Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2183-827/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-31
Bylos Nr.
e1-2183-827/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26564-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2183-827/2020Proceso Nr. 1-01-1-26564-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1, 2.12.1.3 (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, našlys, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. smurtaudamas prieš šeimos narį - motiną G. B. sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent: jis, 2020 m. liepos 5 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pavėsinėje, žodinio konflikto metu, tyčia metė stiklo bokalą į pavėsinės sieną, kuriam sudužus, stiklo šukių gabaliukai atšokę pataikė į motinos G. B. dešinės veido pusės antakį, kuris buvo praskeltas, taip smurtaudamas prieš šeimos narį - motiną G. B., sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios G. B. pareiškimu - protokolu ir parodymais, liudytojo E. B. parodymais, pareigūnų tarnybiniu pranešimu, vietos apžiūros protokolu, alkotesterio duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 6 d. apklaustas kaltinamasis A. B. kaltės dėl jam pareikšto įtarimo nepripažino ir parodė, jog nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtu adresu jis gyvenu kartu su savo tėvais, motina G. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir tėvu E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Nuo 2019 m. gegužės mėn. jis gyvena kartu su savo tėvais, nuo savo žmonos mirties. 2020 m. liepos 5 d. apie 16.00 val. kartu su tėvais sėdėjo pavėsinėje, kuri yra tėvų namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kieme. Už stalo sėdėjo teta O. A. ir pusseserė V.. Kepė šašlykus, išgėrinėjo alkoholinius gėrimus: degtinę ir alų. Jis nesijautė apgirtęs. Tam tikru momentu tėvas pradėjo jam priekaištauti kažką dėl jo mirusios žmonos, bet ką tiksliai sakė, nepamenu. Būtent dėl to tarp jų kilo konfliktas. Jis nesusivaldęs paėmė nuo stalo stiklinį bokalą ir metė jį į pavėsinės sieną. Nenorėjo juo pataikyti į tėvą. Bet gavosi taip, kad bokalas atsitrenkė į pavėsinės sieną ir dužo, o atšokusios stiklo šukės pataikė motinai į dešinės pusės antakį ir jį praskėlė. Tėvas iškvietė policijos pareigūnus. Jis nenorėjo smurtauti nei prieš savo tėvą, nei prieš motiną. Nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo, bet savo elgesiu vis dėlto tokiu būdu ją sužalojo. Labai apgailestauja dėl savo elgesio. Grįžęs iš laikino sulaikymo, motinos atsiprašė. Sutinku ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 41-42).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 14 d. papildomos apklausos metu kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. liepos 5 d. apie 16.00 val. kartu su tėvais sėdėjo pavėsinėje, kuri yra tėvų namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kieme. Už stalo sėdėjo teta O. A. ir pusseserė V.. Kepė šašlykus, išgėrinėjo alkoholinius gėrimus: degtinę ir alų. Jis nesijautė apgirtęs. Tam tikru momentu tėvas pradėjo jam priekaištauti kažką dėl jo mirusios žmonos, bet ką tiksliai sakė, nepamena. Būtent dėl to tarp jų kilo konfliktas. Jis nesusivaldęs paėmė nuo stalo stiklinį bokalą ir metė jį į pavėsinės sieną. Nenorėjo juo pataikyti į tėvą. Bet gavosi taip, kad bokalas atsitrenkė į pavėsinės sieną ir dužo, o atšokusios stiklo šukės pataikė motinai į dešinės pusės antakį ir jį praskėlė. Tėvas iškvietė policijos pareigūnus. Jis nenorėjo smurtauti nei prieš savo tėvą, nei prieš motiną. Nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo, bet savo elgesiu vis dėlto tokiu būdu ją sužalojo. Labai apgailestauja dėl savo elgesio. Grįžęs iš laikino sulaikymo, motinos atsiprašė (b.l. 51)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. liepos 5 d. 16.47 val. buvo registruotas pranešimas telefonu, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjos kaimynas B. sumušė savo motiną (b.l. 3).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės V. M. 2020 m. liepos 5 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrusi G. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paaiškino, kad jiems sėdint prie stalo pavėsinėje jos namuose ir vartojant alkoholį kilo žodinis konfliktas tarp jos vyro E. B. ir judviejų sūnaus A. B., ko pasekoje sūnus A. B. ėmė mėtyti stiklinį butelį ir stiklinę į tėvą. Sūnui metus stiklinę ir bandant pataikyti tėvui, stiklinė atsimušė į sieną ir pataikė jai į veido kairės pusės smilkinį ir jį prakirto. Pasak G. B. fizinio skausmo sukėlimas jai iš sūnaus pusės vyksta jau ne pirmą kartą, šį kartą ji taip pat jautė fizinį skausmą. G. B. paaiškino, kad sūnaus bijo ir nenori daugiau jo matyti savo namuose, nes sūnus A. B. taip pat ir grasina sudeginti judviejų su tėvu namą, sūnus turi priklausomybę alkoholio vartojimui, todėl dažnai yra neprognozuojamas. A. B. paaiškino, kad jo tėvas E. B. išgėręs alkoholio jį puola dėl nebūtų dalykų, taip pat tėvas bandė jam trenkti kumščiu į veidą, todėl jis ėmė mėtyti butelius ir stiklines į tėvą, tačiau to nenorėdamas pataikė motinai G. B.. Minėtame pranešime nurodyta smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta, jo būsena. Smurtu įtariamas asmuo A. B. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (b.l. 5-7)

