- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- N-62-947-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00191-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. liepos 30 d. nutarimu V. D. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje („Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus“) ir 51³ straipsnio 17 dalyje („Pavojingų atliekų identifikavimo, deklaravimo, pakavimo ir ženklinimo bei lydraščio užpildymo ir perdavimo reikalavimų nevykdymas“) numatytas veikas skiriant už tai subendrintą nuobaudą - 2300 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda V. D., UAB „Dauvidės prekyba“ ir „Dauvidė ir ko“ direktoriui, skirta už tai, jog įmonėse nėra sorbentų pavojingiems išsiliejusiems skysčiams iš automobilių surinkti, pavojingų atliekų, susidariusių veiklos vykdymo metu, laikinam saugojimui talpos ne visos pažymėtos atitinkamos formos etiketėmis, be to, „Dauvidė ir ko“ teritorijoje rastas eksploatuoti netinkamas automobilis, kurį išardė UAB „Dauvidės prekyba“ serviso darbuotojai, nors įmonė neturi teisės verstis tolia veikla, taip pažeidžiant Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo 9.4, 15.2 ir 15.3 punktų, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punkto reikalavimus
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. D. skundą, 2010 m. spalio 20 d. nutarimu jį iš dalies tenkino, t. y. Institucijos nutarimą panaikino, V. D. pripažino kaltu pagal ATPK 51³ straipsnio 16 dalį ir skyrė už tai 600 Lt baudą. Teismas konstatavo, jog ATPK 51³ straipsnio 17 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingų atliekų identifikavimo, deklaravimo, ženklinimo bei lydraščio užpildymo ir perdavimo reikalavimų nevykdymą, tačiau už tokią veiką V. D. nei administracinio teisės pažeidimo protokolas, nei nutarimas skirti administracinę nuobaudą nesurašytas. Teismas nurodė, jog Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo 9 punktas numato, kad transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla: variklio, transmisijos, pakabos, stabdžių sistemos, kuro sistemos remontas ir techninė priežiūra, įskaitant variklių plovimą, tepalų ar kitų skysčių keitimą, transporto priemonių pakartotinė apdaila ir pan., pripažįstama potencialiai taršia ir turi būti vykdoma Dirbtuvių patalpose, kurios privalo atitikti šiuos reikalavimus: 9.4. punkte nurodyta, kad turi būti laikomos priemonės išsiliejusiems teršalams (naftos produktams, akumuliatorių elektrolitui ir kt.) surinkti ir (ar) neutralizuoti: absorbentų komplektai ar kitos priemonės, leidžiančios absorbuoti, neutralizuoti ne mažiau kaip 0,01 m³ bet kurio transporto priemonės eksploatacijai naudojamo aplinkai pavojingo skysčio ir ne mažiau kaip 0,1 m³ naftos produktų. Minėto aprašo 15.2 punkte numatyta, kad visi saugomų, supakuotų vežimui pavojingų atliekų konteineriai ar pakuotės turi būti paženklinti; 15.3 punktas įtvirtina, kad pavojingų atliekų ženklinimo etiketė turi būti parengta pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, joje pateikta informacija turi būti aiškiai matoma ir atspari aplinkos poveikiui. V. D. pripažino, kad ne visos talpos pavojingoms atliekoms surinkti buvo pažymėtos etiketėmis, taip pat pripažino, kad sorbentai buvo laikomi sandėlyje, o ne autoservise, todėl teismas priėjo išvadą, kad V. D. padarė pavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklių pažeidimus, tačiau šiuo atveju netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl V. D. veika perkvalifikuotina į ATPK 51³ straipsnio 16 dalį skiriant baudos vidurkį, nes nenustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.
Teismas nurodė, jog V. D. nuobauda pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį paskirta taip pat nepagrįstai ir neteisėtai, nes byloje nesurinkta įrodymų, kad UAB „Dauvidės prekyba“ ir UAB „Dauvidė ir ko“ vykdytos straipsnio dispozicijoje aprašytos veiklos. Teismas pažymėjo, jog Institucijos atstovė tik patvirtino, kad bendrovės teritorijoje rado automobilio kėbulą, tačiau negalėjo nurodyti nei automobilio markės, nei kada buvo automobilis išardytas, nei kas jį išardė, o V. D. paaiškino, kad rastas automobilio kėbulas yra jų bendrovei priklausiusio automobilio Citroen XM, kuris neeksploatuojamas nuo 2001 m., 2002 m. gegužės 31 d. nurašytas, ką patvirtina UAB „Dauvidės prekyba“ direktoriaus įsakymas dėl ilgalaikio turto likvidavimo, VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo 2010 m. spalio 6 d. pažyma, kad transporto priemonė Citroen XM v.n. (duomenys neskelbtini) VIN:VF7Y3AG001AG1602 išregistruota 2002 m. gegužės 9 d. baigus jos eksploataciją. Atsižvelgiant į tai, teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal minėtą straipsnį nutraukė (ATPK 250 str. 1 p.).
III.
Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarimu, V. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimu skirtą baudą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nuobauda pagal ATPK 51³ straipsnio 16 dalį jam skirta nepagrįstai. Pažymi, jog teismas rėmėsi jo paaiškinimu, kad ne visos talpos atliekoms surinkti buvo pažymėtos etiketėmis, tačiau jis norėjo pasakyti, kad tik tuščia statinė, kol į ja nepilamos atliekos, nėra ženklinama, ką liudija ir jo 2010 m. birželio 23 d. paaiškinimas Institucijai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydama teismo nutarimo motyvus. Papildomai nurodo, jog apelianto tvirtinimas nepagrįstas, be to, jis kalba apie UAB „Dauvidės prekyba“ statines, kai tuo tarpu patikrinimo metu nepaženklintos talpos pavojingų atliekų laikinam saugojimui nustatytos UAB „Dauvidė ir ko“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą teikia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir kad dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimu jo teisinė padėtis negali būti pabloginama (non reformatio in peius principas), administracinę bylą tikrina tik toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas skyrė V. D. baudą pagal ATPK 51³ straipsnio 16 dalį.
ATPK 51³ straipsnio 16 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pavojingų atliekų tvarkymo, gabenimo, naudojimo ar laikymo taisyklių pažeidimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. D. kaltė, padarius ATPK 51³ straipsnio 16 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Papildomai pabrėžtina, jog administracinis kaltinimas asmeniui pareikštas ne tik už atliekų konteinerių nepaženklinimą, kas įrodyta išsamia bylos medžiaga (b. l. 22, 23, 38), bet ir dėl dirbtuvės patalpose nelaikomų priemonių išsiliejusiems teršalams surinkti ir (ar) neutralizuoti, ko V. D. apeliaciniu skundu neginčija, ir ką pats pirmosios instancijos teisme pripažino teigdamas, kad įmonės veiklos vykdymo vietoje sorbentų nebuvo ir už tai jį galima bausti (b. l. 24).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.