Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-05-16 · Civilinė byla Nr. 2-1858-807/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-16
Bylos Nr.
2-1858-807/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33940-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jankienė
Pareiškėjas
J.M.
Suinteresuotas asmuo
E.P., Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 2.6.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
kopija
Civilinė byla Nr. 2-1858-807/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33940-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.3.; 2.8.2.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė,sekretoriaujant Natašai Dobrijan,dalyvaujant pareiškėjai J.M.,suinteresuoto asmens atstovei G.P.,suinteresuotam asmeniui E.P.,vertėjai Ritai Daškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J.M. skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir E.P., vykdantis individualią veiklą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2016 m. rugpjūčio 05 d. sprendimą nutraukti pareiškėjos ir paslaugų teikėjo – projektų vadovo E.P. – kilusio ginčo nagrinėjimą bei įpareigoti Tarnybą ginčą nagrinėti iš naujo. Anot pareiškėjos, Tarnybos sprendimas yra neteisingas, neobjektyvus ir nepagrįstas. Pareiškėjos skundo nagrinėjimas Tarnyboje vyko paviršutiniškai. Pareiškėjos teigimu, ji nepateikė Tarnybai atsakymo į 2016-07-26 Tarnybos raštą, kuriuo buvo prašoma iki 2016-08-08 pateikti savo poziciją dėl paslaugų teikėjo atsakymo į pareiškėjos prašymą bei kitus turimus ginčui nagrinėti reikšmingus įrodymus, kadangi šio rašto negavo. Todėl Tarnyba, negavusi pareiškėjos atsakymo ir neturėdama visų būtinų duomenų ir įrodymų, priėmė neteisingą ir neobjektyvų sprendimą. Be to, ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2016-08-05, t.y. anksčiau, nei pasibaigė Tarnybos nustatytas terminas pareiškėjos pozicijai bei papildomiems įrodymams pateikti – 2016-08-08 (b.l. 1-3).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tiek ginčo raštas, kuriuo priimtas sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą, tiek kiti Tarnybos raštai buvo siųsti pareiškėjai tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), nurodytu pačios pareiškėjos prašyme Tarnybai, ir nei vienas iš siųstų raštų nebuvo grąžintas atgal į Tarnybą. Be to, pareiškėja teikdavo atsakymus į šiuos raštus, kas įrodo, jog siųsta informacija pasiekdavo adresatę. Todėl pareiškėjai siųsti raštai laikytini įteiktais tinkamai. Atkreipė teismo dėmesį, kad ginčijamas Tarnybos raštas, buvo parengtas ir išsiųstas pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 5 d., tačiau dėl techninės klaidos jame parengimo diena buvo nurodyta rugpjūčio 5 d. (b.l. 31-33).

Suinteresuotas asmuo E.P. su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja pati nevykdė sutartinių įsipareigojimų pagal 2014-09-30 sudarytą Projektavimo darbų sutartį, dėl ko projektavimo darbai šiuo metu yra sustabdyti. Apie tai pareiškėją yra raštu informuota (b.l. 23).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime išdėstytus reikalavimus jame nurodytais argumentais ir motyvais, o suinteresuoto asmens Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė ir suinteresuotas asmuo E.P. nesutiko su pareiškimu atsiliepimuose nurodytais argumentais ir motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kadangi pareiškimu ginčijamas Tarnybos procesinis sprendimas ir prašoma įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti procedūrinius veiksmus, susijusius su pareiškėjos skundo nagrinėjimu, tai teismas šią bylą priskiria ypatingosios teisenos byloms ir ją išnagrinėja priimdamas nutartį, o bylos šalimis laiko pareiškėją J.M., t. y. asmenį, kurio pareiškimu (skundu) pradedamas bylos nagrinėjimas, ir suinteresuotus asmenis – Tarnybą ir E.P., vykdantį individualią veiklą, su kurių teisėmis ir pareigomis susijusi nagrinėjama byla (Civilinio proceso kodekso 37 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 2, 3 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. birželio 13 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu dėl E.P. galimai netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų pagal 2014-09-30 Projektavimo darbų sutartį (toliau – Sutartis), t.y. galimai neteisingai parengto ir nepatvirtinto žemės sklypo formavimo ir projektavimo projekto, taip pat dėl informacijos neteikimo, ir tuo pagrindu vartotojos keliamo reikalavimo grąžinti pagal Sutartį už paslaugas sumokėtą avansą (b.l. 37-38). Tarnybai pateiktame prašyme pareiškėja nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini) (b.l. 37).