2020 m. liepos 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji G. B. pareiškė, kad 2020 m. liepos 5 d., apie 16:30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos sūnus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo konfliktuoti su jos vyru E. B., gim. (duomenys neskelbtini) jiems būnant lauko pavėsinėje. Žodinio konflikto metu, jiems sėdint pavėsinėje, jos sūnus pradėjo mėtyti įvairius daiktus į jos vyrą. Mesdamas stiklo bokalą juo pataikė į pavėsinės sieną netoli jos, kur sudužusių stiklo šukių gabaliukai atšokę pataikė jai į galvą, o būtent į jos dešinės veido pusės antakį. Antakis buvo prakirstas stiklo šukių, iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas. Dėl tokių savo sūnaus veiksmų ji pajuto fizinį skausmą (b.l. 11).

Apklausta nukentėjusioji G. B. parodė, kad 2020 m. liepos 5 d. apie 16:00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jų sūnus - A. B. gim. (duomenys neskelbtini)., jos vyras E. B. gim. (duomenys neskelbtini). ir ji sėdėjo kartu lauko pavėsinėje. Buvo pasidengę stalą, valgė ir šiek tiek išgėrinėjo alkoholinius gėrimus, šnekėjosi. Judviejų sūnus sėdėjo priešais ją ir jos vyrą. Netrukus, apie 16:30 val., jos vyras pasakė judviejų sūnui pastabą dėl jo netinkamo elgesio, nes jis dažnai vartoja alkoholį, niekur nedirba, dažnai keikia jos vyrą, todėl jos vyras E. pasakė jų sūnui A. pastabą. Dėl šios pastabos jis labai supyko, pradėjo elgtis neadekvačiai, paėmęs nuo stalo įvairius daiktus, o būtent stiklinį degtinės butelį 0,5 litro talpos metė į jos vyrą, bet nepateikė, pataikė tarp jos ir jos vyro į sieną. Butelis nesudužo. Vėliau jų sūnus paėmė stiklinį bokalą su vandeniu, kuriame buvo sudėtos salotos ir metė jį į jos vyrą, bet nepataikė, bokalas vėl praskrido pro jos ir jos vyro galvą, pataikė į pavėsinės sieną ir sudužo. Po to kai bokalas sudužo, stiklo šukės išsilakstė į įvairias puses ir viena stiklo šukė pataikė jai į galvą, o būtent į jos dešinę veido pusę, antakio sritį. Antakis buvo prakirstas, iš jo pradėjo bėgti kraujas, jai tai sukėlė fizinį skausmą. Visą tai matė ir jos vyras. Po to, kai jai buvo prakirstas antakis, jos sūnus nurimo, nubėgo ir atnešė jai rankšluostį, kur dabar tas rankšluostis ji nežino, nes jį vėliau sūnus kažkur padėjo. Nuo prakirsto antakio jai labai smarkiai bėgo kraujas, kraujo pribėgo pavėsinėje ant grindų ir ant stalo, kur buvo patiesta staltiesė. Po visos šios situacijos sūnus nubėgo į savo kambarį sandėliuke, tuo pačiu adresu kur jie gyvename. O jos vyras iškvietė policiją ir greitąją. Atvykusi policija sulaikė jų sūnų, nufotografavo įvykio vietą ir jos sužalojimus. Taip pat buvo atvykusi ir greitoji, kuri ją apžiūrėjo, siūlė vykti į ligoninę, bet ji atsisakė, jeigu rytoj jos savijauta bus prastesnė, ji pati kreipsis į gydymo įstaigą. Šiuo metu jos savijauta yra stabili, aišku jaučia skausmą sužalojimo srityje, toje vietoje yra patinimas, ta akimi virš kurios jai buvo padarytas sužalojimas mato, galva jai nesvaigsta, šiuo metu greitosios pagalbos jai nereikia. Policijai ir greitajai išvykus, ji pradėjau tvarkyti namus. Šiuo metu staltiesė yra išplauta, viskas sutvarkyta, stiklo šukės ir butelis buvo išmesti, tik ant pavėsinės stalo paliko keletą to bokalo, kuris tada sudužo stiklo šukių. Dėl viso šio įvykio fizinis skausmas buvo sukeltas tik jai, daugiau niekas nenukentėjo. Kalbėdama apie sūnų nurodė, kad jis yra konfliktiškas, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, niekur nedirba, jį priglaudė gyventi, nes jis neturi kur gyventi, bet šiuo adresu nėra registruotas ir prirašytas. Anksčiau jis gyveno Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tame bute gyvena jų kita dukra su šeima. Kartu su jais adresu (duomenys neskelbtini), jų sūnus gyvena nuo 2019 metų gegužės vidurio. Anksčiau jų sūnus taip pat buvo smurtavęs prieš jos vyrą, bet ne prieš ją, būtent nuo to laiko, kada pradėjo gyventi su jais. Vieną kartą jis buvo grasinęs, būdamas neblaivus, kad sudegins namus. Anksčiau į policiją dėl sūnaus netinkamo ir smurtinio elgesio kreipęsi nebuvo. Tik du kartus kvietė policiją dėl jo keliamo triukšmo. Jeigu būtų galimybė, norėtų, kad jų sūnus čia daugiau nebesilankytų ir su jais kartu negyventų (b.l. 12)

