Kauno apygardos teismo nuosprendis

2015-12-22 · Byla Nr. N1-349-317/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
N1-349-317/2015
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01448-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Albinas Antanaitis
Kaltinamasis
H. M.
Nukentėjusysis
V. M., G. M.
Advokatai
Zenonas Žymančius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-349-317/2015Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01448-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.6.;1.2.3.2.8.;2.1.15.3.3.2.;2.3.6.4.5.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 22d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam H. M., jo gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui, nukentėjusiems V. M., G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos pagrindinio ugdymo skyriaus 9 klasės moksleivis, nevedęs, iki suėmimo gyvenęs Kauno r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014-07-02 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str.- 8 ( aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 ( vieneriems) metams;

2) 2014-07-25 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d.- 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimu, taikant LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) 2014-09-15 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d.- laisvės apribojimu 1 metams, taikant BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) 2014-09-16 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d.- laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu- prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė- laisvės apribojimas 1 metams 1 mėnesiui, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. ik 6.00 val., tęsti mokslus bei 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi 2014-07-02 nuosprendžiu H. M. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str., subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014-09-16 baudžiamuoju įsakymu ir 2014-11-10 nutartimi paskirta bei pakeista bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė- laisvės atėmimas – 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 100 val. nemokamų darbų, juos atliekant per 10 (dešimt) mėnesių ir dirbant po 10 (dešimt) valandų per mėnesį, bei elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir tęsti mokslą.

kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis H. M., būdamas nepilnametis, 2014 m. gruodžio 20 d. apie 22.00 val. bute (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia be jokios dingsties sudavė ne mažiau kaip šešiolika smūgių plaktuku bei trylika smūgių peiliu V. M. į galvą, rankas, krūtinės ląstą, kojas, padarydamas kraujosruvas odoje ir poodyje abiejose alkūnėse, dilbiuose, plaštakose ir kairėje blauzdoje, dešinės pusės IV šonkaulio tiesioginį lūžimą ir kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžio vietoje, pjautines žaizdas abiejose plaštakose, muštines žaizdas viršugalvio abejose pusėse ir kairio momenkaulio gumburo srityje bei kairio momenkaulio išorinės ir vidinės kaulinių plokštelių lūžimą, durtines - pjautines žaizdas abiejose smilkininėse srityse, kaktos abiejose pusėse, nosies nugarėlės dešinės pusės- dešinės akies apatinio voko srityje, nekiauryminį durtinį - pjautinį kairės akiduobės minkštųjų audinių sužalojimą, durtines- pjautines žaizdas kairiame skruoste, viršutinės lūpos ir kaklo kairėse pusėse, nuo ko įvykus nukraujavimui į išorę, V. M. įvykio vietoje mirė, ir suvokdamas, kad tokiu veikimo būdu - daugybės sužalojimų bei kaulo lūžimo padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai dėl chuliganiškų paskatų nužudė V. M..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis H. M. kaltu pilnai prisipažino ir patvirtino tyrimo metu ( t. 2 b.l. 112-114) duotus parodymus, kad 2014 m. gruodžio 20 d. vakare, jau būdamas išgėręs alaus, atėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)", kur susitiko pažįstamą A. G.. Jie prekybos centre nusipirko du butelius po 1 litrą talpos alaus ir nutarė eiti jį išgerti pas A. G. į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jau eidami išgėrė nusipirktą alų, todėl pakeliui kitoje parduotuvėje nusipirko dar 4 butelius 1 1itro talpos alaus. Šį alų išgėrė pas A. G. namuose. Po to jie abu vėl nuėjo į „ (duomenys neskelbtini)” prekybos centrą, kur vėl nusipirko 4 ar 5 litrinius butelius alaus bei maisto. Sugrįžę pas A. G., kambaryje sėdėjo prie stalo ir toliau gėrė alų. A. G. kažkur tai išėjo ir netrukus grįžo su H. M. nepažįstamu vyriškiu, kaip jis vėliau sužinojo, V. M.. Jie pasiūlė ir V. M. kartu išgerti, įpylė jam alaus. Begeriant V. M. sėdėjo ant kėdės jam iš dešinės. Nepamena dėl kokios priežasties, tačiau jis supyko ant V. M.. Kadangi jau buvo girtas, H. M. susinervino, pagriebė plaktuką ir pradėjo smūgiuoti M. į galvą ir kitas kūno vietas. Kiek kartų sudavė plaktuku, dėl girtumo neatsimena. Pamena, kad jog po to dar paėmė peilį ir juo badė V. M.. Peilį paliko įsmeigtą akies srityje. Prisimena, kad po pirmo smūgio, V. M. nuo kėdės nugriuvo ant grindų. Jau gulinčiam V. M. jis sudavė smūgius į galvą plaktuku. Kiek prisimena, tai visus smūgius taikė į galvą ir tuo metu negalvojo apie pasekmes. Peilio ir plaktuko jis specialiai neieškojo, juos rado kažkur tai bute. Ką tuo metu darė A. G., jis nepamena, tačiau gali patvirtinti, kad jis tikrai jokių smūgių V. M. nesudavė ir nepadėjo jam nužudant V. M.. Jis pamena, kad po suduotų smūgių peiliu ir plaktuku, V. M. silpnai gargaliavo. Pamatęs ką padarė, jis išsigando, todėl su A. G. ėmė svarstyti, kaip toliau elgtis. Jiedu nutarė bėgti iš namų, bet prieš tai iškviesti greitąją pagalbą, manydami, kad galbūt dar pavyks V. M. medikams išgelbėti. Bijodamas, kad išaiškės nusikaltimas, jis greitąją pagalbą nutarė kviesti ne savo, o nukentėjusiojo V. M. telefonu. Tuo tikslu, prieš pasišalindamas iš buto, jis iš nukentėjusiojo striukės vidinės kišenės, paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Jiems su A. G. išėjus į kiemą, jau būnant lauke, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, kad bute Kalniškės g. miršta žmogus. Po pagalbos iškvietimo V. M. mobiliojo ryšio telefoną išmetė (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtoje, po egle, kur vėliau pareigūnai tą telefoną surado. Po įvykio su jis su A. G. nuėjo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ miesto centre, nusipirko tris sumuštinius. Pavalgęs, jis nutarė eiti į policiją savo noru prisipažinti. Tuo tikslu abu atėjo į policijos komisariatą ir viską papasakojo pareigūnams. Jis tvirtina, jog jei būtų buvęs blaivus, tai nebūtų taip elgęsis.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę baudžiamojoje byloje patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai:

