Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-815-238/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-05
Bylos Nr.
1S-815-238/2013
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00436-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Pareiškėjas
E. K.
Kategorijos
1S-815-238/2013;
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00436-2013-2;Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą (Nr. 65-1-00436-13) E. K. atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013-04-06 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 286 straipsnyje, padarymo. E. K. 2013-04-07 įteiktas pranešimas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 286 straipsnyje, padarymo ir 2013-04-08 įteiktas pranešimas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymo.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės R. Poškienės 2013-04-15 nutarimu laikinai apribotos E. K. teisės į pinigines lėšas - 5800 eurų, rastų E. K. gyvenamojoje vietoje kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), 6 mėnesių laikotarpiui. Prokurorė nutarime nurodė, kad šioje byloje galimas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio pagrindu laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtas siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą.

Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo E. K. skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės 2013-04-15 nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises į pinigines lėšas.

Kauno apylinkės teismas 2013-05-14 nutartimi nutarė pareiškėjo E. K. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės 2013 m. balandžio 15 d. nutarimo laikinai apriboti teises į pinigines lėšas atmesti.

Teismas nutartyje nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-00436-13 medžiagos nustatė, jog E. K. pareikšti įtarimai pagal BK 286 str. ir pagal BK 300 str. 1 d. Teismas pažymėjo, kad 2013-04-06 neplanuota krata įtariamojo E. K. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta ne šiaip sau, o turint tam tikrų operatyvinių duomenų dėl šio asmens veiklos bei siekiant surasti narkotines ar psichotropines medžiagas bei su šių medžiagų disponavimu susijusius daiktus ar dokumentus. Kratos metu narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebuvo rasta, tačiau tarp rastų ir paimtų daiktų yra 5800 eurų bei 101 vnt. receptų, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie asmenis bei jiems tariamai skirtą gydymą medikamentais, turinčiais savo sudėtyje psichotropinių medžiagų - klonazepamo. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas šios kratos teisėtumas. Akcentavo, kad šis ikiteisminis tyrimas yra visiškai neseniai pradėtas, t. y. 2013 m. balandžio 6 d., jame, be įtariamojo E. K., taip pat yra ir du nukentėjusieji, kurie savo teise pareikšti civilinį ieškinį dar nespėję pasinaudoti, tačiau iš jų parodymų išeina, kad moralinė žala yra padaryta. Nurodė, kad ir esamoje proceso stadijoje, nagrinėjamoje byloje dar tik atliekant galimus bei planuojant būsimus procesinius veiksmus ir nebaigus ikiteisminio tyrimo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra galimo civilinio ieškinio, galimo turto konfiskavimo, taip pat ir išplėstinio, taikymo bei jo įvykdymo apsaugos būtinoji sąlyga. Padarė išvadą, kad procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisių apribojimas paskirta esant būtiniems BPK 151 str. 1 d. numatytiems pagrindams.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjas E. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-05-14 nutartį ir dėl jo skundo priimti naują sprendimą - jį tenkinti: panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės 2013-04-15 nutarimą, kuriuo laikinai apribota jo teisė į nuosavybę - 2013-04-06 kratos metu jo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), paimtus pinigus (5800 eurų).

Skunde nurodoma, kad teismas nepateikia jokių argumentų, jog byloje jam inkriminuojamų veikų atveju yra pagrindas apriboti jo nuosavybės teisę siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, tiek galimą turto konfiskavimą. Pažymi, kad net jeigu įtarimas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir pasitvirtintų, nėra jokio pagrindo nei kam nors pareikšti, nei priteisti iš jo kokį nors civilinį ieškinį, nes policijos pareigūnai dėl sulaikomų asmens veiksmų nuolat patiria moralinės žalos. Mano, kad teismas buvo šališkas ir pažeidė konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą jo atžvilgiu, nes be ikiteisminio tyrimo ir bylos išnagrinėjimo teisme apkaltino jį disponavimu suklastotais dokumentais. Be to, teigia, kad teismas, nesant LR BPK 151 str. nurodytų pagrindų taikęs laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo E. K. skundas atmestinas.

Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2013-05-14 nutartį naikinti nėra įstatyminio pagrindo. Nutartis teisėta ir pagrįsta, joje išsamiai išdėstyti motyvai dėl procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo ir joje atsakyta į E. K. skundo argumentus.

Daroma išvada, kad LR BPK 151 straipsnio pagrindu procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtas pagrįstai. LR BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, LR BPK 151 straipsnio pagrindu laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Iš prokurorės nutarimo matyti, kad LR BPK 151 straipsnio nuostatos taikytos ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. LR Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyti turto konfiskavimo pagrindai. Minėta norma numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu E. K. įteiktas įtarimas dėl galimai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. E. K. įtariamas tuo, kad neteisėtai laikė žinomai suklastotus tikrus dokumentus – 101 vnt. receptų, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie asmenis bei jiems tariamai skirtą gydymą medikamentais, turinčiais savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą šiuos vaistus neteisėtai įsigyti ir iš to gauti turtinės naudos. Galutinai šią aplinkybę (ar E. K. padarė nusikaltimą) tikrins teismas, kuris bylą nagrinės iš esmės ir priims nuosprendį. Taigi spręs, ar yra įstatyminis pagrindas taikyti LR BK 72 straipsnio nuostatas. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, jo metu bus patikrintos aplinkybės, ar pas E. K. rastieji pinigai nėra gauti iš nusikalstamos veikos, ar jie atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Taip pat neatmetama galimybė dėl civilinių ieškinių pateikimo. O šioje proceso stadijoje, tai yra nagrinėjant skundą aukštesniajame teisme, dar nėra galimybės nustatyti aplinkybės, ar pinigai gauti iš nusikalstamos veikos ir ar jie yra konfiskuotinas turtas. Apygardos teismas tik patikrina aplinkybę, ar buvo pagrindas taikyti BPK 151 straipsnio nuostatas, ir konstatuoja, kad taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą pagrindas buvo. Šioje stadijoje aukštesnysis teismas minėto klausimo (ar yra pagrindas taikyti LR BK 72 str., ar yra pagrindas reikšti civilinį ieškinį) negali nagrinėti, jis tik patikrina, ar buvo pagrindas taikyti LR BPK 151 straipsnyje numatytą priemonę. Konstatuojama, kad taikyti LR BPK 151 straipsnio nuostatą ir skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą buvo įstatyminis pagrindas. Nustačius, kad pagrindas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą buvo, atmestinas ir E. K. teiginys, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą.

Atmestinas E. K. teiginys, kad teismas buvo šališkas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje šio principo esmė aiškinama taip: nagrinėjantis bylą teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių. Tai reiškia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimą ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones teismo nešališkumu. Skunde tokių duomenų nepateikiama, bylos medžiaga taip pat nepatvirtina tokių aplinkybių egzistavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu E. K. bylos nagrinėjimo metu kilo abejonių dėl teisėjos nešališkumo, jis turėjo teisę pasinaudoti BPK 57–60 straipsniuose numatyta procesine galimybe ir pareikšti nušalinimą, tačiau nušalinimų pareikšta nebuvo.

Atmestini ir E. K. argumentai, kad teismas pažeidė konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą. Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Pasak EŽTT, turi būti daromas esminis skirtumas tarp aiškaus teismo paskelbimo, nesant galutinio nuosprendžio, kad asmuo padarė atitinkamą nusikaltimą, ir teiginio, kad kažkas yra tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimą (t. y. vadinamasis įtarimo būklės aprašymas). Pirmaisiais sprendimais pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, o antruosius EŽTT daug kartų pripažinęs atitinkančiais Konvencijos 6 straipsnį (Vulakh and others v. Russia, no. 33468/03, judgment of 10 January 2012). Nagrinėjamoje byloje teismas nutartyje tik pažymėjo ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, kurių pagrindu E. K. pareikšti įtarimai, tačiau jokio aiškaus paskelbimo, kad jis padarė nusikaltimą, dėl kurio jam yra pareikšti įtarimai, teismas nepadarė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2012-05-14 nutartis pagrįsta ir teisėta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtas pagrįstai, nepažeidžiant LR BPK 151 straipsnio reikalavimų. Nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

pareiškėjo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė