- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- A2.9.-69-880/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00331-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pažeidėjas
- M. B.
- Nukentėjusysis
- Č. S.
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
protokolą surašiusiam Vilniaus apskrities VPK Širvintų RPK vyresniajam tyrėjui Pauliui Kirtikliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustos, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. B. surašytas už tai, kad ji 2014 m. rugsėjo 5 d., apie 6 val., iš chuliganiškų paskatų, su gėlių vazonu išdaužė du kaimyno Č. S., gyv. (duomenys neskelbtini), namo lango stiklus ir į geriamo vandens šulinį supylė neaiškaus skysčio. M. B. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 174 str., kaip nedidelis chuliganizmas.
M. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad kaimynų S. langų stiklai sudaužyti ankščiau jų pačių. Į šulinį ji jokio skysčio nepylė, ji pati naudojasi šuliniu, iš jo geria, pačios vyras jį išvalė, ji ne kartą kreipėsi į savivaldybę dėl šulinio remonto. Beržinį rasto gabalą į šulinį įmetė pats Č. S., o jos sugyventinis V. B. tą šulinį išvalė. Ji taip pat nurodė, kad 2014-09-04 buvo pristatyta į PK komisariatą, ji buvo sumušta, todėl visą kitą dieną, t.y. 2014-09-05, gulėjo lovoje ir taip anksti ryte tikrai nevaikštinėjo. Ji mano, kad Stankevičiai nori ją apšmeižti, nes su jais konfliktuoja, nes ją nepagrįstai buvo apkaltinę vagyste, jų sūnus buvo nuteistas dėl M. B. turto vagystės.
Nukentėjusysis Č. S. nurodė, kad grįždamas iš darbo namo 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 12 val. matė kaip M. B. paėmusi molinį vazoną išdaužė sandėliuko, kur laikomi drabužiai langus. Tai matė ir jo žmona K. S., kuri tuo metu buvo namuose ir žiūrėjo pro langą. Jam taip pat iš kitų asmenų yra žinoma, kad M. B. į šulinį pripylė kažkokio skysčio, todėl vanduo smirdėjo chlorkalkėmis.
Šalies argumentai
K. S. apklausta liudytoja nurodė, kad ji nematė, kaip M. B. išdaužė langą, nes tą dieną ji buvo poliklinikoje, o kai grįžo prie namų jau buvo policija ir Č. S. jai pasakė, kad policija atvažiavo todėl, kad M. B. išdaužė sandėlio langą. Ji taip pat nurodė, kad M. B. 2014 m. rugsėjo 5 d. į šulinį kažką įpylė ir nuėjo. Tai matė K. S. sūnus ir J. G.. Nueidama ji pasakė „nuodykitės“. Vanduo šulinyje buvo tamsus, dumblinas.
Protokolą surašęs vyr. tyrėjas Paulius Kirtiklis nurodė, kad viename namo gale gyvena B., kitame kaimynai, kita patalpa nenaudojama. Nukentėjusiojo žmona sakė, kad apie 8 val., palydėdama vaikus į mokyklą, matė, kad B. iš kibiro kažką supylė į šulinį ir buvo blogas kvapas, lyg chlorkalkių, todėl M. B. buvo surašytas protokolas. Įvykio vietoje languose nebuvo visų stiklų.
Liudytojas S. S. nurodė, kad jis, J., T. ir K. S. matė, kaip M. B. kažką įpylė į šulinį ir parodė špygą. Paskui niekas neėmė vandens, nes smirdėjo, gal chlorkalkėmis.
Liudytoja A. B. nurodė, kad langai išdaužyti seniai. Dar pavasarį jų išdaužymu buvo kaltinamas J. M. B. šulinio neužteršė, nes ji pati juo naudojasi. Ji pati su tėčiu šulinį išvalė, Č. S. į šulinį įmetė beržinio rasto gabalą.
Liudytojas M. M. nurodė, kad valė ginčo šulinį, t.y. išpumpavo vandenį ir išsėmė dumblą. Šulinyje buvo medinė kaladė ir jis ją ištraukė. Kvapas šulinyje buvo kaip ir kituose valomuose šuliniuose.
Liudytojas A. T. nurodė, kad girdėjo apie langų išmušimą, bet nieko nematė. Į šulinį buvo įmesta kaladė. Ją įmetė Č. S.. Jis nurodė, kad jo vaikas ir S. S. matė kaip M. B. kažką įpylė į šulinį. Tai buvo apie 7.30 val.
Liudytojas policijos pareigūnas Mindaugas Chmeliauskas nurodė, kad rugsėjo pradžioje atvažiavo paimti paaiškinimus iš S. ir T. dėl įvykio prieš dieną. B. nebuvo, buvo po 11 val. Kol ėmė paaiškinimus, S. ar T. pasakė, kad Marina įpylė pamazgas į šulinį, o jie paskambino seniūnui ir sakė pranešti higienistams. Jie į vandenį nežiūrėjo. Dėl lango nieko nekalbėjo.
Liudytojas policijos pareigūnas Viktoras Baškevičius parodė, kad namas, kuriuo lango išdaužymu kaltinama M,. B. yra seniai apleistas ir jame išdaužyta daugybė langų. Stankevičiai yra kaimo girtuokliai, vagiliauja. Buvo pareikštas Ž. pareiškimas dėl šiferio vagystės, kurią įvykdė M. B., tačiau byla buvo nutraukta, nes viskas buvo ardoma seniai ir ne M. B..
Liudytojas Gintaras Joteika parodė, kad ginčo langai seniai išdaužyti, ten kas ką nori, tą daro, tie pastatai apleisti seniai. Ten buvo G. Joteikos kaip apylinkės inspektoriaus aptarnaujama teritorija. Tarp nukentėjusiųjų ir M. B. dažnai kildavo konfliktai, S. kiekvieną dieną gerdavo.
