- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- 1-210-804/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41739-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Kaltinamasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- R. M.
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant N. B.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorams J. Ž. ir M. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuva, Lietuvos Respulikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini)., Lietuva, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2016-08-28 apie 23.00 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini)., kur gyvena jo sesuo R. S. kartu su vyru Ž. M., įbėgęs į buto kambarį, kur lovoje gulėjo Ž. M., ėmė jį mušti. R. S. bandžius juos išskirti, E. S. tyčia suėmęs ją už šonų, numetė nuo lovos, dėl ko R. S. kojomis atsitrenkus į stiklinę spintelę, stovėjusią šalia lovos, dužo spintelės stiklai, kurie supjaustė R. S. koją, padarydami dvi pjautines dešinės čiurnos šoninio paviršiaus apie 5 cm žaizdas, su sausgyslių (ilgosios ir trumposios peroniealinių) perdalijimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tai yra E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamasis E. S. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-08-28 po pietų jam paskambino sesuo R. S. ir pasakė, kad jai reikia su juo pakalbėti. Jis jai pasakė, kad tuo metu yra Trakuose kartu su drauge S. V., A. M. ir vaikais. Kadangi sesuo R. norėjo skubiai susitikti, tai jie susitarė susitikti netoli Trakų. Sutartoje vietoje iš automobilio išlipo R. S., jos tuo metu sugyventinis, o dabar jau vyras Ž. M. ir dar du jam nepažįstami jaunuoliai. Ž. M. be jokio paaiškinimo pradėjo pulti jį, prie jo prisijungė ir tie du asmenys ir jie visi spardė jį kojomis ir mušė rankomis. Tuo metu R. S. buvo užpuolusi S. V. ir A. M.. Tikriausiai Ž. M. ir jo draugai pamatė, kad jie t.y. A. M. ir S. V. su vaikais, todėl paliko ramybėje ir susėdę į mašiną išvažiavo. Jam užpuolimo metu buvo pamušta akis ir skaudėjo šoną, bet į policiją dėl šio incidento nesikreipė, kadangi tuo metu ruošėsi į kariuomenę ir nenorėjo jokių problemų. Tą pačią dieną jam grįžus namo, vakare jam paskambino jo su R. S. bendra sesuo N. S.. Pasakė jam, kad kažkas iš jų grasino ir jai, kad bus tas pats, kaip ir jiems prie Trakų, kad R. S. ir Ž. M. laužėsi ir daužėsi pas ją į butą, o ji gyvena tame pačiame name ir aukšte kaip ir R. S., tik durys priešais. Paprašė jo, kad jis atvažiuotų pas ją ir pasiimtų, nes ji bijo būti namuose, vaikas irgi bijo. Jis kartu su S. V. ir A. M. nuvažiavo pasiimti N. S.. Ji buvo užsirakinusi, todėl jis pabeldė į N. S. buto duris, o kadangi priešais yra Ž. M. buto durys tai staiga pamatė Ž. M., kuris vėl jį puolė ir netikėtai papurškė jam į akis dujų. Jie susikibo ir pradėjo stumdytis. Taip besigrumdami įėjo į Ž. M. butą ir į kambarį. Tuomet abu nugriuvo ant lovos ir toliau grūmėsi ir mušėsi. Kadangi jam buvo papurkšta į akis tai jis nelabai matė kas dedasi aplink tik išgirdo kažkokį dūžesį bei R. S. šauksmą, kad jai