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. M. nurodė, jog jos sūnus - nužudytasis V. M., maždaug pusmetį iki mirties, gyveno kartu su ja. V. išvažiavo 2014-12-15 iš namų į (duomenys neskelbtini) ir nebegrįžo. Apie sūnaus mirtį ji sužinojo 2014-12-22 iš kito sūnaus – G. M.. Tą pačią dieną su G. M. nuvyko į morgą parsivežti sūnaus. Apie V. M. nužudymo aplinkybes ji nieko nežinojo. Tvirtina, kad V. buvo priklausomas nuo alkoholio, bet niekada nebuvo agresyvus, su ja būdavo itin švelnus ir pavyzdingas. Sūnus išsituokęs, turi jau suaugusią dukrą. Jis niekur nedirbo. Dėl sūnaus tragiškos mirties ji patyrė didžiulę moralinę ir turtinę žalą. Prašo priteisti 638,02 Eur laidojimo išlaidų, 68,05 Eur jos gydymo išlaidų bei 28962 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusysis G. M. paaiškino, kad V. M. yra jo vyresnysis brolis, kuris maždaug pusę metų iki mirties gyveno pas jo motiną. Su broliu palaikė draugiškus santykius, stengėsi kiek įmanoma jam padėti. Brolis dažnai išgėrinėjo, sirgo alkoholizmu, kurį laiką gydėsi dėl šios ligos. Jis buvo išsituokęs, nedirbo, jį išlaikė motina, tačiau kartais kažkur tai uždarbiaudavo. Išgėręs V. M. nebuvo agresyvus ar piktas. Apie tai, kad brolis nužudytas, G. M. sužinojo 2014-12-21 iš Alytaus Kriminalinės policijos pareigūnų. Brolis buvo laidojamas motinos lėšomis, todėl jis jokios turtinės žalos nepatyrė ir ieškinio nereiškia.

Apklausta liudytoja N. J. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus ( 1 t., b.l. 34- 35), jog H. M. yra jos sūnus, kuris gyveno kartu su ja ir jaunesniu broliuku. Jos teigimu, H. gimė normalus, sveikas berniukas, augo kaip ir visi vaikai, didelių rūpesčių nekėlė. Patvirtino, kad nuo 2006 metų iki 2009 metų ji su vaikais gyveno Ispanijoje, sūnus H. ten baigė 6 klases. Jiems sugrįžus į Lietuvą, H. mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. Kadangi buvo išdykęs, nepaklusnus, vėliau mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, (duomenys neskelbtini) mokykloje. Persikrausčius gyventi į Kauno rajoną, H. mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, iš kurios buvo išbrauktas dėl konfliktiško elgesio. Paskutiniu metu jis mokėsi Kaune, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 9 klasėje. Sūnaus elgesys pasikeitė, kuomet 2005 metais mirė jo tėvas. Po tėvo mirties H. pasikeitė neatpažįstamai. Namuose buvo uždaro būdo, tačiau ramus, geras, paklusnus vaikas. Visiškai kitoks - konfliktiškas jis būdavo gatvėje. Kartais iš draugų grįždavo neblaivus. 2013 metais sūnui prasidėjo stiprūs dažnai besikartojantys galvos skausmai, ryškiai keitėsi jo elgesys į blogą pusę, užeidavo agresijos priepuoliai. Dėl tokio jo elgesio ji kreipėsi pas psichiatrus (duomenys neskelbtini) klinikose, (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre, tačiau gydytojai rimtų susirgimų nerado. Sūnus buvo gavęs siuntimą vykti į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, ištyrimui ir gydymui, turėjo ten vykti 2015-01-05. 2014-12-19 ji H. išleido susitikti su mergina (duomenys neskelbtini), buvo jam davusi pinigų. Kad jis vyks į (duomenys neskelbtini) nesakė, tačiau iš savo motinos ji sužinojo, kad sūnus atvažiavo pas ją į (duomenys neskelbtini). Apie sūnaus padaryto nusikaltimo aplinkybes ji nieko nežino.

Liudytojas A. G. patvirtino tyrimo metu (t. 1 b.l. 83-85, 89-90) duotus parodymus, kad 2014-12-20 vakare susiskambino ir prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su H. M., su kuriuo jau buvo anksčiau pažįstamas. Nusipirkę alaus ėjo pas jį į namu (duomenys neskelbtini). Eidami dar užsuko ir į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur dar nusipirko alaus. Bute išgėrę parsineštą alų, vėl abu nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Ten pirkosi maisto ir alaus. Grįžę vėl gėrė alų. Begeriant į buto duris pasibeldė V. M., kuris ieškojo kaimynės sūnaus. H. M. pasiūlė jį pakviesti išgerti. Jam užėjus, visi trys gėrė alų. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Kažkuriuo tai metu H. M. paėmė kambaryje buvusį plaktuką ir pradėjo daužyti V. M. per šonus. Jis liepė H. M. baigti ir nedaryti nesąmonių. Šis nurimo ir kurį laiką jie toliau gėrė. Paskui A. G. pamatė, kad H. M. vėl paėmė plaktuką ir sudavė juo V. M. į viršugalvį. Jis vėl užstojo V. M., liepė padėti plaktuką, tačiau H. nenurimo ir dar kelis kartus sudavė į galvą V.. Šiam pradėjo bėgti kraujas. Jis liepė H. M. baigti smurtauti, sakė paskui reikės gailėtis. Kadangi V. M. bėgo kraujas, pasiūlė kviesti jam greitąją, bet H. pasakė, kad nereikia. Jis vėl kelis kartu sudavė plaktuku V. M. į galvą. Pradžioje V. M. sėdėjo, tačiau po to nukrito nuo kėdės ant žemės. H. M. ir gulinčiam ant žemės V. M. dar kelis kartus sudavė į galvą plaktuku. Jis vėl siūlęs kviesti greitąją, bet H. M. liepęs nekviesti. Kažkuriuo tai momentu H. M. paėmė nuo stalo peilį ir dūrė V. M. į kaklą. Ar badė į kitas kūno vietas, jis nepamena, nes jiedu buvo girti. Po to jiedu dar gėrė, o praėjus maždaug 20 min., H. M. paėmė USB laidą ir pradėjo V. M. smaugti. Ji matė, kad V. dar tuo metu kvėpavo. Po to H. iš V. M. kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir padavė jam. Jie nusprendė išeiti iš namų ir paskambinti policijai. Einant link Putinų gatvės, H. paskambino į policiją ir pasakė, kad bute (duomenys neskelbtini) g. nužudytas žmogus. Po to telefoną H. M. padavė jam, o jis tą telefoną išmetė. Degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ jiedu nusipirko po bandelę ir abu nuėjo į policijos komisariatą, kur H. prisipažino nužudęs V. M.. Abu buvo sulaikyti. Nežino, dėl kokios priežasties H. smurtavo prieš M.. Nepamena, kad tarp jų būtų kilęs koks konfliktas.

Įvykio vietos apžiūros protokolas ( 1 t., b. l. 5-8) patvirtina, jog bute (duomenys neskelbtini), 2014-12-21 rastas V. M. lavonas, su smurto žymėmis, o kairėje akyje įsmeigtu virtuviniu peiliu. Įvykio vietoje paimtas peilis, nuo stalo plaktukas mediniu kotu.

Iš 2015-01-28 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vietoje rastas bei paimtas peilis yra pramoninės gamybos, 21 cm ilgio. Peilio rankena plastmasinė, tamsiai mėlynos spalvos. Geležtė vienašmenė, šoniniame paviršiuje yra užrašas „tescoma presto“. Geležtės ilgis penties srityje 11,5 cm., ašmenų srityje 10 cm. Smaigalys nulenktas į šoną kabliuko pavidalu. Ant geležtės matosi tamsiai raudonos spalvos sutepimai, panašūs į kraują. Įvykio vietoje rastas ir paimtas plaktukas yra metaline galva, 11 cm ilgio, pentis 2,4x 2,4 cm, smaigalys 2,4x 0,3 cm. Kotas medinis, 32 cm ilgio. Ant plaktuko galvos yra tamsiai raudonos spalvos sutepimai, panašūs į kraują ( 1 t., b.l.13, 14).

Įvykio vietos apžiūros protokolas ( 1 t., b. l. 9, 10- 12) patvirtina, jog 2014-12-21 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, arčiau gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ant žolės po egle rastas V. M. mobiliojo ryšio telefonas NOKIA X 2 su SIM kortele, kas patvirtina H. M. parodymus, kad jis išmetė V. M. telefoną toje vietoje, kur jis ir buvo surastas.

Teismo medicinos specialistas 2015-01-26 išvadoje Nr. M 458/14 (06) ( 1 t., b. l. 50 - 69) patvirtino, jog V. M. mirtis įvyko dėl daugybinių durtinių - pjautinių ir muštinių galvos plaukuotosios dalies, veido ir kaklo srities sužalojimų, įvykus nukraujavimui į išorę. Išvadoje nurodoma, jog V. M. mirtis galėjo įvykti prieš 3 - 4 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje momento 2014-12-21, 02.15 val. V. M. lavone rasti daugybiniai sužalojimai: muštinės žaizdos viršugalvio abejose pusėse ir kairio momenkaulio gumburo srityje, kairio momenkaulio išorinės ir vidinės kaulinių plokštelių lūžimas, padaryti mažiausiai septynių trauminių poveikių kietu buku arba bukabriauniu žalojančiu daiktu, neužilgo iki mirties; durtinės - pjautinės žaizdos abiejose smilkininėse srityse, kaktos abiejose pusėse, nosies nugarėlės dešinės pusės - dešinės akies apatinio voko srityje; nekiauryminis durtinis - pjautinis kairės akiduobės minkštųjų audinių sužalojimas; durtinės - pjautinės žaizdos kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje ir kaklo kairėje pusėje - padaryti vienuolikos trauminių poveikių aštriu, duriančio- pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, neužilgo iki mirties. Šie sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi.

V. M. lavone taip pat rasti sužalojimai: kraujosruvos odoje ir poodyje abiejose alkūnėse, abiejuose dilbiuose, abiejose plaštakose ir kairėje blauzdoje, padaryti mažiausiai aštuonių trauminių poveikių kietu buku žalojančiu daiktu, neužilgo iki mirties. Gyviems asmenims tokie sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra.

V. M. lavone taip pat rasta: dešinės pusės IV šonkaulio tiesioginis lūžimas ir kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžio vietoje, padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio, kietu buku žalojančiu daiktu, neužilgo iki mirties. Gyviems asmenims toks sužalojimas priskiriamas nesunkiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šio sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra.

