Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-11-18 · Civilinė byla Nr. 2A-832-370/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-18
Bylos Nr.
2A-832-370/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Albina Pupeikienė
Ieškovas
UAB „Euroliuksas“
Atsakovas
UAB „Medlina“
Kategorijos
  • 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-832-370/2009

Teisėja A. Volskytė Procesinio sprendimo kategorija 42.1; 42.8; 58;

114.3; 114.11 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. lapkričio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant atsakovės atstovams Rimantui Krunkaičiui ir Audriui Lukauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-110-514/2009 pagal ieškovės UAB „Euroliuksas“ ieškinį atsakovei UAB „Medlina“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009-03-16 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 7 746,63 Lt įsiskolinimo už prekes, 2 819,76 Lt delspinigių, 372,95 Lt palūkanų, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-10-29 su atsakove buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei prekes pagal suderintą asortimentą (prekių sąrašą), o atsakovė įsipareigojo šias prekes priimti ir jas realizavus ieškovei apmokėti už jas iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Taip pat sutartyje numatyti 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Pagal sutarties 2 str. 2 p. nerealizuotos prekės gali būti grąžinamos per 180 dienų nuo jų gavimo dienos, tačiau per šį laikotarpį atsakovė prekių negrąžino ir už jas nemokėjo. Kadangi atsakovė vengia likviduoti susidariusį įsiskolinimą, vadovaujantis CK 6.210 str., skaičiuotinos palūkanos.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus sumažino 381,14 lito.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal sudarytą sutartį atsakovė gautas prekes turėjo realizuoti ir už realizuotas prekes visiškai sumokėti. Nerealizuotos prekės pagal sutartį 180 dienų laikotarpiu nuo jų gavimo gali būti grąžinamos ieškovei. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė nėra produkcijos pirkėja, o tik įmonė, galinti realizuoti ieškovės produkciją. Sutartis buvo sudaryta ieškovės iniciatyva, todėl ieškovės darbuotojai atvežė santechnikos įrangą atsakovei, patys nuėmė pakuotes, sustatė atsakovės patalpose bei išvežė prekių įpakavimą. Atsakovė ne kartą raštais informavo ieškovę, kad jos produkcija yra nepaklausi, ragino demontuoti ir išsivežti eksponavimui pateiktas prekes, tačiau ieškovė savo prekių atsiimti nesutiko, į raginimus nereagavo. Ieškovė atsisakydamas priimti prekes piktnaudžiauja teise.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2009-03-16 sprendimu ieškinį atmetė, ieškinio dalį dėl 381,14 Lt nutraukė, atsakovei iš ieškovės priteisė 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad šalių pasirašyta sutartis laikytina ne pirkimo–pardavimo, o paslaugų sutartimi, į kurią įtraukta ir konsignacijos, vienos iš komisinio prekių pardavimo formų, sutarties sąlygos, dėl šalių prievolinių santykių pateikiant parduoti ir prekiaujant plataus vartojimo prekėmis. Konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita. Ieškovei sudarant sutartį buvo žinoma, kad atsakovė nėra patiektų prekių pirkėjas, o tik tarpininkas, jas parduodant pirkėjams. Ieškovės darbuotojai atvežė prekes į atsakovo patalpas turėdami jas eksponuoti ir parduoti pagal ieškovo pateiktus katalogus pirkėjams. Ieškovės 2007-11-13, 2007-11-14, 2007-12-27 pagal sąskaitas faktūras pateiktos prekės yra neparduotos, todėl ieškovės reikalavimas atsakovei už šias prekes sumokėti yra nepagrįstas. Ieškovė, remdamasi šalių sutartimi, atsakovei nepardavus prekių, įgyja teisę reikalauti šias prekes grąžinti. Ieškovės pristatytos prekės buvo išpakuotos ir paliktos atsakovės patalpose, gamyklines pakuotes išsivežė su savimi ieškovės darbuotojai, todėl atsakovė ne dėl savo kaltės negalėjo grąžinti supakuotų prekių, kaip numatyta sutarties 2.4 p. Ieškovė elgiasi nesąžiningai reikalaudama sutarties vykdymo, kai sutartis negali būti vykdoma dėl jos pačios veiksmų. Sutarties sąlyga, kad nerealizuotos prekės turi būti grąžinamos per 180 dienų nuo jų gavimo, nereiškia, kad suėjus šiam terminui atsakovė netenka teisės jas grąžinti.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2009-03-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, nepagrįstai ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, sudarytos sutarties sąlygas, neatsižvelgė į nurodytus ginčo motyvus, dokumentus, liudytojų parodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė ieškovei teikė informaciją apie nerealizuotų prekių likučius, kad ieškovė išsivežė prekių gamyklines pakuotes, – šios išvados nepagrįstos jokiais įrodymais. Sutarties 4.4 p. nustatyta, kad ieškovė neatsako už prekių pablogėjimą, nesilaikymą instrukcijose nustatytų reikalavimų, naudojimą laikymą ir sandėliavimo taisyklių pažeidimus, už kitų asmenų veiksmus, kurie padarė įmonei žalą ar nuostolius. Atsakingi atsakovės darbuotojai neišsaugojo gautų prekių pakuočių, todėl už tai turi prisiimti atsakomybę. Atsakovė neišrašė ieškovei debetinės sąskaitos, kaip buvo numatyta sutarties 2.4 p., nepateikė jokių pranešimų, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisako. Ieškovės darbuotojai neišsivežė prekių pakuotės, tai tvirtinančių liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jie yra atsakovės darbuotojai. Teismas nepagrįstai šalių sudarytą sutartį laikė konsignacijos sutartimi, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovas šios sutarties teisingumo ir paskirties neginčijo, įstatymo nuostatomis savo išvados nepagrindė. Teismas nurodė, kad vadovaujasi teismų praktika, tačiau nenurodė, kokiomis bylomis remiasi. Atsakovei praleidus prekių grąžinimo terminą ieškovė turi teisę savo pasirinkimu priimti prekes arba reikalauti jų kainos, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad prekės gali būti grąžinamos neatsižvelgiant į minėtą terminą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalys 2007-10-29 sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perduoti atsakovei prekes pagal suderintą asortimentą, o atsakovė įsipareigojo priimti šias prekes ir sumokėti už jas sutartyje nustatyta tvarka (b. l. 6, 7). Sutarties 2.2. punkte nustatyta, kad atsakovas iki kiekvieno mėnesio penktos dienos atsiunčia faktinius nerealizuotų prekių likučius, o už realizuotas prekes visiškai sumoka. Nerealizuotos prekės turi būti grąžinamos arba visiškai už jas sumokama sutartyje nustatyta tvarka per 180 dienų nuo jų gavimo. Vykdant šią sutartį, ieškovė atsakovei 2007-11-13, 2007-11-14, 2007-12-27 perdavė plautuvę su spintele, maišytuvą, praustuvą ir kt. prekių už 7 746,63 Lt.