reikalinga greitoji pagalba. Jis tada atsikėlė nuo lovos ir S. V. ir A. M. padedamas išėjo per duris laikydamasis už sienų, nes nieko nematė nuo pripurkštų dujų į akis. S. V. ir A. M. įvykio metu buvo bendrame koridoriuje, o N. S. buvo pas save bute, kadangi atsidarius buto duris ji galėjo stebėti kas vyksta, nes viskas iš jos buto matėsi. Dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažįsta, kadangi R. S. jis tyčia už šonų paėmęs nemetė, gal netyčia keldamasis nuo lovos ir užkliuvo už jos, dėl ko ji galėjo pargriūti, nes R.tą vakarą buvo neblaivi. Jam atrodo, kad jie t.y. Ž. M. ir R. S. jį kaltina nepagrįstai, norėdami iš jo pasipelnyti, kadangi Ž. M. turi skolų dėl alimentų, todėl jiems reikalingi pinigai. O pagal jį R. S. bijo Ž. M., turi vaiką ir sakė, kad neturi kur eiti iš Ž. M. namų.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis neprisipažino dėl įvykdyto nusikaltimo, tačiau jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais:
Nukentėjusioji R. M. (S.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-08-28 vakare jie abu su vyru (tuo metu dar sugyventiniu) Ž. M. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tas butas priklauso Ž. M. mamai, ir jie abu ten gyvena. Apie 23.00 val., išgirdo beldimą į duris, kadangi jau buvo vėlus metas, Ž. M. gulėjo lovoje, ji nuėjo atidaryti durų. Pamatė, kad už durų stovi jos brolis E. S., jo sugyventinė S. V. ir A. M.. Jai atidarius duris brolis E. S. ją pastūmė ir užėjo į butą pasakęs, kad norintis pasikalbėti su jos sugyventiniu Ž. M.. Tuomet ji norėjo užrakinti duris, bet S. su A. jai to padaryti neleido, trukdydamos uždaryti duris, bet pačios į butą neužėjo. Kiek vėliau jos prašė pasikalbėti, ji su jom užėjo į kambarį ir pamatė, kad jos brolis E. S. muša Ž. M., gulintį lovoje. E. S. buvo užsisėdęs ant Ž. M.lovoje ir rankomis jį mušė. Kiek buvo suduota smūgių negali pasakyti, nes buvo labai išsigandus. Ji puolė traukti brolį nuo Ž. M., tačiau brolis ją paėmė rankomis suėmė ir numetė nuo lovos. Ji krito tiesiai į spintelę, kurioje buvo stiklas ir stiklui sudužus, ji stipriai susipjaustė dešinę koją. Tuo metu kai ją brolis metė į spintelę Ž. M. šiek tiek išsilaisvinęs suspėjo paimti dujų balionėlį buvusį ant palangės ir papurškė ašarinių dujų E. į veidą. Ji tuo metu jau buvo atsitrenkus į spintelę ir susižalojus koją. Tame pačiame kambaryje tuo metu buvo A. ir S., jos galėjo viską matyti. Kažkuriuo momentu jos brolis E. S. pabėgo, o jai Ž. M. iškvietė greitąją, kadangi buvo daug kraujo iš jos kojos. Vėliau gydytojai nustatė sausgyslių nupjovimą stiklu, dešinės kojos, ji gydėsi 3 mėnesius po šio sužalojimo. Vilniuje Greitosios pagalbos ligoninėje, gulėjo 5 dienas, darė kojos operaciją. Dėl šio kūno sužalojimo ji savo broliui neatleidžia, kadangi jis jos net neatsiprašė, byloje reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi ilgą laiką buvo nedarbingume, jautė stiprius skausmus, dėl sužalotos kojos. Iki to įvykio ji brolį matydavo retai, tarp jų jokių pykčių nebuvo, žino, kad jis buvo susipykęs su Ž. M., bet dėl ko tiksliai nežino.
