Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. R. ir jos gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 75 MGL (2824,50 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme G. R. išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 22 d., 23.30 val. iki 2017 m. liepos 24 d., 11.47 val., vieną sulaikymo parą prilyginus 2 MGL dydžio baudai, ir nurodyta laikyti, kad galutinė bausmė yra 71 MGL (2673,86 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, G. R. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės:

- 3 (trejus) metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones;

- konfiskuotas G. R. priklausantis automobilis „Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendžiu paskirtą baudą (2673,86 eurus) nustatyta sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. nuteista už tai, kad 2017 m. liepos 22 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,04 promilių etilo alkoholio kraujyje).Nuteistoji G. R. ir jos gynėjas advokatas Atas Molis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių, o apeliacinės instancijos teismui atmetus šį prašymą – nuosprendžio dalį pakeisti ir G. R. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirtos baudos dydį sumažinti iki 10 MGL dydžio, nustatant dvejų metų baudos sumokėjimo terminą.Skunde apeliantai prašo atkreipti teismo dėmesį, kad nuteistoji niekaip neužfiksuota neblaivi dalyvavusi eisme. Apeliantė nebuvo sustabdyta policijos pareigūnų, o jos neblaivumas buvo patikrintas tik po to, kai nuteistoji transporto priemonę pastatė savo namo garaže, kur iš butelio išgėrė tris didelius gurkšnius brendžio. Nurodytos neblaivumo patikrinimo aplinkybės niekaip negali įrodyti kaltės buvimo inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo medžiagą, akivaizdžiai matyti, jog apeliantė transporto priemonę vairuoja tvarkingai, iš jos vairavimo pobūdžio akivaizdžiai nesimato, jog transporto priemonę galėjo vairuoti būdama 3,04 promilių girtumo, kas neabejotinai paneigia visas prielaidas, jog apeliantė transporto priemonę galėjo vairuoti būdama sunkaus girtumo laipsnio. Vertinant P. Š. parodymus, būtina pažymėti, kad pokalbių metu su pagalbos centru, policijos pareigūnais, jis ne vieną kartą yra išreiškęs abejonę, jog transporto priemonę vairuoja neblaivus vairuotojas, be to, jo parodymai nėra objektyvūs, negali būti patikimi, nes, jo teigimu, važiuojant per Garliavos miestelį, apeliantės vairuojama transporto priemonė išvažiavo į priešingo eismo juostą, tačiau vaizdo įraše to nesimato.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad liudytojo R. K. parodymai negali būti laikomi patikimais, nes prokuroras galėjo jam iš anksto padaryti įtaką. Vertinant policijos pareigūnų M. S. ir R. K. parodymus, aplinkybę, jog apeliantė įvykio dieną jiems minėjo, kad alkoholį neva vartojo prieš dvi valandas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad objektyviai policijos pareigūnai nenustatė, jog apeliantė iš tikrųjų alkoholį galėjo vartoti prieš dvi valandas. Be to, pareigūnų parodymai yra iš apeliantės žodžių, kurie galėjo būti visiškai iškraipyti ir neobjektyvūs, nes pareigūnams apklausiant apeliantę, ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio (kraujyje nustatytos 3,04 promilės etilo alkoholio). Įstatymas draudžia apklausinėti apsvaigusį nuo alkoholio asmenį apie įvykio aplinkybes, o tokios apklausos metu gauti parodymai ir paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, niekiniais, neobjektyviais ir nepatikimais. Pasak apeliantų, nuteistoji teisiamajame posėdyje nurodė savo sunkius išgyvenimus, vaistų vartojimą, nemigą, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo pareigą nustatyti apeliantės reakciją į suvartotą alkoholį, jo pasisavinimo ir pasišalinimo iš organizmo laiką ir kitas reikšmingas aplinkybes, nes kiekvieno asmens reakcija į suvartotą alkoholį, jo pasisavinimas, pasišalinimas iš organizmo yra individualus dalykas.Apeliantė mano, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu teismas nepagrįstai paskyrė labai didelę 71 MGL baudą, todėl apeliacinės instancijos teismui pripažinus apeliantę padarius inkriminuotą veiką, prašo pakeisti nuosprendžio dalį ir paskirti 10 MGL dydžio baudą bei nustatyti dvejų metų terminą tokios baudos sumokėjimui. Apeliantė jau teisiamajame posėdyje visų atsiprašė, gailėjosi važiavusi išgėrusi, sulaikymas tardymo izoliatoriuje, pats ikiteisminis tyrimas ir teismas jau perauklėjo, daugiau pasižadėjo nebevartoti alkoholio. Anksčiau nebuvo teista, jos padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Nesusituokusi, gyvena viena, registruota darbo biržoje, teismui pateikta 2017 m. lapkričio 21 d. dvišalė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su darbo birža dėl apskaitininko kursų lankymo, kas rodo labai sunkią jos finansinę padėtį, todėl teismo paskirtos baudos per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą ji niekaip negalės sumokėti. Apeliantė mano, kad teismas paskyrė baudą neįvertinus jos finansinių galimybių. Atsižvelgiant į tai, kad be baudos dar yra paskirtas ir automobilio konfiskavimas, todėl sumažinus baudos dydį, manytina, bus tinkamai realizuoti bausmės paskirties, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų principai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistosios G. R. ir jos gynėjo advokato Ato Molio apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas G. R. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino. Nors apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, tačiau sutikti su apeliantų pateiktais motyvais nėra pagrindo.Pažymėtina, kad apeliantės dalyvavimas eisme užfiksuotas byloje esančiame vaizdo įraše, kurio turinį patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teismo posėdyje perskaityti liudytojo P. Š. parodymai. Šis liudytojas sekė G. R. vairuojamą automobilį, jį filmavo, o apklausiamas patvirtino matęs, kad automobilį vairavo moteris. Kad būtent G. R. vairavo jai priklausantį automobilį patvirtino ir teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai R. K. bei M. S., kuriems G. R. prisipažino, kad ji vairavo automobilį. Šio fakto ir pati kaltinamoji neneigė nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas gana tvarkingas vairavimas, tačiau tai nepaneigia fakto, jog automobilio vairuotoja buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Tai, kad, kaip teigia G. R., 3,04 promilių girtumas susidarė dėl to, kad ji grįžusi į savo namų garažą ten iškart išgėrė tris gurkšnius brendžio, nepašalina jos kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Apie išgertą alkoholį jau po grįžimo namo atvykusiems pareigūnams ji nieko neužsiminė, taigi ši versija kelia abejonių, be to, ir trys gurkšniai brendžio negalėjo turėti esminės įtakos G. R. girtumo nustatymui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 23 val. 35 min. patikrinus alkotesteriu nustatyta, kad išpučiamame ore buvo 3,22 promilės alkoholio, o 00 val. 30 min. paėmus kraujo mėginį nustatytas 3,04 promilių girtumas. Taigi akivaizdu, kad didelių alkoholio kiekio svyravimų nebuvo, todėl, net jei prieš pat pareigūnų atvykimą ir buvo pavartotas alkoholis, jis neturėjo esminės įtakos G. R. neblaivumo laipsniui vairuojant automobilį. Skunde keliamas ir nuteistajai paskirtos bausmės individualizavimo klausimas. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę G. R., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai ir paskyrė nuteistajai jos padarytos nusikalstamos veikos ir jos asmenybės pavojingumą atitinkančią bausmę. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, neteista, tačiau už vairavimą neblaiviai yra bausta administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, registruota darbo biržoje, psichikos ir priklausomybės ligų registruose neįrašyta. Iš VSDFV duomenų matyti, kad nuteistoji jau įsidarbino, kas teigiamai apibūdina jos asmenybę, tačiau vis dėlto turi būti įvertinta ir tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama administracine bausta už vairavimą dar labiau apsvaigus (nustatytas 3,80 promilių girtumas), jai iki 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, taigi G. R. vairavo neturėdama teisės vairuoti, jos veika yra itin pavojinga ne tik pačiai kaltininkei, bet ir kitiems asmenims (kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, tuo metu eismas buvo gana intensyvus). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagrindo švelninti G. R. paskirtą bausmę nėra.Apeliantė skunde prašo nustatyti dvejų metų laikotarpį paskirtai baudai sumokėti, todėl, atsižvelgiant į sudėtingą nuteistosios finansinę situaciją, tai, kad ji privalo dengti paskolą, jos pajamos nedidelės, šis prašymas tenkintinas ir, vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, nustatytinas dvejų metų terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta paskirta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti. Nustatyti 2 (dvejų) metų terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta G. R. paskirta bauda.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.