Dėl teisinių santykių pobūdžio.

CK 6.193 str. nustatyta, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Pagal šalių sudarytą sutartį, už ieškovės perduotas prekes atsakovė atsiskaito tik po jų realizavimo (sutarties 2.2. p.). Nerealizuotos prekės grąžinamos ieškovei (sutarties 2.4. p.). Ieškovė turi teisę atsiimti prekes iš atsakovės, o atsakovė privalo jas grąžinti (4.1. p.). Ieškovė turi teisę tikrinti neparduotų prekių likutį, o atsakovė privalo tam sudaryti sąlygas (4.5. p.). Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytojai patvirtino (b. l. 103), kad ieškovės darbuotojai atvežė prekes į atsakovės patalpas su turėdami tikslą jas eksponuoti ir parduoti pagal ieškovo pateiktus katalogus pirkėjams, iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų (b. l. 8–11) matyti, kad ieškovė atsakovei pateikė tik po vieną vienetą skirtingų prekių (b. l. 88–96), iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 88–96) matyti, kad prekės eksponuojamos, iš byloje esančių skolos apskaičiavimų (b. l. 12, 13) matyti, kad nė viena ieškovės prekė atsakovės nebuvo realizuota ir už ją nebuvo atsiskaityta su ieškove. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdžio – šalių sudaryta sutartis yra ne pirkimo–pardavimo sutartis, o paslaugų sutartis, į kurią įtraukta ir konsignacijos, vienos iš komisinio prekių pardavimo formų, sutarties sąlygos, dėl šalių prievolinių santykių pateikiant parduoti ir prekiaujant plataus vartojimo prekėmis. CK konsignacijos sutarties sąvoka neapibrėžta, tačiau verslo ir teismų praktikoje pripažįstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2003-11-25 Nr. 3K-7-999/2003, 2008-01-30 Nr. 3K-3-70/2008).

Dėl reikalavimo priteisti prekių kainą, delspinigius ir palūkanas.

Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad praleidus prekių grąžinimo terminą ji turi teisę savo pasirinkimu priimti prekes arba reikalauti jų kainos. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė už pateiktas prekes privalo sumokėti tik jas realizavusi, panaudojusi savo reikmėms, perleidusi tretiesiems asmenims kitais būdais, sužalojusi ar sugadinusi ir pan. (2.2. p.) arba pažeidusi prekės komplektaciją, prekinę išvaizdą, praradusi gamyklinę pakuotę (2.4 p.). Byloje buvo nustatyta, kad prekes atvežė ieškovės darbuotojai, kurie patys gamyklines pakuotes išsivežė, visos prekės yra atsakovės ekspozicijoje, neparduotos, todėl ieškovė pagal sutartį gali reikšti reikalavimą tik grąžinti prekes ir sumokėti delspinigius už uždelsimą jas grąžinti (2.3. p.).

Pagal šalių sudarytą sutartį nerealizuotos prekės turi būti grąžinamos arba visiškai už jas sumokama per 180 dienų nuo jų gavimo (2.2. p.), o nustatyta tvarka to nepadarius atsakovė privalo sumokėti 0,2 proc. delspinigių nuo sumos, nesumokėtos likusias prekes, už kiekvieną uždelstą dieną (2.3. p.). Iš PVM sąskaitų faktūrų (b. l. 8–11) matyti, kad prekės atsakovei buvo perduotos 2007 m. lapkričio 13–27 dienomis, o atsakovė ieškovei jau 2007-12-03 išsiuntė pirmą pranešimą apie nerealizuotas ekspozicines prekes, ir vėliau dar dešimt, t. y. kiekvieną mėnesį (b. l. 39–49). Be to, atsakovė ieškovei 2008 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais siuntė prašymus ir įspėjimą dėl prekių išsivežimo (b. l. 50–52). Nors ieškovė neigia šiuo dokumentus iš atsakovės gavusi, tačiau nepaaiškino savo neveikimo. Pagal sutarties 4.5. punktą ieškovė turėjo teisę pati patikrinti neparduotų prekių likutį atsakovės parduotuvės darbo valandomis ir bet kada paprašyti informacijos apie neparduotų prekių likučius, tačiau to nepadarė, nebandė klausimo spręsti su atsakove, o iškart kreipėsi į teismą. Visiškai nepagrįstas apeliantės teiginys, kad atsakovei tenka atsakomybė už ieškovės darbuotojų veiksmus, t. y. kad jie išvežė prekių pakuotes. Ieškovė vykdydama sutartį nebendradarbiavo su atsakove, nesistengė sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, nesiėmė jokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo, todėl laikytina, kad vykdydama sutartį ji elgėsi nesąžiningai (CK 6.200 str.). Atsakovė negalėjo įvykdyti savo prievolės grąžinti prekes dėl atsakovės kaltės (CK 6.58 str. 2 d. 3 p.), ne ji, o ieškovė laikytina pažeidusia prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 6 p., 6.64 str. 1 d. 1 p, 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimus atmetė.

Dėl įrodymų vertinimo.

Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymus teikia šalys, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 42 str. 1 d., 178 str., 179 str. 1 d.).

Ieškovė savo reikalavimus grindė vienpusišku šalių sudarytos sutarties aiškinimu, ir tik neigė atsakovės nurodytas ir įrodinėtas aplinkybes, tačiau pati jokių įrodymų iš esmės nepateikė. Apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į dokumentus, liudytojų parodymus, nesivadovavo rungimosi principu yra deklaratyvus, ir neatitinka tikrovės. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, fotonuotraukomis (CPK 177 str. 2, 3 d.), juos tinkamai ištyrė ir įvertino (CPK 14 str. 1, 2 d., 183, 185 str.), todėl teisėjų kolegija sutinka su šių įrodymų pagrindu padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, tai atsakovei iš ieškovės priteistinos advokato teisinių paslaugų išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 700 Lt (b. l. 118–123, CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Euroliuksas“ 700 Lt advokato teisinių paslaugų išlaidų apeliacinėje instancijoje atsakovei UAB „Medlina“.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Alvydas ŽerlauskasAlbina Pupeikienė