Liudytojas Ž. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo nuo apkalbų, kurias skleidė R. S. brolis E. S.. Nusprendė susitikti su E. S. ir išsiaiškinti, kodėl skleidžiamos tokios kalbos. Susitiko prie Trakų Bražuolės kaime. Aiškinantis aplinkybes įvyko susistumdymas su E., kuris pradėjo garsiai šaukti, jis (Ž. M.) jam smogė, bet neatsimena, ar jam pataikė. Visa tai truko neilgai ir galų gale pavyko su E. pasikalbėti ir išsiaiškinti santykius, jis (E. S.) atsiprašė ir visi išsiskirstė, kaip ir laikydami tai, kad konfliktas buvo išspręstas. Tos pačios dienos vakarą jie abu su žmona (tuo metu dar sugyventine) R. S. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tas butas priklauso mamai, ir jie abu ten gyvena. Apie 23.00 val., išgirdo beldimą į duris, kadangi jau buvo vėlus metas, jis gulėjo lovoje, o R. nuėjo atidaryti durų. Pamatė, kad į kambarį, kuriame jis gulėjo, greitai įėjo R. S. brolis E. S. ir puolė ant lovos jį gulintį mušti. E. S. užsėdo ant jo ir ėmė kumščiais mušti jam į veidą, gal kokius aštuonis smūgius pataikė jam į veidą. Tuo metu atbėgo į kambarį R. S. ir norėjo E. S. nuo jo nutraukti, bet jis atsisuko į ją ir suėmęs tyčia sviedė į spintelę su stiklais, kad ji jam netrukdytų jį mušti. Matė, kad spintelės stiklai sudužo ir jos kojos buvo viduje spintelėje. Tada tuo metu pasinaudodamas tuo, kad E. buvo sugriebęs R. jis iškart išsilaisvino iš E. S., paėmė namuose ant palangės buvusį dujų balionėlį ir purškė juo E. S. į veidą. Tuo metu kambaryje jau buvo A. M. ir S. V., taip pat matė kambaryje ir R. S. seserį N. S., kuri taip pat turėjo matyti visą įvykį, bet ji buvo girta ir girdėjo, kad vėliau atvykusiam pareigūnui pasakojo kažkokias nesąmones, kad visas įvykis buvo koridoriuje. Jam papurškus dujų E. S., visi išlėkė iš kambario, tuomet jis dar pasivijęs koridoriuje dar kartą papurškė dujų E. S.. Jis pribėgo prie R. S., kuri gulėjo ant žemės su supjaustyta koja, buvo labai daug kraujo, jai užveržė koją, kad ji nenukraujuotų ir iškvietė policiją ir greitąją. R. S. išvežė į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę tvarkyti nupjautas sausgysles, jis važiavo kartu su ja. Įvykio metu jis buvo blaivus, kadangi negeria. E. S. dėl savo kūno sužalojimo pretenzijų jokių neturi, bet pyksta ant jo, kadangi jis sužalojo savo seserį, o po įvykio net neaplankė ligoninėje, ja nesirūpino ir neatsiprašė.
Liudytoja S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. S. yra jos sugyventinis, jo seserį R. S. ji pažįsta. 2016-08-28, vakarop ji kartu su drauge A. M., E. S. ir mažamečiais vaikais buvo Trakuose. Jai telefonu paskambino R. S., kuri jai pasakė, kad netoli Trakų nori susitikti. Jiems nuvykus į sutartą vietą iš automobilio išlipo E. S. ir ji, o iš kito automobilio matė, kad išlipo Ž. M., R. S., ir du vyriškiai, iš kurių žino iš matymo vieną, kurį vadina "E.". A. M. liko su mažamečiais vaikais sėdėti automobilyje ant galinės sėdynės. Prie jos priėjo R. S., ėmė ją kolioti įvairiais keiksmažodžiais ir ją stumdyti. Tada ji (S. V.) pasikvietė A. M.. Tuomet R. S. įsikibo į plaukus A. M., jos tarpusavyje stumdėsi ir garsiai šaukė. Matė iš tolo, kad Ž. M. ir "E." mušė E. S., kaip tiksliai jį mušė pasakyti negali. Kiek vėliau prie jų priėjo Ž. M. ir tuo metu R. S. paleido A. M.. Mano, kad jie juos užpuolė dėl kažkokių nepagrįstų apkalbų, kurias minėjo. Dėl šio įvykio į policiją nesikreipė ir niekam dėl įvykio pretenzijų neturi. Tą patį vakarą, tikslios valandos nežino, E. S. paskambino jo sesuo N. S., kuri jam skundėsi, kad Ž. M. su R. S. laužė jos buto duris ir prašė E. S. pagalbos. Tryse, t.y., ji, A. M. ir E. S. nuvyko pažiūrėti kas vyksta. Atvykus laiptinėje buvo ramu. Ji nebuvo užėjusi nei pas N. S. nei pas R., nes visą laiką buvo bendrame koridoriuje. Matyt Ž. M. ir R. S. girdėjo jų balsus, tad abu išėjo į laiptinę ir E. S. su Ž. M. susistumdė laiptinėje, nematė ar buvo suduoti smūgiai. Ž. M. besistumdant koridoriuje papurškė ašarinių dujų E. S. į akis ir jie besistumdydami atsidūrė Ž. M. bute ir ten toliau stumdėsi, jokių smūgių ji nematė, kadangi į butą užėjusi nebuvo, stovėjo šalia buto durų. Kaip buvo sužalota R. S. ji taip pat nematė. Girdėjo iš buto kažkieno balsą, kuris sakė kviesti greitąją pagalbą. Ji, A. M. ir N. S. visą laiką buvo bendrame koridoriuje, todėl kas vyko Ž. M. bute ji nematė.