2020 m. liepos 5 d. atlikta įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūra ir protokole nurodyta, kad apžiūrima gyvenamojo namo teritorija, kuri yra aptverta. Varteliai yra atidaryti. Įėjus į vidinį kiemą, kairėje pusėje yra gyvenamasis namas. Dešiniau jo, yra praėjimas ir varteliai vedantys į namo kitą dalį. Varteliai vedantys į vidinį kiemą už namo yra uždaryti. Atidarius juos ir nusileidus laiptais, einama dešiniau palei pasodintus medžius iki pat namo teritorijos galo, kur dešinėje namo kampo pusėje stovi pavėsinė. Kuri yra įvykio vieta. Ties pavėsinės įėjimu, ant grindų yra matomos raudonos spalvos skysčio dėmės. Šios dėmės yra fotografuojamos ir nuo vienos šios dėmės yra paimama nuoplova, kuri yra supakuojama į voką Nr. 1. Priėjus arčiau pavėsinės joje yra stalas, bei du suolai. Ant stalo yra keletas stiklo šukių kurios yra fotografuojamos su mąsteline liniuote ir paimamos bei supakuojamos į voką Nr. 2. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau niekas paimta nebuvo. Vaizdo kamerų nėra (b.l. 12-13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. B. parodė, kad 2020 m. liepos 5 d., apie 16:00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namuose, jų sūnus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), jo žmona G. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir jis sėdėjo kartu lauko pavėsinėje, buvo pasidengę stalą, valgė ir šiek tiek išgėrinėjo alkoholinius gėrimus, šnekėjosi. Alkoholio išgėrė nedaug. Jų sūnus sėdėjo priešais jį ir jo žmoną. Netrukus, apie 16:30 val., jis pasakė savo sūnui pastabą dėl jo netinkamo elgesio, nes jis dažnai vartoja alkoholį, niekur nedirba, dažnai keikia jį ir pravardžiuoja necenzūriniais žodžiais, todėl, jis A. pasakė pastabą. Dėl šios pastabos jis labai supyko, pradėjo elgtis neadekvačiai, paėmė nuo stalo įvairius daiktus, o būtent stiklinį degtinės butelį 0,5 litro talpos ir metė į jį, bet nepateikė, pataikė tarp jo ir jo žmonos į sieną. Šis butelis nesudužo. Vėliau jų sūnus paėmė stiklinį bokalą su vandeniu, kuriame buvo sudėtos salotos ir metė jį į jį, bet nepataikė, bokalas vėl praskrido pro jo ir jo žmonos galvą. Bokalas pataikė į pavėsinės sieną už jų ir sudužo. Po to kai bokalas sudužo, stiklo šukės išsilakstė į įvairias puses ir viena stiklo šukė pataikė jo žmonai į galvą, o būtent į jos dešinę veido pusę, antakio sritį. Jos antakis buvo prakirstas, iš jo pradėjo bėgti kraujas. Jis dėl sūnaus veiksmų nenukentėjo, jam fizinė žala nepadaryta. Po to kai stiklo šukė pataikė jo žmonai į galvą, ji staigiai susiėmė už galvos ir pradėjo bėgti nuo pavėsinės. Sūnus po to kai pamatė ką padarė aprimo ir nubėgo į savo sandėliuką, kuriame turi kambarį ir gyvena. Kas buvo toliau, sunkiai atsimena, nes po to kai jo žmonai buvo prakirstas antakis, jis iškarto nuėjo pas savo kaimyną, iš (duomenys neskelbtini) namo iškviesti policiją. Jo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) namo padėjo tik jam surinkti telefono numerį į telefoną, nes jam pačiam iš streso to padaryti nepavyko. Jo kaimynas viso šio incidento nematė. Kuomet jis prisiskambino ir iškvietė pagalbą, grįžo atgal į namus. Kol laukė policijos, pamatė stovintį sūnų, jis stovėjo prie savo sandėliuko. Sandėliukas yra priešais lauko pavėsinę, kairėje namo teritorijos pusėje. Tuo metu jo žmona šluostėsi veidą nuo kraujo. Kiek matė, jai buvo prakirstas dešinės pusės antakis, iš jo bėgo kraujas, jis išsigando, manydamas, kad jo žmonai buvo išmušta akis. Netrukus atvyko policija, per 10 min. nuo pranešimo laiko. Atvykusi policija sulaikė jų sūnų, nufotografavo įvykio vietą ir jo žmonos sužalojimus. Taip pat buvo atvykusi ir greitoji, kuri apžiūrėjo jo žmoną, siūlė vykti į ligoninę, susiūti žaizdą, bet ji atsisakė. Šiuo metu jo žmonos savijauta yra gan nebloga, yra matomas patinimas ir mėlynė aplink dešinę akį. Daugiau dėl įvykio nieko pasakyti negali. Tik dar paminėjo, kad jų sūnus kartu gyvena su jais tuo pačiu adresu nuo 2019 metų gegužės vidurio. Apie jų sūnų gali pasakyti, kad jis yra konfliktiškas, dažnai keikiasi, vadina ir įžeidinėja jį necenzūriniais žodžiais, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, niekur nedirba, jį priglaudė gyventi, nes jis neturi kur gyventi, bet šiuo adresu nėra registruotas ir prirašytas. Anksčiau sūnus gyveno Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (ten yra prirašytas) iki kol susituokė su žmona, o paskui iki žmonos mirties, apie 30 metų gyveno kartu su savo žmona jos adresu, Paneriuose. Taip pat nurodė, kad anksčiau jų sūnus taip pat buvo smurtavęs prieš jį dėl jam reiškiamų pastabų, nes nedirba, geria alkoholinius gėrimus. Visa tai tęsiasi nuo to laiko kada jis pradėjo gyventi su jais. Kartą sūnus buvo užpuolęs jį būnant namuose, gulintį ant lovos, kuomet jam pareiškė pretenzijas dėl jo tinginystės ir nedarbo, tuomet jis supykęs pradėjo jį spardyti gulintį lovoje. Tuomet į policiją niekur nesikreipė. Buvo kvietęs policiją keletą kartų tik dėl sūnaus keliamo triukšmo. Jeigu būtų galimybė, norėtų, kad jo sūnus čia daugiau nebesilankytų ir su jai kartu negyventų, jam būtų apribota galimybė artintis prie jo ar jo žmonos (b.l. 21-22).