V. M. lavone taip pat rasta pjautinės žaizdos abiejose plaštakose, padarytos mažiausiai dviejų trauminių poveikių aštriu, duriančio - pjaunančio tipo žalojančiu daiktu, neužilgo iki mirties. Gyviems asmenims tokie sužalojimai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. Esant sužalojimams kraujosruvų odoje ir poodyje pavidalu abiejose plaštakose ir abiejuose dilbiuose bei esant sužalojimams pjautinių žaizdų pavidalu abiejuose plaštakose, neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė. Nuo sužalojimų padarymo momento iki mirties momento, galėjo praeiti nuo kelių minučių iki keliasdešimties minučių laiko tarpas. Sužalojimai padaryti esant trauminiams poveikiams nukentėjusiojo atžvilgiu iš priekio ir iš kairės, ir galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra. Pateiktas tyrimui plaktukas gali veikti kaip kietas bukas ar bukabriaunis, riboto paviršiaus, žalojantis daiktas, todėl neatmetama galvos muštinių žaizdų padarymo galimybė veikiant tyrimui pateiktu plaktuku. Pateiktas tyrimui peilis gali veikti kaip aštrus, duriančio - pjaunančio tipo, žalojantis daiktas, todėl neatmetama galvos durtinių - pjautinių žaizdų, veido srities durtinių- pjautinių žaizdų, kaklo srities durtinių- pjautinių žaizdų ir pjautinių žaizdų abiejose plaštakose padarymo galimybė, veikiant tyrimui pateiktu peiliu.

Iš asmens blaivumo nustatymo testo matyti, jog 2014-12-21 01.56 val. H. M. nustatytas 1, 45 % ( promilių) neblaivumas ( 1 t., b. l. 76).

Iš pateiktos pažymos matyti, jog H. M. psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų stebimų pacientų tarpe neįrašytas, tačiau lankėsi su siuntimu, jam nustatyta diagnozė: Kitos patikslintos problemos, susijusios su auklėjimu Z62.8 ( 2 t., b.1. 50).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103 MS-54/2015 ( 2 t., b.l. 87- 92) patvirtina, kad H. M. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam tik diagnozuojami kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai. Nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Objektyvių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu būtų laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nėra. H. M. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių. Nusikalstamos veikos padarymo metu diagnozuojami kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai netrukdė H. M. suprasti atliekamų veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu dėl jam diagnozuotų kitų mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. H. M. gali būti teisiamas ir atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Aptarti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, tiesiogiai siekdamas V. M. mirties, be jokios dingsties, sudavė ne mažiau kaip šešiolika smūgių plaktuku bei trylika smūgių peiliu V. M. į galvą, rankas, krūtinės ląstą, kojas, sukeldamas nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei padarydamas jam mirtį sukėlusius daugybinius sužalojimus.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (Kasacinės nutartys Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-253/2011).

Pirmosios instancijos teismas pripažįsta itin žiaurų nužudymo būdą, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip dvidešimt devynis smūgius į įvairias gyvybiškais svarbias kūno vietas kūną žalojančiais įrankiais, taip padarydamas itin skausmingus daugybinius kūno sužalojimus. Itin žiaurų nužudymo būdą patvirtina būtent H. M. panaudoto smurto pobūdis, jo laikas, intensyvumas, padarytų sužalojimų kiekis bei lokalizaciją, kelių žalojančių įrankių panaudojimas. Faktiniai bylos duomenys, t. y. paties kaltinamojo, liudytojo A. G. parodymai, specialisto išvada patvirtina, kad H. M., per gan ilgą laiko tarpą, sistemingai suduodamas pavienius smūgius plaktuku, vėliau peiliu, galiausiai smaugdamas, sukėlė nukentėjusiajam tiek fizines, tiek ir dideles dvasines kančias, ką neabejotinai suprato ir to siekė. Jis suprato, kad daro neteisėtą fizinį poveikį kito žmogaus organizmui, kad dėl jo veiksmų bus atimta gyvybė kitam žmogui, šių padarinių norėjo, todėl pripažintina, jog veika padaryta tiesiogine tyčia. Tokio pobūdžio veiksmais padarytas gyvybės atėmimas nukentėjusiajam, vertintinas kaip itin žiaurus, todėl tyrimo metu pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 dalį.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Iš paties kaltinamojo, liudytojo A. G. parodymų akivaizdu, jog H. M. smurtinius veiksmus nužudytojo atžvilgiu panaudojo be jokios dingsties, nesant tam jokių priežasčių, siekdamas paniekinti ir pažeminti nužudytąjį. Veiksmų pobūdis liudija apie aiškų žmogaus negerbimą, elgesio ir moralės normų ignoravimą. Kolegija pripažįsta, jog tokie H. M. veiksmai pagrįstai tyrimo metu kvalifikuoti kaip nužudymas iš chuliganiškų paskatų pagal LR BK129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kaltinamasis H. M. Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakterizuojamas teigiamai ( 2 t., b.l.73). (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad H. M. motinos N. J. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. H. M. dažnai buvo matomas miestelio gyventojų vėlai vakare su blogos reputacijos draugais ( 2 t., b.1. 75), (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas neigiamai ( 2 t., b.1.77), administracine tvarka 2013- 2014 metais baustas 5 kartus ( 2 t., b.l. 46- 48)