Liudytoja N. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra E. S. ir R. S. dabar jau M. sesuo. Gyvena tame pačiame name, laiptinėje ir net jų durys viena šalia kitos su seserim R.. 2016-08-28 į vakarą jai paskambino sesuo R.ir paprašė jų brolio numerio. Girdėjo telefonu, kad ji yra išgėrusi, bet brolio telefono numerį pasakė. Maždaug po 1,5 val., ar po 2 val., vėl jai paskambino R. S., šaukė į ragelį ir grasino aiškindami, kad Ž. M. sumušė jos brolį ir, kad jos laukia tas pats, už kažkokias apkalbas, apie kurias ji nieko nežino. Ji išsigando paskambino broliui E. S. ir paprašė, kad jis jos atvažiuotų paimti pas save, nes ji tuo metu namie buvo viena su vaiku ir bijo savo sesers, kuri jai grasino. Netrukus atvažiavo pas ją brolis su A. M. ir savo sugyventine S. V., buvo užėję pas ją į butą, tuomet į duris paskambino Ž. M. ir jiems visiems išėjus į koridorių, Ž. M. su E. S. susibarė, susistumdė ir susimušė. Tuo metu Ž. M. E. S. papurškė į akis iš ašarinių dujų balionėlio. Viskas vyko greitai, kad net nepastebėjo, kuris kuriam kaip sudavė. Mušdamiesi abu atsidūrė Ž. M. bute, ji su A. M. ir S. V. buvo laiptinės koridoriuje, kur R. bandė užsipulti A. M., tačiau matyt R. S. pastebėjusi vykstančias muštines tarp Ž. M. ir E. S. įbėgo į butą gelbėti Ž. M. ir atsitrenkė į spintelę ir spintelės stiklai užgriuvo jai ant kojos. Matė, kad jos niekas nestūmė, o ji pati atsitrenkė, kadangi buvo neblaivi. Mano, kad R. S. nebuvo specialiai pastumta, tiesiog taip išėjo, nes ji įsipainiojo tarp dviejų besimušančių vyrų. Jokių konfliktų iki to laiko ji su R. S. neturėjo, sugyveno gražiai, kadangi ji yra jos sesuo. Su E. S. ji taip pat gerai sutarė. Pamačiusi, kad R. smarkiai kraujuoja koja ji išvietė greitąją medicinos pagalbą.
Liudytojas I. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje prisimena, bet miglotai. Pagarsinus parodymus gali patvirtinti, kad viskas buvo būtent taip kaip yra užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu, o būtent: 2016-08-28 dirbo kartu su vyr. patruliais E. K. ir P. D.. Apie 23.23 buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini)., sumuštas žmogus. Kuomet atvyko, daugiabučio namo kieme jau buvo GMP brigada, kurios mašinoje, kaip suprato sėdėjo nukentėjusioji R. S., o šalia GMP stovėjo Ž. M.. Kadangi jie buvo lauke ir GMP ruošėsi R. S. vežti į Vilnių į ligoninę, todėl jie į buto patalpas nepateko. Susirašė tik Ž. M. ir R. S. duomenis ir GMP išvyko, iš paskos jos išvyko ir Ž. M. savo automobiliu. Ž. M. jiems pasakė, kad jiems reikia ieškoti E. S., tai yra R. S. brolio, nes jis ją sumušė, kaip sumušė nesakė. Jiems patruliuojant Vievyje, pastebėjo E. S. automobilį, šalia (duomenys neskelbtini) namo. Pasibeldus į namą, duris atidarė S. V., kuri atsakė, kad E. S. yra namuose ir jis paprašytas nuvyko su jais išsiaiškinti aplinkybių į Elektrėnų PK. Praėjus kuriam laikui, buvo gautas dar vienas pranešimas, kad Ž. M. vairuoja automobilį neblaivus. Kas pranešė apie tai jis nežino. Tuomet jie Ž. M. lūkuriavo netoli jo namų. Ir poros valandų bėgyje Ž. M. savo automobiliu grįžo prie namų. Ž. M. patikrino alkotesteriu, bet paaiškėjo, kad Ž. M. buvo visiškai blaivus.
