Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Viešojo valdymo agentūros atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Viešojo valdymo agentūros pareiškimą atsakovui Širvintų rajono savivaldybės tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo A. A.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Įvertinęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 15 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 67 straipsnio 8 dalį, VTĮ 36 straipsnio 2 dalį, Nuostatų 14.6 ir 14.7 papunkčius, teismas priėjo prie išvados, kad Agentūrai įstatymu nėra nustatyta teisė, kilus aptariamo pobūdžio ginčui, kreiptis į teismą, kad būtų užtikrintas nustatytų VTĮ pažeidimų pašalinimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Agentūros prašymas dėl reikalavimo įpareigoti Savivaldybės tarybą pašalinti nustatytus VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus dėl savivaldybės kontrolieriaus, kuriam yra 65 metai, pareigų ėjimo, atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Agentūra nuo 2024 m., kai buvo nustatyti VTĮ pažeidimai, aktyviai ėmėsi visų teisės aktuose nustatytų priemonių, jog Savivaldybės taryba juos pašalintų, tačiau jie ne tik nebuvo pašalinti, tačiau 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 1-172 teisės aktus pažeidžiantys veiksmai pratęsti ir 2025 m. laikotarpiui, o prašymai imtis priemonių pašalinti nustatytus VTĮ pažeidimus, yra ignoruojami. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog Vyriausybės atstovų įstaiga nesiėmė priemonių, jog atsakovas pašalintų padarytą pažeidimą, pareiškėjas, vykdydamas teisės aktų suteiktą VTĮ įgyvendinimo kontrolės funkciją, vadovaudamasi ABTĮ 5 straipsniu, užtikrindamas VTĮ saugomų interesų gynimą, bei ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus, kreipėsi į teismą.

Nesant galimybės teismo keliu užtikrinti VTĮ pažeidimų pašalinimą, pareiškėjas visiškai prarastų teisės aktų jai suteiktą VTĮ priežiūros institucijos statusą. Teisės kreiptis į teismą Agentūrai nesuteikimas reikštų, jog jos, kaip VTĮ priežiūros institucijos statusas yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei sudarytų prielaidas pažeisti VTĮ bei konstitucinį principą piliečiams lygiomis teisėmis stoti į valstybės tarnybą. Tokiu atveju į valstybės tarnybą bus įdarbinami asmenys neatitinkantys bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų (konkrečiu atveju, VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas – priimtas asmuo į valstybės tarnybą, kuriam buvo virš 65 metų, be konkurso, t. y. paskirtas naujai kadencijai).

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, pažeidė ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatantį, kad administraciniai teismai sprendžia dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Pareiškėjo įsitikinimu, teisės aktams prieštaraujantys savivaldybės tarybos sprendimai yra skundžiami teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažeidė ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nustatantį, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo Agentūros pareiškimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad remiantis gauta informacija Agentūra atliko duomenų stebėseną Valstybės tarnautojų registre ir nustatė, kad Širvintų rajono savivaldybės kontrolieriaus pareigas eina asmuo, kuriam yra virš 65 metų. Be to, Širvintų rajono tarybos 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1-170 nuspręsta tęsti tarnybos santykius su nurodytu asmeniu iki 2024 m. gruodžio 31 d. 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 1-172 teisės aktus pažeidžiantys veiksmai pratęsti ir 2025 m. laikotarpiui – iki 2025 m. gruodžio 31 d. Agentūra kreipėsi į atsakovą su prašymu pašalinti nustatytus VTĮ pažeidimus ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją, tačiau Širvintų rajono merė 2024 m. kovo 8 d. raštu Nr. 13-63 nurodė, kad ši situacija nevertinama kaip VTĮ pažeidimas. Agentūra, manydama, kad Savivaldybės taryba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nevykdo pareigų užtikrinti teisės aktų pažeidimo pašalinimą, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Savivaldybės tarybos įpareigojimo pašalinti VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimus ir Savivaldybės tarybos Sprendimo, kuriuo pažeidžiant VTĮ nuostatas buvo pratęsti tarnybos santykiai su Kontroliere, panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Agentūros pareiškimą, spręsdamas, kad teisės aktais Agentūrai nėra suteikta teisė kreiptis į teismą, kad būtų užtikrintas nustatytų VTĮ pažeidimų pašalinimas; panaikintas savivaldybės sprendimas dėl kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir / ar atleidimo iš jų.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis kreipėsi į teismą, vykdydamas jam teisės aktų suteiktą VTĮ įgyvendinimo kontrolės funkciją. Pareiškėjo vertinimu, Agentūra turi teisę ginti viešąjį interesą, priešingu atveju, į valstybės tarnybą bus įdarbinami asmenys, neatitinkantys bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, o nesant galimybės net ir teismo keliu užtikrinti VTĮ pažeidimų pašalinimą, pareiškėjas prarastų teisės aktų jam suteiktą VTĮ priežiūros institucijos statusą.

Teisėjų kolegija, spręsdama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą, reikalaudamas panaikinti Sprendimą, pabrėžia, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y. ar nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-423-602/2023; kt.).