Skiriant bausmę H. M., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – į tai, kad padaryta labai sunki nusikalstama veika, kad kaltininkas nėra vienareikšmiškai teigiamai charakterizuojamas, kad veika padaryta be dingsties, turint kryptingą tikslą nužudyti asmenį, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – kad veika padaryta neblaiviame stovyje, kas turėjo lemiamos reikšmės veikos padarymui (BK 60 str.1d.9p.), kad kaltinamasis praeityje teistas. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę ir dėl to gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1d. 2p.).

Kadangi H. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis ir nėra nustatyta aplinkybių numatytų LR BK 92 str., 93 str., jam, vadovaujantis LR BK 90 str. 5d., 91 str. 3d. nuostatomis, skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ne didesnė nei 10 metų. Kolegija, atsižvelgdama į kaltinamojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus, padarytos veikos pobūdį, kitas aptartas svarbias aplinkybes, daro išvadą, jog H. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima 91 str. 3d. numatytai maksimaliai bausmei.

Kadangi H. M. šiuo metu jau yra pilnametis, būtent iš jo, o ne jo motinos N. J., nukentėjusiajai V. M. priteistinas civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti - 638,02 Eur laidojimo išlaidų bei 28962 Eur neturtinės žalos, kadangi ieškiniai pagrįsti ir įrodyti byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog nukentėjusioji, būdama senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, praradusi sūnų, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydama neturtinės žalos dydį nagrinėjamu atveju, kolegija atsižvelgia į veikos padarymo būdą, sunkias jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose ir pripažįsta, jog nukentėjusios pareikštas 28962 Eur civilinis ieškinys nėra aiškiai per didelis.

V. M. pareikštas 68,05 Eur ieškinys gydymo išlaidų, atmestinas kaip nepagrįstas, nes nėra įrodyta, jog pateikti kvitai buvo skirti būtent nukentėjusiajai jos pirktiems vaistams.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 297 str. 301-307 str.

nusprendė:

H. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 2d. 6 p., 8p. bei nubausti jį 9(devynerių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d., paskirtąją bausmę subendrinti su 2014-07-02 Kauno apylinkės teismo, 2014-07-25 Alytaus rajono apylinkės teismo, 2014-09-15 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, 2014-09-16 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bei Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi subendrintomis ir neatliktomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, bei skirti H. M. galutinę 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką išbūtą kardomajame kalinime ir suėmime nuo 2014-12-21 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nuteistajam paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis BPK 115 str. priteisti iš H. M. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. M. 29600,02 Eur (dvidešimt devynių tūkstančių šešių šimtų eurų dviejų centų) civilinį ieškinį t.y. 638,02 Eur (šešis šimtus trisdešimt aštuonis eurus du centus) laidojimo išlaidų bei 28962 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus) neturtinės žalos. V. M. pareikštą 68,05 Eur ieškinį dėl gydymo išlaidų, atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, saugomus Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje daiktus V. M. mobiliojo ryšio telefoną NOKIA X2 su SIM kortele - gražinti nukentėjusiajai V. M.; įvykio vietoje paimtą peilį ir plaktuką - gražinti liudytojui A. G..

Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas: Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Albinas AntanaitisValdas Vitunskas