Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nekvalifikuotu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A., 2019 m. balandžio 22 d., apie 13.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kieme, asmeninio konflikto metu, tyčia keturis kartus medžio šaka sudavė savo šeimos nariui – tėvui G. A. per dešinę ranką, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. A. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2019 m. balandžio 22 d., apie 13.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kieme, tėvas jį išprovokavo, sukonfliktavo ir trenkė keturis kartus medžio šaka tėvui į dešinę ranką. Smurtą prieš šeimos narius vartojo pirmą kartą. Blogai pasielgė, gailisi, tėvo atsiprašė, žalą atlygino. Būdamas nepilnamečiu buvo teistas tris kartus už vagystes ir muštines. Buvo sumušęs draugą, nes buvo išgėręs. Ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo išaiškinta galimybė susitaikyti su nukentėjusiuoju tėvu G. A., apie tai jam pasakė advokatė po įvykio. Naujų nusikaltimų nedarys, bet nusikaltimus yra padaręs būdamas nepilnamečiu ir ilgą laiką nėra nusikaltęs. Su tėčiu susitaikė, pretenzijų neturi.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2019 m. balandžio 22 d. apie 13.34 val., adresu (duomenys neskelbtini)., blaivus sūnus K. A., mediniu pagaliu 3 kartus trenkė savo tėvui G. A., kuriam nustatytas 2,81 promilių girtumo laipsnis, į dešinę ranką. Taip pat nuėjęs į garažą išdaužė G. A. automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą. Ant G. A. dešinės rankos matėsi patinimas, įdrėskimas, nubrozdinimas ir kraujosruva. K. A. sulaikytas ir uždarytas į Kauno AVPK areštinę (b. l. 1-10, 11-12).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Garažo vartai atviri, garaže matosi automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galinis stiklas išdaužtas, šalia automobilio matosi stiklo šukė. Vidiniame namo kieme matyti stovinti keturratė transporto priemonė. Namo kieme tarp medžių rastas apie 2 metrų medinis pagalys - medžio šaka, kuris paimtas (b. l. 13-19).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas pagalys - medžio šaka, kuri yra 140 cm ilgio ir 3 cm skersmens, nufotografuota (b. l. 20-23), perduota saugoti Kauno AVPK (b. l. 24-26 ).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad G. A., gyv. (duomenys neskelbtini)., kuriam nustatytas 2,81 promilių girtumas, paaiškino, kad jo sūnus K. A. 3 kartus sudavė su pagaliu į dešinę ranką kieme ir, nuėjęs į garažą, išdaužė jo automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą. K. A. blaivus (b. l. 33-37).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas skaitmeninėje laikmenoje CD kompaktiniame diske esantis vaizdo įrašas, darytas 2019-04-22. Garso ir vaizdo įraše matosi virtuvėje sėdintis akivaizdžiai neblaivus G. A., kalbantis ramiai. Policijos pareigūnui V. B. paklausius, G. A. nurodė, kad buvo konfliktas su sūnumi, kuris jam sudavė su lazda smarkiai smūgių, rodo dešinės rankos žastą, matosi paraudimas, kraujosruva, jis juto fizinį skausmą. Lazda kažkur, su ranka parodė į kiemą (b. l. 38-40).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2019-04-22 14.10 val. nukentėjusiajam G. A. nustatytas 2,81 promilių neblaivumas (b. l. 41-43, 44).

Tarnybiniame pranešime dėl K. A. užfiksuota, kad 2019-04-22 įvykio vietoje buvo laikinai sulaikytas K. A., ir Kėdainių r. PK 2019-04-22 14.50 val. K. A. buvo patikrintas girtumas alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0016 patikros Nr. 0856935 ir nustatytas 0,00 promilių girtumas, o alkotesterio rodmenys liko jo atmintyje, tačiau neįtrauktas į registracijos žurnalą (b. l. 65).

Nukentėjusysis G. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. A. yra jo sūnus, kuris gyvena kartu su juo ir žmona J. A. adresu (duomenys neskelbtini). 2019-04-22 jis nuo ryto vartojo alkoholį, buvo namuose. Apie 13.30 val. namo kieme tarp jo ir sūnaus K. A. kilo žodinis konfliktas dėl garažo raktų, jis su K. susiginčijo ir konflikto metu K. mediniu pagaliu sudavė jam keturis kartus į dešinę ranką, dėl ko jis juto fizinį skausmą, ant rankos liko „mėlynės“. Supykęs ant K. jis ir jam sudavė pagaliu, atėmė iš jo tą medinį pagalį ir juo vieną kartą trenkė per K. keturratį, po ko supykęs K. kitu pagaliu išdaužė jo automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą. K. jo atsiprašė, pažadėjo atpirkti ir sutaisyti automobilio stiklą, todėl savo sūnui K. jokių pretenzijų dėl stiklo ir smurto prieš jį neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš. Konflikto su sūnumi K. metu kieme buvo dviese, jų konflikto niekas nematė (b. l. 47-50, 51, 59).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G995/2019(02) nurodyta, kad G. A., aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis, buku daiktu, kuo galėjo būti medinis pagalys, ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje, padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje. G. A.padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis turėjo jausti skausmą (b. l. 64).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog, K. A. tyčia keturis kartus medžio šaka sudavė savo šeimos nariui – tėvui G. A. per dešinę ranką, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje ir taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų, be jokios rimtos priežasties. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – tėvą (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinamojo prašymo taikyti BK 38 straipsnį

Kaltinamasis K. A. prašė teismo taikyti jam BK 38 straipsnį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Byloje yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo 2019 m. balandžio 29 d. susitaikymo protokolas (b. l. 143).