2016 m. birželio 21 d. raštu Nr. 4-3488 Tarnyba kreipėsi į E.P. siūlydama ginčą išspręsti taikiai, o nesutinkant ginčo spręsti taikiai, pateikti motyvuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl vartotojos prašyme nurodytų aplinkybių bei apie priimtus sprendimus informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą iki 2016 m. liepos 1 d. (b.l. 36). Apie pradėtą ginčo neteisminio sprendimo procedūrą ir kreipimąsi į paslaugų teikėją E. P.pareiškėja buvo informuota 2016 m. birželio 21 d. raštu Nr. 4-3489, išsiųstu jos prašyme nurodytu gyvenamosios vietos adresu (b.l. 8-9). 2016 m. liepos 11 d. pranešimu pareiškėja informavo Tarnybą, kad E. P. su ja po Tarnybos raginimo taikiu būdu išspręsti ginčą nesusisiekė, prašė toliau nagrinėti ginčą ir priimti sprendimą (b.l. 10).

2016 m. liepos 14 d. Tarnyba gavo paslaugų teikėjo atsakymą, kuriame jis nurodė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas ir paruoštas derinimui, tačiau, paslaugų teikėjo teigimu, pati pareiškėja nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, numatytų Sutarties 4.2 punkte, t. y. neteikė Projektui reikalingos medžiagos bei atsisakė pasirašyti Projekto dokumentus, todėl darbas buvo sustabdytas. Paslaugų teikėjas nurodė, kad užsakovė buvo apie tai informuota 2015 m. kovo 10 d. raštu, pateikė tą patvirtinančius įrodymus (b.l. 86-87). Gavusi paslaugų teikėjo atsakymą, Tarnyba 2016 m. liepos 26 d. raštu Nr. 4-4223 išsiuntė vartotojai jos prašyme nurodytu adresu paslaugų teikėjo atsakymą susipažinti ir, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, įtvirtinančiu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teisę kreiptis į vartotoją dėl papildomos informacijos pateikimo, paprašė jos iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. pateikti savo poziciją dėl paslaugų teikėjo atsakyme išdėstytų argumentų, tačiau atsakymas iš vartotojos nebuvo gautas (b.l. 84-85). Negavusi papildomų duomenų bei įrodymų, reikšmingų ginčo nagrinėjimui, Tarnyba nutraukė ginčo nagrinėjimą, apie tai informuodama ginčo šalis 2016-08-05 raštu Nr. 4-5098 (b.l. 4-6).

Pareiškėja teigia negavusi minėto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. liepos 26 d. rašto Nr. 4-4223, todėl neturėjusi galimybės laiku pateikti savo atsikirtimų ir papildomų įrodymų. Teismas neturi pagrindo nesutikti su Tarnybos argumentais, jog tiek minėtas raštas, tiek kiti Tarnybos jai siųsti raštai buvo siųsti tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini), kurį nurodė pati vartotoja, teikdama prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, nes juos patvirtina bylos medžiaga (b.l. 37, 84-85). Duomenų apie adreso korespondencijai pasikeitimą nei Tarnybai nei teismui nėra pateikta. Tarnyba nurodė, kad nei vienas Tarnybos vartotojai siųstas raštas negrįžo atgal. Atsižvelgiant į nurodytą, tarnybos raštai, siųsti pačios vartotojos pateiktu adresu ir negrąžinti Tarnybai, laikytini įteiktais tinkamai.