Liudytojas E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra Ž. M. draugas ir buvęs bendradarbis. Jis yra jam pasakojęs, kad jį stipriai, dėl visko apklaba jo sugyventinės R. S. brolis E. S.. Ž. M. jam paskambino 2016 m. rugpjūčio gale, tikslios datos jis neprisimena ir pasakė, kad vyks kalbėtis su E. S., dėl kažkokių apkalbų ir paprašė, kad jis važiuotų kartu su juo, kadangi jis E. S. bijo. Tą patį vakarą jis kartu su Ž. M. ir R. S. nuvyko prie Trakų aikštelės, kur susitiko su E. S., jis jį matė pirmą kartą, E. S.kalbėjosi su Ž. M., paskui Ž. M., už apkalbas bandė suduoti jam į veidą, bet nepataikė, E. S. nuo smūgio išsisuko, E. S. lakstė ir rėkė tuomet jis koja vieną kartą spyrė E. S. į užpakalį, kad šis aprimtų ir galima būtų su juo kalbėtis normaliai. Tuo metu kažkokios jam nepažįstamos dvi merginos buvo užpuolusios R. S. ir tampė ją už plaukų, bet merginas jis ir Ž. M. atitraukė. Tuomet kažkaip pagaliau pavyko pasikalbėti Ž. M. ir E. S., E. S. jo atsiprašė už apkalbas jie paspaudė vienas kitam rankas ir išsiskirstė. Ž. M. paskui jį nuvežė namo ir jie išsiskirstė, po kelių dienų jis jam papasakojo, kad tą patį vakarą, kai buvo Trakuose, pas jį į namus įsiveržė E. S., užpuolė ir mušė jį jau gulintį lovoje, o kuomet juos norėjo išskirti R. S., E. S. tyčia numetė R. S. nuo lovos ir ši į stiklinę spintelę stipriai susipjaustė koją, po ko gulėjo ir ligoninėje ir jai buvo atlikta kojos operacija.
Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. S. ji pažįsta, jis yra jos draugės S. V. sugyventinis, jie gyvena tame pačiame name, kaip ir jos mama. 2016-08-28, vakarop ji kartu su S. V., E. S. ir mažamečiais vaikais buvo Trakuose. Kažkas telefonu paskambino S. V. ir ji jiems pasakė, kad netoli Trakų turi susitikti su E. S. sese R. S. ir jos sugyventiniu Ž. M.. Jiems nuvykus į sutartą vietą iš automobilio išlipo E. S. ir S. V., iš kito automobilio matė, kad išlipo Ž. M., R. S., ir du jai nepažįstami asmenys. Ji liko su mažamečiais sėdėti automobilyje ant galinės sėdynės. Galines dureles atidarė galimai Ž. S. bendradarbis "E.", jai iš matymo pažįstamas, ir su ja pasisveikinęs jas uždarė. Tuomet ji išgirdo, kad S. V. kviečia ją, ji išlipo iš automobilio, tuomet pamatė, kad R. S. buvo akivaizdžiai neblaivi, taip pat matė kaip Ž. M. ir "E." muša E. S.. Kaip jie jį mušė tiksliai pasakyti negali, nes jie buvo toliau nuo jos. Matė, kad R. S. buvo įsikibusi į krūtinės dalį S. V., jai paklausus R. S. kodėl ji taip elgiasi, R. S. įsikibo į ją ir suplėšė jai maikutę, po ko jos susistumdė. Vėliau R. S. jai buvo įsikibusi į plaukus. Įsikišus Ž. M. konfliktas baigėsi ir jie susėdę į automobilius išsiskirstė. Dėl ko viskas įvyko ji nežino, spėja, kad tai galėjo įvykti dėl kažkokių asmeniškumų, kilusių tarp brolio E. S. ir sesers R. S.. Dėl šio įvykio į policiją nesikreipė ir niekam dėl įvykio pretenzijų neturi. Tą patį vakarą, tikslios valandos nežino, E. S. paskambino E. S. sesuo N. S. kuri jam skundėsi, kad Ž. M. su R. S. laužė jos buto duris ir prašė E. S. pagalbos. Trise, t.y., ji, S. V. ir E. S. nuvyko