Byloje kilo ginčas dėl Agentūros teisės kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti Savivaldybės tarybos Sprendimą, kuriuo nuspręsta 2025 metams pratęsti tarnybos santykius su Kontroliere. Agentūra teisę kreiptis į teismą grindžia VTĮ 36 straipsnio 2 dalies 7 punkto, Nuostatų 14.6 punkto, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad analogišką Agentūros ir Savivaldybės tarybos ginčą jau sprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-39-520/2025 dėl Savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 1-170, kuriuo iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuspręsta pratęsti tarnybos santykius su Širvintų rajono savivaldybės kontroliere A. A., panaikinimo ir įpareigojimo Savivaldybės tarybą pašalinti nustatytus VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus dėl savivaldybės kontrolieriaus, kuriam yra 65 metai, pareigų ėjimo. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas nuoseklią to pačio teismo praktiką, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais; kad viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas; kad viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas, įvertinęs Nuostatų 14 punktą, VTĮ 36 straipsnio 2 dalį, sprendė, jog nei Nuostatų, nei VTĮ normos nenustato Agentūrai teisės kreiptis į teismą, kilus ginčui dėl valstybės ir savivaldybių institucijų / įstaigų atsisakymo pašalinti (ar nepašalinimo) Agentūros nustatytų VTĮ pažeidimų, dėl konkretaus priimto savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad Nuostatų 14.6 papunktyje yra aiškiai įtvirtinta, kad, kai įstaiga VTĮ pažeidimų nepašalina, Agentūra turi teisę pranešti apie tai įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovui. Taigi pagal nustatytą teisinį reguliavimą, Agentūros veiksmai, įstaigai nepašalinus nustatytų pažeidimų, apsiriboja tik pranešimu įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, Agentūra netinkamai aiškino jai, kaip valstybės tarnybos politiką įgyvendinančiai institucijai, nustatytu teisiniu reguliavimu suteiktą kompetenciją, siekdama tarp jos ir Savivaldybės tarybos kilusį ginčą dėl VTĮ pažeidimo pašalinimo, perkelti į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat akcentavo, kad asmuo, reiškiantis reikalavimą teisme, privalo pagrįsti savo teisės kreiptis į teismą turėjimą, nurodydamas turimą teisinį suinteresuotumą bylos išnagrinėjimo rezultatu. Tokios teisės nepagrindus arba tokiai teisei pasibaigus (išnykus), teismas turi pagrindą spręsti, kad besikreipiantis asmuo neturi teisės kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, vadinasi, negali turėti (įgyti) procesinių teisių ir pareigų, todėl tokio subjekto pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme administracinio proceso tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-39-520/2025 taip pat pasisakė ir dėl Agentūros argumentų ginti viešą interesą, kad į valstybės tarnybą nebūtų įdarbinami asmenys neatitinkantys bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų (konkrečiu atveju, VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas – priimtas asmuo į valstybės tarnybą, kuriam buvo virš 65 metų, be konkurso, t. y. paskirtas naujai kadencijai). Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialiojo suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad Agentūra tokio pobūdžio aplinkybių nenurodė, t. y. nepagrindė savo teisės ginti viešąjį interesą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad Agentūra, neturėdama galimybės teismo keliu užtikrinti VTĮ pažeidimų pašalinimą, prarastų teisės aktų jai suteiktą VTĮ priežiūros institucijos statusą, yra susiję su subjektyviu pareiškėjo interesų gynybos būdu, o ne su viešojo intereso gynyba. Pareiškėjas nenurodė konkretaus įstatyme įtvirtinto pagrindo, kuris jam suteiktų teisę ginti viešąjį interesą tokiu būdu, kurį pasirinko pareiškėjas (reikšti reikalavimą panaikinti Sprendimą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-39-520/2025, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo, kuriuo siekia, kad teismas įpareigotų Savivaldybės tarybą pašalinti nustatytus VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus dėl Kontrolierės, kuriai yra 65 metai, pareigų ėjimo (įvykdytų 2024 m. vasario 8 d. rašte Nr. D-270 „Dėl savivaldybės kontrolieriaus tarnybos santykių“ nurodytą reikalavimą pašalinti nustatytus VTĮ pažeidimus), pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog į šį raštą pareiškėjui buvo atsakyta Širvintų rajono merės 2024 m. kovo 8 d. raštu Nr. 13-63, iš kurio turinio matyti, kad atsakymas pateiktas Savivaldybės tarybos vardu, ir kurio pareiškėjas neginčijo. Nagrinėjamu atveju nustatęs, kad pareiškėjui Savivaldybės taryba yra pateikusi atsakymą, kuriuo buvo atsisakyta atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus, pareiškėjas neginčija šio atsakymo, todėl, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kad pareiškėjas neturi teisės reikšti savarankiško reikalavimo dėl įpareigojimo Savivaldybės tarybą atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-39-520/2025 pateikto faktų vertinimo ir teisės aiškinimo. Minėtoje nutartyje buvo pasisakyta visais esminiais pareiškėjo nurodytais atskirojo skundo argumentais.

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Viešojo valdymo agentūros atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.