Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-555-370/2009

Teisėja E. Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorija 128.17 (S)

2009 m. kovo 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi hipotekos skolininko V. S. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-08 nutarties, suinteresuotas asmuo – hipotekos kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Įregistravus hipoteką preziumuojama, kad hipotekos lakšto duomenys yra teisingi, išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.185 str. 5 d.). Hipotekos reikalavimo perleidimas (hipotekos lakšto indosamentas) registruojamas hipotekos registre ta pačia tvarka kaip ir hipoteka (CK 4.189 str. 4 d.). Iš bylos duomenų (b. l. 35) matyti, kad hipotekos reikalavimas perleistas draudikui UAB „Būsto paskolų draudimas“, perleidimas įregistruotas, todėl abejonių dėl hipotekos reikalavimo turėtojo byloje nekyla. Dėl šios priežasties teisiškai nereikšmingi yra apelianto argumentai dėl prievolių vykdymo pirmajam hipotekos reikalavimo turėtojui. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Ginčai dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo ar jo perleidimo sandorio teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėtini CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka.

Hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų (baudų, delspinigių) bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Apeliantas neteigia, kad su hipotekos kreditoriumi – UAB „Būsto paskolų draudimas“ – yra atsiskaitęs, todėl hipotekos kreditorius turi teisę paduoti pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuris yra pagrindas teismui priimti nutartį dėl įkeistų daiktų arešto bei skolininko ir įkeisto daikto savininko įspėjimo dėl skolos negrąžinimo pasekmių (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. 1 d.).

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas skundžiama nutartimi antrą kartą areštavo įkeistą daiktą. Apeliantas painioja hipotekos ir arešto institutus. Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises (CK 4.170 str. 3 d.), o pagal hipotekos kreditoriaus kreipimąsi hipotekos teisėjui areštavus įkeistą daiktą ir įspėjus apie tai įkeisto daikto savininką, įkeisto daikto savininkas netenka teisės perleisti daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į daiktą arba mažinti jo vertę (CK 4.192 str. 2 d.). CPK 558 str. 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriui kreipusis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.

Bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 542 str. 1 d., 544 str.). Įstatymas nenumato, kad klausimas dėl įkeisto turto arešto nagrinėjamas šalims nepranešus, todėl teismas privalėjo suinteresuotiems asmenims pranešti apie teismo posėdį (CPK 443 str. 1d., 133 str. 3 d.). Tačiau atsižvelgus į aplinkybę, kad kiti apelianto argumentai dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo yra atmesti, konstatuotina, kad šis pirmosios instancijos teismo pažeidimas laikytinas formaliu ir negalinčiu būti savarankišku skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindu, kadangi pats savaime šis pažeidimas nesukėlė apeliantui neigiamų pasekmių, todėl iš esmės pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti panaikinta (CPK 338, 328 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Kreditoriui per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui įteikimo pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o siekdamas išieškoti skolą, jis vėl privalo pakartoti minėtą procedūrą (CPK 558 str. 3 d.). Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.