pažiūrėti kas vyksta. Atvykus laiptinėje buvo ramu, jie užėjo pas N. S. paklausti kas buvo, kadangi Ž. M. buto durys yra priešais N. S. duris, Ž. M. ir R. S. girdėjo jų balsus, tad abu išėjo į laiptinę ir E. S. su Ž. M. susistumdė laiptinėje, nematė, ar buvo suduoti smūgiai. Grumtynių metu jie abu atsidūrė Ž. M. bute ir ten toliau stumdėsi, jokių smūgių ji nematė, kadangi į butą užėjusi nebuvo. Kaip buvo sužalota R. S. ji taip pat nematė. Girdėjo iš buto kažkieno balsą, kuris sakė kviesti greitąją pagalbą. Tuomet ji, S. V. ir E. S. pasišalino. Vėliau kažkas jai sakė, kad įvykio metu R. S. buvo sužalota koja, smulkmenų nežino ir nieko pati nematė. Daugiau nieko papildyti neturi. ( b.l.77 )
Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Elektrėnų GMP bendruomenės slaugytoja 2016 m. vasaros pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, buvo iškvietime (duomenys neskelbtini), Užėjus į butą, kurio numerio neprisimena, tiesiai nuo durų esančiame kamabryje, gulėjo jauna mergina, kurios koja buvo stipriai sužalota. Šalia stovėjo stiklinis daiktas, stalelis ar spintelė, tiksliai neprisimena. Merginai buvo stipriai stiklais supjaustyta koja. Jinai jai koją sutvarstė, ir tuomet greitosios pagalbos automobiliu vežė tiesiai į Greitosios pagalbos ligoninę Vilniuje. Neprisimena ar mergina jai sakė, kas ją sužalojo. Daugiau nieko papildyti neturi. ( b.l. 97 )
Nukentėjusioji R. S. 2017-03-31 parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus. ( b.l. 57-61 )
Liudytojas Ž. M. 2017-03-31 parodymų patikrinimo metu patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus. ( b.l. 71-75 )
Akistatos tarp nukentėjusiosios R. S. ir kaltinamojo E. S. metu R. S. patvirtino savo parodymus duotus apklausų metu, tik patikslino, kad E. S.ją stipriai metė, jos dešinė koja tiesiog įlindo į tos stiklinės spintelės vidų ir visi stiklai dužo. Kokiu momentu buvo S. S. papurkšta dujų atsakyti negalėjo. Kaltinamasis E. S. akistatos metu parodė, kad 2016-08-28 vakare viskas prasidėjo koridoriuje, Ž. M. puolė jį koridoriuje, tada papuolė į kambarį pas juos grumdamiesi. Bandė skirti sesuo R. S., tačiau jis jos tyčia niekur nenumetė, nematė iš viso, kaip ji nukrito ir kur. Taip pat parodė, kad 2016-08-28 vakare, tik atėjus prieš muštynes Ž. M. jam papurškė į akis dujų. (b.l. 108 )
Akistatos tarp liudytojo Ž. M. ir kaltinamojo E. S. metu Ž. M. parodė, kad 2016-08-28 muštynės prasidėjo lovoje, apie 23.00 val., E. S. įsiveržė į jo namus, priėjo prie jo gulinčio lovoje, E. S.buvo užlipęs ant lovos ir mušė jį. Tada R. S. norėjo nuo jo nuimti savo brolį E. S.. Tačiau E. S. ją tyčia suėmęs už šonų sviedė į šalia stovėjusią spintelę, dužo stiklai ir R. S. kojos atsidūrė spintelės viduje. Papurškė E. S.dujų jau po visko, kad juo atsikratyti. Tuo metu R. S. gulėjo ant žemės stikluose, su sužalota koja ir tik po supurkštų dujų R. S. pabėgo iš jų namų. Kaltinamasis E. S. akistatos metu parodė, kad muštynių pradžia buvo prie durų, vėliau jie grumdamiesi nuėjo į kambarį ir nukrito ant lovos. Jautė, kad R. S. traukė jį nuo Ž. M., tačiau jis R. S. nuo lovos nenumetė, nematė, kaip jinai susižalojo. Dujos jam į veidą buvo įpurkštos pačio įvykio pradžioj, stovint prie buto durų. ( b.l. 113)