Prokuroras prašė netaikyti BK 38 straipsnio, motyvuodamas, jog šis straipsnis yra taikomas esant visoms keturioms sąlygoms. Trys sąlygos formaliai yra, tai nusikaltimo sunkumas, susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymas. Dėl ketvirtos sąlygos - pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra, nes pastarasis teistas tris kartus. Paskutinis nuosprendis 2015 m. buvo teistas už nesunkų kūno sužalojimą, kai pats pasakė būdamas neblaivus. Išvados nepadarė, jaunas žmogus teisiamųjų suole jau ketvirtą kartą ir antras nusikaltimas smurtinis. Nemato jo elgesyje jokio kritinio mąstymo, gailėjimosi, vos nesako, kad tėvas kaltas, kad išprovokavo. BK 38 straipsnyje numatyta, kad teismas turi tikėti, kad jis daugiau nenusikals. Prokuroro nuomone, teismo priimtas sprendimas buvo teisingas, todėl kaltinamajam turi būti paskirta bausmė.

Pagal BK 38 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu yra jame (BK 38 str. 1-4 d.) nurodytos sąlygos, t. y. asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o tai reiškia, kad, net formaliai ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nukentėjusysis atleido, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso - atleisti kaltinamajam negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismas ir turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį, nustatyti šio intereso pažeidimo mastą įvertinant veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, jo atgailą, tikimybę pasitaisyti.

2019 m. balandžio 26 d. šioje byloje buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, po baudžiamojo įsakymo priėmimo 2019 m. gegužės 6 dieną teismui buvo pateiktas prieštaravimas dėl jo ir susitaikymo protokolas, teismo kaltinamasis prašė taikyti jam BK 38 straipsnį, tačiau šiuo atveju sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nėra pagrindo daryti išvados, kad egzistuoja visos būtinos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios leistų kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi būti besąlygiškai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes, įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-265/2012, 2K–475/2011, Nr. 2K-P-85/2008, 2K-156/2008).

Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, žala atlyginta. Tačiau BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra pagrindo manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš įtariamų, kaltinamų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų išrašo (b. l. 101-104) bei byloje esančių dokumentų matyti, kad K. A. praeityje nors ir būdamas nepilnametis, tačiau buvo teistas tris kartus už apysunkius ir nesunkų smurtinį nusikaltimus (b. l. 105-108), bausmes atlikęs, iš pažymos apie asmens baustumą administracine tvarka matyti, kad pastarasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 111-112). Nurodyti duomenys apie asmens teistumą bei baustumą administracine tvarka, rodo jo polinkį pažeidinėti įstatymus, nevykdyti įpareigojimų, jis nedaro tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų bei skiriamų administracinių nuobaudų, kas neleidžia konstatuoti BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto reikalavimo, jog yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, įvykdymo. Nenustačius visų Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, šioje teisės normoje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti taikomas. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad nusikalstama veika nėra atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė, todėl kaltinamojo prašymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo K. A. atžvilgiu negali būti tenkinamas.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, civilinio ieškinio nėra. Jis praeityje teistas 3 kartus, tačiau visus kartus buvo teistas dar būdamas nepilnamečiu, teistumas išnykęs (b. l. 101-108), administracine tvarka baustas (b. l. 111-112), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (b. l. 114, 110, 117), Psichikos sveikatos kabineto ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (b. l. 120). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nukentėjusysis parodė, jog kaltinamajam pretenzijų neturi, jam atleido, susitaikė. Teismas mano, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais, taip pat bus pakankama tam, kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei nurodytos bausmės dydžio vidurkis. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį, įpareigojimus atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatydamas įpareigojimus, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 3 punkte: nuo 22.00 val. iki 06.00 ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Be to, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė -dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teisėtus interesus į saugumą nuo sūnaus galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 22 d. 14.30 val. iki 2019 m. balandžio 23 d. 15.39 val. (2 paras), vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Dėl kitų procesinių klausimų

Civilinio ieškinio –nėra.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su įvykio vietoje darytomis nuotraukomis, filmuota medžiaga, saugomas byloje (b. l. 37), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje. Medžio šaka pakuotėje (b. l. 24-26), saugoma Kauno AVPK Aptarnavimo skyriuje, kvito Nr.0045693, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo įrankis, konfiskuotina ir sunaikintina (BK 72 str.)

2019 m. balandžio 23 d. prokuroro nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti. (b. l. 95-96)

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 2 dalimis iš kaltinamojo, priteistina proceso išlaidos – (pašto išlaidos), valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: nuo 22.00 val. iki 06.00 ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir tęsti darbą, arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant K. A.: nuo 22.00 val. iki 06.00 ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir tęsti darbą, arba per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 22 d. 14.30 val. iki 2019 m. balandžio 23 d. 15.39 val. (2 paras), vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti K. A. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: kompaktinį diską su įvykio vietoje darytomis nuotraukomis, filmuota medžiaga, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Medžio šaką pakuotėje, saugomą Kauno AVPK Aptarnavimo skyriuje, kvito Nr.0045693, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo įrankis, konfiskuoti ir sunaikinti (BK 72 straipsnis).

2019 m. balandžio 23 d. prokuroro nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Priteisti iš K. A. proceso (pašto) išlaidų – 7,03 Eur (septynis eurus 03 centus) valstybės naudai.

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.