Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2020 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą telefono kroviklio laidu sudavė dukrai A. B. į kairės kojos šlaunies sritį bei tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą.

Be to jis, 2020 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą delnu sudavė dukrai A. B. į kairio žando sritį bei tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą,

Be to jis, 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.43 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Audi A4", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3.04 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis G. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino ir parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d. vakare, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su draugės broliu vartojo alkoholį. 2021 m. rugpjūčio 15 d. atsikėlęs ryte vėl vartojo alkoholį. Tą dieną gėrė iki 14.00 val. Gėrė alų bei kažkiek trauktinės. 2021 m. rugpjūčio 15 d. apie 14.00 val. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) savo automobiliu "Audi A4", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pakeliui pradėjo gęsti automobilis, todėl jis nusuko nuo kelio. Važiuojant (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Dėl ko jį sustabdė policijos pareigūnai, tuo metu jis nesuprato. Policijos pareigūnai pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Pūtė du kartus. Prisimena, kad antru pūtimu įpūtė 3,04 promiles. Su alkotesterio parodymais sutinka. Anksčiau automobilio būdamas girtas nevairavo, tai buvo pirmas kartas, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Automobilis "Audi A4", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Automobilis yra areštuotas antstolio S. O. G. Dėl vairavimo apsvaigusiam nuo alkoholio jis savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi (b. l. 155–158).

Kaltinamojo G. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. B. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą savo mažametės dukters A. B. atžvilgiu, t. y. 2020 metais ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tyčia vieną kartą telefono kroviklio laidu sudavė nukentėjusiajai į kairės kojos šlaunies sritį, ir 2020 metų lapkričio mėnesį tyčia vieną kartą delnu sudavė nukentėjusiajai į kairio žando sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas mažametei nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą. Taip pat konstatuotina, kad G. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusios ir liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami G. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti kaltinamajam arešto bausmę, jos vykdymą atidedant. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad G. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (antras epizodas) padarė būdamas neblaivus, tačiau ši aplinkybė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdyti trys nesunkūs tyčiniai nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas įvertina G. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – dvi veikos padarytos savo dukters mažametės atžvilgiu, kita veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, kur jam nustatytos diagnozės – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, ribinis tipas F60.31 ir psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo F10.0 (b. l. 65). Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis su savo dukra nukentėjusiąja susitaikė, taip pat, kad atlygintos proceso išlaidos dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo (b. l. 130, 143). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas veikas numatytas bausmes – areštą, jų dydį parenkant artimą įstatymo numatytam vidurkiui.

BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad G. B. dvi nusikalstamos veikos padarytos prieš artimą asmenį – mažametį vaiką, padarytos veikos pagal pavojingumą nesiskiria, nusikalstamos veikos sunkių padarinių nesukėlė, kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, davė nuoseklius ir nuoširdžius parodymus, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį už kitą nusikalstamą veiką parinktina lygi įstatymo numatytam minimumui.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlė kaltinamajam skirti subendrintą 135 (vieno šimto trisdešimt penkių) parų arešto bausmę. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad BK 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už nusikaltimą gali būti skiriami maksimali 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Prokurorės siūlytina galutinė subendrinta bausmė prieštarauja imperatyviam įstatymo reikalavimui, todėl siūlytina bausmė negali būti skirtina.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio Kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, kad jis netrauktas nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybėn, dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, taip pat atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vestų netinkamą gyvenimo būdą ar ignoruotų visuomenėje nusistovėjusias gero elgesio bei moralės standartus, teismas daro išvadą, jog G. B. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam G. B. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo G. B. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad kaltinamasis G. B. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. 00 min. iki 5 val. 00 min. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, punktuose numatytus įpareigojimus – per arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai G. B. buvo sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. 15 val. 43 min. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. 11 val. 29 min. (b. l. 147–149), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam G. B. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 3,04 promilių girtumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis. Tokie G. B. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jei pašaliniai asmenys nebūtų laiku pranešę apie neblaivų vairuotoją ir jo užkardę, kaltinamasis galėjo tęsti kelionę toliau, kurios baigtis galėjo būti žymiai sunkesnė. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Be to, padaryta nusikalstama veika, pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, kadangi kaltinamasis vairavo transporto priemonę kaip jau minėta esant sunkiam girtumo laipsniui, važiuodamas tokiu paros metu, kokiu paprastai eismas yra intensyvesnis. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo eismo įvykis, nebuvo sužaloti pėstieji ar nebuvo apgadintas joks turtas, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių. Šios aplinkybės rodo G. B. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog G. B., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 3 (tris) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 147–149).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. G. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam G. B. (b. l. 108), todėl vadovaujantis anksčiau paminėtu įstatymo imperatyvu, transporto priemonė Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui konfiskuotina.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 159–169), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas G. B. priklausančiai ir jo vardu registruotai transporto priemonei Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) (b. l. 110–112), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl pirmos nusikalstamos veikos), ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl antros nusikalstamos veikos), ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę G. B. skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu G. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant G. B. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad G. B. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. 00 min. iki 5 val. 00 min. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, punktuose numatytus įpareigojimus – per arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai G. B. buvo sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. 15 val. 43 min. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. 11 val. 29 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (tris) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas G. B. priklausančiai ir jo vardu registruotai transporto priemonei Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.