2017-06-05 garso įrašo apžiūros metu nustatyta, kad 1) pirmasis garso įrašas įrašytas CD-R diske, yra 1,33 min. trukmės. Jame girdisi moteriškas balsas, kuriuo prašoma iškviesti greitąją pagalbą R. S., kurios koja yra sužalota. Kviečiama pagalba seseriai, todėl galima įtarti, kad skambina N. S..2) garso įrašas yra 2,17 min. trukmės. Jame girdimas Ž. M. balsas ( vėliau jis prisistato), prašoma policijos pagalbos, dėl to, kad pas juos į namus įsibrovė E. S., jo sugyventinės brolis ir sužalojo jį ir savo seserį R. S..3) garso įrašas yra 3,40 min. trukmės. Jame girdimas N. S. balsas ( jinai prisistato), ir pranešama, kad greitąją pagalbą, kuri išvežė R. S., automobiliu nulydėjo girtas asmuo. ( b.l. 35 )
2017-01-20 apžiūros protokole užfiksuota, kad med. ekspertas apžiūrėjęs R. S. medicininius dokumentus duoda išvadą, kad R. S. buvo padarytos dvi pjautinės dešinės čiurnos šoninio paviršiaus apie 5 cm ilgio žaizdos, su sausgyslių ( ilgosios ir trumposios peroniealiniu) perdalijimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu, kontaktuojant su pjaunančių savybių daiktais ar paviršiais. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. ( b.l. 43 )
Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. V.tarnybiniame pranešime nurodoma, kad buvo bendrauta su buto 56, esančio name, adresu (duomenys neskelbtini), gyventoja T. P., kuri nurodė, kad 2016 m. vasaros pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, bute Nr. 57, kuriame gyvena R. S. ir E. M., girdėjo triukšmą paties buto viduje, ne laiptinėje, todėl į laiptinę išėjusi nebuvo, todėl nieko daugiau nežino. (b.l. 98)
Įrodymų vertinimas
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.). LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Taigi, nors kaltinamasis E. S. ir neprisižino įvykęs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau teismas mano, kad surinktais įrodymais t.y. teisiamojo posėdžio metu tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios parodymais, liudytojo Ž. M. parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolais, akistatų protokolais, specialisto išvada bei kitais byloje turimais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis E. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2016-08-28 apie 23.00 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini)., kur gyvena jo sesuo R. S. kartu su vyru Ž. M., įbėgęs į buto kambarį, kur lovoje gulėjo Ž. M., ėmė jį mušti. R. S. bandžius juos išskirti, E. S. tyčia suėmęs ją už šonų, numetė nuo lovos, dėl ko R. S. kojomis atsitrenkus į stiklinę spintelę, stovėjusią šalia lovos, dužo spintelės stiklai, kurie supjaustė R. S. koją, padarydami dvi pjautines dešinės čiurnos šoninio paviršiaus apie 5 cm žaizdas, su sausgyslių (ilgosios ir trumposios peroniealinių) perdalijimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tai yra E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p.
Teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus toje dalyje, kad Ž. M. dar būnant koridoriuje papurškė jam ašarinių dujų ir besigrumiant su juo tokiu būdu pateko į Ž. M. butą. Kritiškai šie parodymai vertinami kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių kaip kaltinamojo gynybinė pozicija. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo parodymai buvo nenuoseklūs ir dėl šios esminės aplinkybės buvo keičiami ikiteisminio tyrimo metu t.y. kaltinamasis pirminės apklausos metu įvykusios 2017-03-27 d, parodė, kad Ž. M. dujų jam į akis papurškė, kai jie abu buvo nugriuvę ant lovos Ž. M. bute, o vėlesnių gi parodymų metu kaltinamasis nurodė jau kitokias šio įvykio aplinkybes t.y. kad dujų jam buvo papurkšta į akis dar būnant bendrame koridoriuje, tokius parodymus davė ir teisiamojo posėdžio metu. Tuo tarpu vertinant nukentėjusios R. S. ir liudytojo Ž. M. parodymus teismas juos vertina kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius faktinėms bylos aplinkybėm. Teismas mano, kad tokie kaltinamojo parodymai, kad jam buvo papurkšta dujų bendrame koridoriuje yra neatitinkantys tiesos, kadangi tuo pat metu kaip seka iš kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (S. V., A. M., N. S.) jos šios aplinkybės visai nenurodė, o N. S. apklausta kaip liudytoja 2017-02-03 parodė kad koridoriuje Ž. M. su E. S. susibarė, susistumdė ir susimušė. Viskas vyko taip greitai, kad net nepastebėjo, kuris kuriam kaip sudavė. Mušdamiesi atsidūrė Ž. M. bute, ji su A. M. ir S. V. buvo laiptinės koridoriuje, tuomet matė, kaip R. S. bėgo į butą gelbėti Ž. M.. Matė, kaip Ž. M. įpurškė E. S. dujų į veidą, toliau matė, kaip jie visi stumdėsi grumtynių metu ir R. S. kažkurio iš jų pastumta, atsitrenkė į savo kambaryje stovėjusią stiklinę spintelę ir spintelė užkrito ant jos kojų.(b.l. 85) Teisminio tyrimo metu liudytoja N. S. pakeitė savo parodymus dalyje dėl Ž. M. ašarinių dujų panaudojimo vietos, todėl teismas vertindamas jos parodymus vertina kaip neobjektyvius ir nenuoseklius.
Teismas mano, kad kaltinamasis E. S. po prieš tai įvykusio konflikto su Ž. M. ir jo draugais, kurio metu jis galimai nukentėjo, išdavoje turėjo priežastį išsiaiškinti santykius ir atkeršyti Ž. M., todėl kaltinamojo dėstomos aplinkybės, toje dalyje, kad jis atvyko pas seserį N. S. jos pasiimti, kadangi manė, kad jai yra grėsmė iš kaimynystėje gyvenančios sesers R. S. ir Ž. M. vėl gi vertintina kaip gynybinę kaltinamojo pozicija neatitinkančia faktinių bylos aplinkybių. Liudytojos S. V. parodymus teismas taip pat vertina kritiškai, kadangi ji yra kaltinamojo E. S. sugyventinė ir yra suinteresuota bylos baigtimi.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo E. S. asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamajam E. S. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 3 d. 3 p., priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). Teismas mano, kad nusikalstamą veiką E. S. padarė netiesiogine tyčia t.y. nors tyčia suėmęs nukentėjusiąją už šonų, numetė nuo lovos, tačiau tokių padarinių atsiradusių nuo šių veiksmų jis nesitikėjo. E. S. ankščiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas, yra dirbantis. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Visa tai leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti skiriant E. S. BK 138 str. 2 d. 3 p. , sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą vadovaujantis LR BK 75 str. atidedant.
Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 671,84 Eur žalos atlyginimo, kuris yra atlygintas ir nukentėjusios R. S. civilinis ieškinys dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
LR BPK 109 str, numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).
Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusios civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, o taip pat įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusioji turi teisę reikalauti jai atlyginti neturtinę žalą, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis aukščiau išdėstytais žalos atlyginimo kriterijais nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 800 Eur. Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas pasekmes.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas todėl tenkintinas visiškai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje: CD su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro paliktinas prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. ir 308 str., teismas
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. S. atidėti 1 (vieneriems) metams įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Priteisti iš E. S. nukentėjusios R. M. (S.) naudai 800 Eur neturtinės žalos.
Priteisti iš E. S. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 671,84 Eur turtinės žalos.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.