŠK), tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2002, 3K-3-343/2006, 3K-3-280/2008).
CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-464/2008, 3K-3-491/2009, 3K-3-491/2011).
Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad nors J. K. nekilnojamąjį turtą įgijo formaliai būdama santuokoje, tačiau nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai asmeniniams, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, už asmenines lėšas. N. K. savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prie šio turto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo neprisidėjo. Nekilnojamojo turto registre aptariamas turtas taip pat įregistruotas vienos J. K. vardu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, ieškinys tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.