Pažymėtina, jog atsiliepime į skundą Tarnyba nurodė, kad raštas buvo parengtas 2016-09-05, tačiau jame per klaidą (dėl techninės klaidos) nurodyta parengimo data „2016-08-05“. Teismas neturi pagrindo abejoti Tarnybos teiginiu dėl padaryto rašymo apsirikimo, kadangi minėto rašto turinys patvirtina, jog skundo nagrinėjimas nutrauktas būtent po to, kai Tarnyba per nustatytą terminą (t.y. iki 2016-08-08) negavo pareiškėjos atsakymo, kas suponuoja mintį apie vėlesnę, nei jame nurodyta, šio rašto parengimo datą.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vartojimo ginčai nagrinėjami laikantis rungimosi, ginčų nagrinėjimo operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos (bendradarbiavimo) principų. Tam, kad Tarnyba galėtų priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, byloje turi būti surinkta pakankamai vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų, kurių visuma leistų daryti pagrįstą išvadą apie vartotojo reikalavimų pagrįstumą, t.y. Tarnyba turi įsitikinti įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimu. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija imasi priemonių, kad ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir nevilkintų ginčo nagrinėjimo, ir siekia, kad ginčas būtų tinkamai išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką. Įstatymo 26 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad ginčas nutraukiamas, kai dėl objektyvių aplinkybių neįmanoma išnagrinėti ginčo ir priimti sprendimo.

Šiuo atveju pareiškėja Tarnybai skundė paslaugų teikėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, t.y., kad paslaugų teikėjas teisingai neparengė ir nepatvirtinto jos užsakyto projekto, neteikė jos prašomos informacijos. Paslaugų teikėjas Tarnybai pateiktame atsakyme priešingai kaltino užsakovę sutartinių įsipareigojimų nevykdymu. Teigė, kad projektas buvo parengtas ir paruoštas derinimui, tačiau tolimesni veiksmai negalėjo būti atlikti, kadangi, paslaugų teikėjo teigimu, užsakovė neteikė Projektui reikalingos medžiagos bei atsisakė pasirašyti projekto dokumentus, t.y. pati nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Paslaugų teikėjo teigimu, būtent todėl darbas buvo sustabdytas. Sutiktina su Tarnybos išvadomis, kad tiek užsakovės, tiek paslaugų teikėjo pateikti argumentai dėl abipusių Sutartyje numatytų šalių pareigų vykdymo tinkamumo iš esmės nepagrįsti objektyviais įrodymais, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Abiems ginčo šalims buvo suteikta galimybė pateikti jų argumentus patvirtinančius įrodymus, kuriuos, vadovaujantis rungimosi, ginčų nagrinėjimo operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principais ginčo šalys privalo teikti laiku, nevilkindamos ginčo nagrinėjimo proceso (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 5 dalis), tačiau šia teise tinkamai pasinaudota nebuvo.

Pabrėžtina ir tai, kad teisme nagrinėjamame skunde pareiškėja taip pat nenurodė naujų esminių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kuriuos Tarnyba turėtų išnagrinėti iš naujo ir kurie vienareikšmiai galėtų nulemti kitokį Tarnybos sprendimą dėl ginčo esmės.

Vertindamas pareiškėjos argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju Tarnyba nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos skundui iš esmės išnagrinėti nėra objektyvių sąlygų/galimybių. Tarnyba rinko, nagrinėjo ir vertino duomenis, reikalingus pareiškėjos skundui išnagrinėti. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl jos skundo nagrinėjimo galimybių negali būti pakankamas pagrindas panaikinti Tarnybos sprendimą.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, teisės aktų nepažeidė, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. Tačiau atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis), taigi ši nutartis neatima iš pareiškėjos teisės kreiptis į teismą su ieškiniu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos J.M. skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo panaikinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Diana Jankienė