- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-1029-516/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė (pran.), Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- I. C., V. T.
- Ieškovas
- LR Transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės (pranešėja) ir Dalia Višinskienė
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo LR Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. T. ir I. C. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras 2008-09-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovų V. T. ir I. C. 8678,62 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2006-02-20 dėl atsakovo V. T. , vairavusio antrajam atsakovui I. C. priklausančią transporto priemonę VW Golf , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta UAB “Sampo Banko Lizingas” priklausanti transporto priemonė Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Šio eismo įvykio metu atsakovo V. T. vairuojama transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl šios avarijos matu padarytos žalos atlyginimo UAB „Transporent“ kreipėsi į ieškovą. Gavus prašymą atlyginti autoįvykio metu padarytą žalą, AB “Lietuvos draudimas”, vykdydamas su ieškovu sudarytą paslaugų sutartį ir veikdamas ieškovo vardu, nustatė ir atlygino UAB “Sampo banko lizingas” žalą- išmokėjo 8678,62 Lt dydžio draudimo išmoką. Šią sumą (8678,62 lt.) ieškovas kompensavo AB “Lietuvos draudimas”. Kadangi ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, tai regreso teise prašo solidariai priteisti iš atsakingo už autoįvykį asmens, atsakovo V. T. ir transporto priemonės savininko, antrojo atsakovo I. C. 8678,62 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų V. T. ir I. C. 8678,62 Lt pagrindinio mokėjimo ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2008-09-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo V. T. 281,80 Lt, o iš I. C. – 130 Lt bylinėjimosi išlaidų
Teismas konstatavo, kad automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistravimas kito asmens vardu atima iš atsakovo I. C. teisę šio automobilio perdavimo kitam asmeniui faktą panaudoti kaip įrodymą prieš trečiuosius asmenis, tai yra prieš ieškovą (LR CK 1.75 str. 2 d. pagrindas). Todėl atsakovo nurodytas faktas, kad autoavarijos metu jis nebuvo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju bei valdytoju, reikšmės bylai neturi. Teismas pažymėjo, kad atsakovui I. C. , kaip automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, tenka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 3 d., 2 d. nustatytas draudimas naudoti patiems ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonės. Taigi, atsakovas I. C. , būdamas automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, neturėjo teisės leisti atsakovui V. T. naudotis automobiliu, nes šis nebuvo apdraustas. Teismas nurodė, kad atsakovas I. C. , leisdamas naudoti neapdraustą automobilį V. T. , pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo draudžiamąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu. Pagal paminėto įstatymo 4 str. 2 d. normą automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės naudoti ir jo valdytojas atsakovas V. T. . Teismas konstatavo, kad transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Todėl automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko atsakovo I. C. atsakomybė LR TRansporto priemonių draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Teismo nuomone, ginčo atveju atsakovų V. T. ir I. C. solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš LR CK 6.279 str. normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo. Kadangi atsakovai V. T. ir I. C. pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta Biurui, išmokėjusiam UAB ”Sampo banko lizingas” automobiliui Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą 8678,62 lt. turtinę žalą, todėl atsakovų V. T. ir I. C. atžvilgiu teismas taikė solidariąją atsakomybę. Teismas nurodė, kad ginčo dėl regresinio prašomo priteisti žalos dydžio nėra. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškinyje įvardyta 8678,62 Lt suma yra sumokėta, kad šio dydžio mokėjimas yra išmokėtas dėl atsakovo V. T. kaltais veiksmais padaryto autoįvykio su atsakovui I. C. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, todėl teismas iš atsakovų solidariai priteisė 8678,62 Lt pagrindinį mokėjimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas I. C. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-04-01 sprendimą dalyje dėl solidariosios atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovo I. C. atžvilgiu atmesti.
LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato atvejus, kai už draudimo sutarties sudarymą atsako asmuo, naudojantis transporto priemonę teisėtu (sutarties) pagrindu. Teigia, kad eismo įvykio metu V. T. teisėtai valdė automobilį, nes su juo buvo sudaryta žodinė automobilio neatlygintinio naudojimo (panaudos) sutartis. Vadinasi, eismo įvykio dienai už draudimo sutarties sudarymą buvo atsakingas atsakovas V. T. . Apelianto nuomone, kadangi V. T. buvo teisėtu automobilio valdytoju, jis pagal įstatymo reikalavimus privalėjo sudaryti automobilio draudimo sutartį bei laikytis įstatymo 4 str. 3 d. nustatyto draudimo nenaudoti neapdraustos transporto priemonės;V. T. veiksmuose yra visų būtinų sąlygų visetas deliktinei atsakomybei atsirasti. Nurodo, kad V. T. kaltė dėl autoįvykio padarymo šioje byloje yra ne tik, kad preziumuojama, bet ir įrodyta. Atsakovas V. T. buvo atsakingas už draudimo sutarties sudarymą. Apelianto nuomone, būtent atsakovas V. T. tyčia pažeidė Įstatymo 4 str. 3 d. nustatytą reikalavimą nenaudoti neapdraustos transporto priemonės, nes įvykio dieną jis vairavo transporto priemonę. Todėl civilinės atsakomybės taikymas apelianto atžvilgiu reikštų CK 6.263 str. 2 d. nustatyto teisinio reglamentavimo pažeidimą, kad žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo, bei prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-04-01 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo I. C. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, kad transporto priemonių savininkas yra asmuo, kuris registruotas VĮ „Regitra“. VĮ „Regitra“, tvarkančios oficialų registrą duomenimis, 2006-02-20 įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonės Volkswagen GOLF savininku buvo I. C. . Šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas. Ieškovas taip pat nurodo, kad prievolė užtikrinti transporto priemonės apdraudimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra nustatyta transporto priemonės savininkui arba transporto priemonės įgijėjui pagal lizingo, išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, kai tuo tarpu kitais pagrindais (kaip šiuo atveju – pagal panaudos sutartį) transporto priemonę valdantiems asmenims tokia pareiga nenumatyta. Ieškovo nuomone, šiuo atveju V. T. negali būti laikomas atsakingu už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmeniu. Ieškovas teigia, kad atsakingi už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. Ieškovo nuomone, ne tik eismo įvykio kaltininkui V. T. , bet ir apeliantui kilo pareiga atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytą žalą. Be to, apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, galinčių pagrįsti skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo faktą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Atsakovas I. C. apeliaciniu skundu skundžia pirmos instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, kad jo, kaip transporto priemonės savininko, atžvilgiu, taikyta solidarioji atsakomybė, nors byloje yra įrodyta, kad žala padaryta V. T. veiksmais ir dėl jo kaltės.
Byloje nustatyta, kad 2006-02-20 Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas V. T. , vairuodamas automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , priklausantį I. C. , apgadino UAB „Sampo banko lizingas“ (UAB „Transporent“) priklausančią transporto priemonę MITSUBISHI L200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) . Atsakovo V. T. vairuotas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“ nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl MITSUBISHI L200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , sugadinimo ir atlygino I. C. transporto priemone VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , padarytą žalą, išmokėdama 8678,62 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vykdydamas sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą 8678,62 Lt draudimo išmoką (b.l.20-24). Ieškovas atlygino V. T. padarytą žalą ir kreipėsi į bendraatsakovius I. C. ir V. T. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Atsakovas I. C. teigia, kad 2005 m. vasarą automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , pardavė atsakovui V. T. , tačiau atsakovas nepateikė tai patvirtinančios rašytinės pirkimo - pardavimo sutarties Dėl šios priežasties apeliantas mano, kad pareiga sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį teko atsakovui V. T. . apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
Pagal CK 6.305 str. 1 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybėn perleidžiamą daiktą, o tokio perleidimo pasėkoje pasikeičia daikto savininkas. Remiantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2000-10-12 Nr. VIII-2043) 19 straipsnio nuostata, Lietuvos Respublikoje leidžiama eksploatuoti tik Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruotas motorines transporto priemones. Šio norminio akto pagrindu Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 Įsakymu Nr.260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (toliau - Taisyklių), galiojusių byloje minimo eismo įvykio metu, 43.1 p. nustato, kad parduodama transporto priemonė turi būti išregistruota, išregistruojant be kitų dokumentų, numatytų Taisyklių 44 p., pateikiamas transporto priemonės registravimo dokumentas (44.4 p.). Tuo atveju, kai transporto priemonę išregistruoja pirkėjas, jis VĮ „Regitra“ turi pateikti notaro patvirtintą transporto priemonės savininko išduotą įgaliojimą, suteikiantį teisę išregistruoti transporto priemonę. Taisyklių 2 punkto nuostatoje numatyta, jog transporto priemonių, jų savininkų ir (ar) naudotojų duomenis, ir šių duomenų pasikeitimus Lietuvos Respublikoje registruoja, registravimo dokumentus išduoda bei registravimo duomenis tvarkos VĮ „Regitra“. Taigi darytina išvada, jog transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuris registruotas VĮ „Regitra“ (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-11-13 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-1179/2000). Paminėti teisės aktai numato privalomą motorinės transporto priemonės sandorio registravimą (Civilinio kodekso 1.75 str. 1 d.), tokiu atveju sandorio šalims teisės ir pareigos iš sandorio atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, bet nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu. Tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (Civilinio kodekso 1.75 str. 2 d.).