Liudytojas V. B. parodė, kad yra M. B. vyras. Jis žinau, kad kaladę į šulinį įmetė S. Žmona į šulinį negalėjo nieko pilti, ji namų šeimininkė, jai vanduo reikalingas, ji žiūri švaros, o jie šlapinasi prie šulinio. V. B. pats padėjo valyti šulinį. Jame rado visokiausių gelžgalių, batų ir dumblo. Po kiek dienų vanduo buvo riebus vanduo, tada su M. B. visą vandenį išsėmė, kad pribėgtų švaraus. Langus S. patys daužosi ir jų vaikai, mažesnis vaikas labai aršus, kur sveiki langai išima ir sau įsistato.
Liudytojas seniūnas Sigitas Bankauskas nurodė, kad jam S. sakė, kad M. B. į šulinį įmetė fekalijas. Apie tai jis informavo savivaldybės administraciją ir veterinariją. Dėl šulinio remonto į jį buvo kreipusis M. B., o vėliau jį remontavo M. su V.. S. gyvena taip, kad stovi rizikos šeimų grupėje, o M. B. gyvena tvarkingiausiai, tvarka namuose ideali, bet būna visko. Ten buvo mokyklos pastatas, mokytojai išsipirko butus ir pardavė Ž., yra 4 socialiniai būstai, vienas tuščias. S. rodė, kad išdaužyti langai toje patalpoje, kur jos rūbai. Jis nežinau kas ten buvo, durys S. baisios, teko laužti, kai šunis buvo palikę. Vasarą langą pats S. išmušė langą kai jo žmona ten buvo pasislėpusi.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką (as), už kurią (s) turi būti skiriama nuobauda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse, priimtose atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose, yra pasisakęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų leidžiančių teigti, kad M. B. išdaužė langą ir pripylė neaiškaus skysčio į šulinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp M. B. ir Č. ir K. S. nuolat vyksta konfliktai. Iš M. B. pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad ji ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas dėl netinkamo S. elgesio. Iš 2006 m. sausio 13 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad už M. B. turto vagystę buvo nuteistas A. S.. Liudytojas V. Baškevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau S. buvo apkaltinę M. B. šiferio vagyste, tačiau byla buvo nutraukta, nes šiferis buvo nuimtas kur kas seniau. Visa tai teismo vertinimu rodo, kad S. parodymai nėra patikimi ir jie linkę apkalbėti M. B.. Šią išvadą pagrindžia ir S. parodymų nenuoseklumas.
Šalies argumentai
Č. S. nurodė, kad grįždamas iš darbo namo 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 12 val. matė kaip M. B. paėmusi molinį vazoną išdaužė sandėliuko, kur laikomi drabužiai langus. Jis taip pat nurodė, kad tai matė ir jo žmona K. S.. Tačiau K. S. nurodė, kad ji to nematė, nes tą dieną buvo poliklinikoje ir kai grįžo namo prie namo jau buvo policijos pareigūnai. Kitų asmenų, kurie būtų matę, jog M. B. išdaužė langą nėra. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinimas išdaužius langą remiasi tik Č. S. parodymais, kurie nėra visiškai patikimi dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir tuo, kad M. B. kalta neprisipažino, o liudytojai A. B., A. T., Viktoras Baškevičius, Gintaras Joteika, V. B. ir Sigitas Bankauskas nurodė, kad didžioji dauguma to pastato langų seniai išdaužyta (tai matyti ir nuotraukose), teismas sprendžia, jog šioje byloje neįrodyta, jog M. B. išdaužė Č. S. langą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti įrodymai taip pat neleidžia daryti išvados, jog M. B. į geriamo vandens šulinį supylė neaiškaus skysčio. Liudytojas S. S. nurodė, kad jis, J., T. ir K. S. matė, kaip M. B. kažką įpylė į šulinį ir parodė špygą. K. S. nurodė, kad ji nematė, kaip M. B. įpylė kažką į šulinį, tačiau nurodė, kad tai matė jos sūnus ir J. G.. A. T. nurodė, kad jo vaikas ir S. S. matė kaip M. B. kažką įpylė į šulinį. Taigi, visi asmenys nurodo skirtingus asmenis mačiusius kaip M. B. kažką pila į šulinį, t.y. jų parodymai yra nenuoseklūs. Šiuo atveju teismo vertinimu svarbios aplinkybės yra tos, kad pats nukentėjusysis Č. S. į šulinį įmetė beržinę kaladę, kad dėl to M. B. kreipėsi į seniūną, jog šulinį išvalė būtent M. B. vyras, kad M. B. pati naudoja tą vandenį ir ne kartą yra kreipusis į savivaldybę dėl šulinio išvalymo. Byloje nėra nustatyta, jog šulinys buvo užterštas, priešingai nei nurodo S. S., šulinį išvalęs M. M. nenurodė, kad šulinyje buvo chloro kvapas, t.y. jis nurodė, kad ten buvo įmesta medinė kaladė ir kaip ir daugelyje šulinių reikėjo išvalyti dumblą.
Kaip jau buvo minėta, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmuo negali būti pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą remiantis tik duomenimis, kurių pagrindu galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o ne patrauktas atsakomybėn asmuo privalo įrodinėti savo nekaltumą, todėl visos abejonės dėl asmens kaltumo traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, neleidžia teismui daryti neginčytinos išvados, kad M. B. išdaužė langus ir pripylė neaiškaus skysčio į šulinį, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta M. B. atžvilgiu pagal LR ATPK 174 straipsnį, nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Nutraukti administracinę bylą dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 174 straipsnį, M. B. atžvilgiu, nesant jos veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.