Pagal išduotą G. B. užduotį atlikti objektų tyrimą sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, G. B. į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė (b.l. 17,19).

2020 m. liepos 14 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 1-o veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos N. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bendraujant telefonu su G. B., ji pareiškė, kad nesikreipė į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl abdukcijos ir nesikreips, pas medikus nesikreipė. Taip pat pasakė, jog ikiteisminio tyrimo byloje civilinio ieškinio sūnui nereikš. Į užduotą klausimą, ar sutinka taikytis ikiteisminiame tyrime, atsakė, jog neatleis sūnui už nepagarbų elgesį, todėl su juo baudžiamojoje byloje nesitaikys. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 19).

2020 m. liepos 20 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 1-o veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos N. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-26564-20 įvykio vietoje apžiūros metu buvo paimti objektai: nuoplova nuo grindų, stiklo šukės. Kadangi nusikaltimo aplinkybės išaiškintos, kaltininkas nustatytas, minėti objektai nėra vertingi ir reikšmingi tyrimui, todėl ji buvo sunaikinti (b.l. 14)

Iš alkotesterio kvito šaknelės matyti, jog atlikus blaivumo testą 2020 m. liepos 5 d. 18.05 val. A. B. nustatytas 0,88 promilių girtumas (b.l.36).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. B., 2020 m. liepos 5 d. žodinio konflikto su tėvu metu, tyčia mesdamas stiklo bokalą į pavėsinės sieną, kuriam sudužus, stiklo šukių gabaliukai atšokę pataikė į motinos G. B. dešinės veido pusės antakį, kuris buvo praskeltas, taip smurtaudamas prieš šeimos narį - motiną G. B., sukėlė jai fizinį skausmą. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios G. B. apklausos protokole nurodytos aplinkybės, liudytojo E. B. parodymai ir kita bylos medžiaga. Kaltinamojo A. B. nusikalstama veika kvalifikuojama kaip tyčinis fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, padarytas netiesiogine tyčia. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis supykęs konflikto metu pradėjo mėtyti stiklinius dūžtančius daiktus į savo tėvą E. B., šalia kurio sėdėjo motina G. B.. Pirmas stiklinis butelis nuo degtinės atsitrenkė į pavėsinės sieną ir nesudužo. Antras mestas stiklinis bokalas sudužo ir motiną sužalojo atšokusios jo šukės. Kaltinamasis stipriai į sieną mėtydamas stiklinius daiktus suprato, kad jie neišvengiamai gali sudužti, o sudužusios stiklinio daikto šukės sklinda nekontroliuojamai ir gali sužaloti bet kurį žmogų, esantį šalia tos vietos, kur daiktas sudužo. Mėtydamas stiklinius daiktus tarp sėdinčių pavėsinėje motinos ir tėvo, jis suprato, kad stiklo žudė realiai gali juos sužaloti, sukelti fizinį skausmą, ir nors nenorėjo šių pasekmių, tačiau buvo joms abejingas. Taigi, kaltinamasis suprato, kad taip mesdamas stiklinį daiktą, sukelia pavojų savo šeimos nario motinos sveikatai, ir nors nenorėjo jos sužaloti ir sukelti jai fizinį skausmą, tačiau sąmoningai leido atsirasti šioms pasekmėms (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis A. B. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 53-55).

Kaltinamasis A. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 5 d. 17.35 val. iki 2020 m. liepos 7 d. 14.50 val. (b.l. 32,34).

2020 m. liepos 7 d. nutarimu kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 45).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Padarytas nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis A. B. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neteistas (b.l. 27), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 28), nedirbantis (b.l. 29-30), registruotas Užimtumo tarnyboje (b.l. 31). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, baudžiamojo nusižengimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą viešųjų darbų bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis A. B. pilnai pripažino savo kaltę, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą viešųjų darbų bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 3 mėnesius viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. skirti 2 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 5 d. 17.35 val. iki 2020 m. liepos 7 d. 14.50 val. (dvi paros), kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, atitinka 12 viešųjų darbų valandų (BK 66 str.).

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti A. B., jog viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-44 straipsniai, bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 46 straipsnis.

Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Išaiškinti A. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 351 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Inga Štuopienė