Pagal VĮ Regitra tvarkomo viešo registro duomenis, kurie laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais aukštesnę įrodomąją galią, automobilio VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , savininku nurodomas atsakovas I. C. . (b.l.6). Atsakovas minėto automobilio neišregistravo, kaip minėta, rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties nepateikė, todėl pripažintina, kad jis neįrodė, jog automobilį VW GOLF pardavė atsakovui V. T. . Tai reiškia, kad santykyje su trečiais asmenimis apeliantas I. C. automobilio perleidimo faktu negali remtis ir šią aplinkybę jis gali panaudoti tik prieš sandorio šalį, t.y. perieš V. T. . Tuo tarpu kitų asmenų atžvilgiu, šiuo atveju- asmens, kuriam padaryta žala, bei ieškovo, atlyginusio šią žalą, atžvilgiu, apeliantas laikomas automobilio savininku ir iš to jam kyla įstatymuose numatytos teisės bei pareigos prieš trečiuosius asmenis.
Privalomojo draudimo rūšis, sąlygas, bei draudimo šakas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tame tarpe ir Transporto priemonių draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo teisę, detaliai reglamentuoja specialus įstatymas LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - Įstatymas). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas, nes naudojama transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.).
Pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnį, Lietuvoje naudojama transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o už tokios sutarties sudarymą atsakingas yra transporto priemonės savininkas, o naudotojas tik atveju, jeigu transporto priemonę naudoją pagal lizingo, išperkamosios nuomos ar panašią sutartį. Neapdraustos transporto priemonės savininkas neturi teisės perduoti ją valdyti kitiems asmenims. Pagal minėto Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. jei žala eismo įvykyje nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaroma transporto priemone, kurį neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ją vairavusio kaltininko padarytą žalą atlygina LR transporto priemonių draudikų biuras. Tačiau tokiu atveju LR transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad išmokėtą žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (minėto įstatymo 23 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog tokia įstatymo normos formuluotė reiškia, kad minėtas biuras turi teisę pasirinkti, iš ko reikalauti žalos atlyginimo – iš transporto priemonės savininko, pažeidusio prievolę sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ar iš transporto priemonės valdytojo, dėl kurio veiksmų neapdrausta transporto priemone buvo padaryta žala trečiajam asmeniui. Tiek transporto priemonės savininkas, tiek valdytojas tokiu atveju yra solidarūs skolininkai.
Remiantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, skolininkų pareigai esant solidariai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Byloje nustatyta, kad automobilis VW GOLF nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovas I. C. , būdamas šio automobilio savininkas, privalėjo automobilį apdrausti, tačiau šią savo pareigą pažeidė, neapdraustą automobilį perdavė valdyti kitam atsakovui. Atsakovas V. T. sukėlė eismo įvykį, buvo pripažintas kaltu dėl jo, dėl jo veiksmų buvo padaryta žala. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka iš abiejų atsakovų solidariai.
Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino minėtas materialinės teisės normas, todėl pagrįstai ieškinį tenkino ir iš abiejų atsakovų solidariai priteisė nuostolių atlyginimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo I. C. apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Atmetus atsakovo I. C. apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo I. C. 9,95 Lt (devynis litus ir devyniasdešimt penkis centus) išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme.