- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- 1S-122-478/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Pareiškėjas
- A. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo pareiškėjo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties ir grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2025 m. sausio 27 d. buvo gautas pareiškėjo A. D. 2025 m. sausio 25 d. prašymas (reg. Nr. AP-2400) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prašyme nurodytų pareigūnų, kurių sprendimai pareiškėjui nepriimtini, atžvilgiu, taip pat dėl, pareiškėjo teigimu, melagingų parodymų davimo teismuose bei baudžiamųjų bylų atnaujinimo.
2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Generalinės prokurorės pavaduotojo Ginto Ivanausko 2025 m. vasario 24 d. raštu Nr. 17.2.-643, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. I-103 „Dėl asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2022 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. I-313 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 44.3, 56 ir 57 punktais, pareiškėjo A. D. prašymas paliktas nenagrinėtas, konstatavus, kad prašymas yra kartotinis. Pareiškėjui išaiškinta, kad pagal Aprašo 56.1 punkto nuostatas šis informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymas yra neskundžiamas, o paskesnis kartotinis pareiškėjo prašymas ar skundas tuo pačiu klausimu arba skundas dėl šio atsakymo taip pat bus paliktas nenagrinėtas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjo A. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Generalinės prokurorės pavaduotojo G. Ivanausko 2025 m. vasario 24 d. rašto Nr. 17.2.-643, kuriame prašoma: panaikinti skundžiamą raštą; spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Generalinės prokurorės pavaduotojo Ginto Ivanausko patraukimo atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo ir nusikaltimo slėpimo; įpareigoti prokuratūrą priimti nutarimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatyta tvarka, buvo paliktas nenagrinėtas.
4. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi A. D. skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. kovo 17 d. nutartis palikta galioti.
5. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. balandžio 22 d. buvo gautas A. D. skundas Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties. Pareiškėjo skunde nesutinkama su skundžiama nutartimi ir laikomasi pozicijos, kad nutartis yra nemotyvuota, o tai laikytina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu.
6. Skundžiama 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismas, 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi išnagrinėjęs pareiškėjo A. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. kovo 17 d. nutarties, priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį.
II. Skundo argumentai ir prašymai
7. Pareiškėjas A. D. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį ir skundą priimti nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme.
7.1. Skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, nes teisėja E. Gruodienė į nutartį įrašė žinomai melagingus duomenis ir pritarė prokuroro G. Ivanausko nuomonei, neva jo skundas kartotinis. Pareiškėjo manymu, nutartis yra visiškai nemotyvuota, priimta žinomai melagingais motyvais, o tai laikytina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu.
7.2. Pareiškėjo teigimu, teisėja E. Gruodienė nepasisakė nė dėl vienos jo skunde išdėstytos aplinkybės – sunkių (duomenys neskelbtini) teismo teisėjų nusikaltimų jo atžvilgiu (teisėjai (duomenys neskelbtini) jį nuteisė už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, paskelbę, kad tai nusikaltimas ir pritaikę Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) uždraustą ,,cenzūrą“, o teisėja (duomenys neskelbtini) savo nutartimi išaiškino, kad nieko panašaus nebuvo, nors ir turėdama prieš akis jam paskelbtą nuosprendį, tačiau teisėja ,,nesugebėjo“ nustatyti tokių aplinkybių, taip ,,išsukdama“ savo kolegas nuo atsakomybės). Taip, anot pareiškėjo, teisėja (duomenys neskelbtini) suklastojo savo nutartį, o jis prašė dėl šių aplinkybių pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras G. Ivanauskas, pareiškėjo teigimu, atsisakė priimti nutarimą pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą, kaip reikalauja BPK, ir vietoje to surašė žinomai melagingą ,,raštelį“ neva jo skundas kartotinis. Tokią prokuroro poziciją palaikė ir teisėja E. Gruodienė, kuri nurodė, kad neva skundas kartotinis, todėl vėlgi nieko nepasisakė dėl visų skunde išdėstytų aplinkybių ir tokiu būdu vėlgi padarė nusikaltimą – suklastojo dokumentą ir neatliko tarnybos pareigų.
7.3. Pareiškėjas pažymi, jog nors prokuroras ir teismas nurodo, kad jo skundas dėl teisėjos (duomenys neskelbtini) galimai suklastotos nutarties (2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) niekada nebuvo vertintas BPK nustatyta tvarka nei prokuratūroje, nei teisme, tačiau tiek prokuroras G. Ivanauskas, tiek ir teisėja E. Gruodienė nurodo, kad skundas kartotinis.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo A. D. skundas atmetamas.
9. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundo argumentais, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikant baudžiamojo proceso įstatymo normas.
10. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, reiškia, jog Lietuvoje, kaip teisinėje valstybėje, kiekvienam turi būti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) 1997 m. spalio 1 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai). 2006 m. sausio 16 d. nutarime Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją, inter alia (liet. – be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalį, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius jokiais atžvilgiais negali būti pažeista Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą; įstatymais baudžiamojo proceso santykiai turi būti reguliuojami taip, kad baudžiamojo proceso teisinių santykių subjektai, kurie mano, jog jų teisės pažeistos, turėtų teisę savo teises ginti teisme nepriklausomai nuo savo teisinio statuso baudžiamajame procese; įstatymų leidėjas, reglamentuodamas baudžiamojo proceso santykius, gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų leidžiama asmeniui piktnaudžiauti konstitucine teise kreiptis į teismą, kai tokiam kreipimuisi nėra jokio pagrindo. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar asmuo turi teisę skųsti vienokį ar kitokį procesinį sprendimą, siekiant išvengti asmenų piktnaudžiavimo konstitucine teise kreiptis į teismą, turi būti įvertinamas asmens tiesioginis suinteresuotumas byla, t. y. turi būti nustatyta, kiek asmeniškai vienas ar kitas sprendimas liečia kiekvieno asmens konstitucines teises ir laisves.
11. Žemesnės instancijos teismo nutarčių apskundimo aukštesnės instancijos teismui taisyklės reglamentuojamos BPK X dalyje (Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas). Pagal BPK 440 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliaciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos (BPK 440 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 442 straipsnio 2 dalį apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
12. Atkreiptinas pareiškėjo A. D. dėmesys į tai, kad baudžiamasis procesas Lietuvoje vyksta tik procesinių įstatymų reglamentuota tvarka, todėl nei Lietuvos apeliacinis teismas, nei joks kitas teismas neturi teisės priimti ir išnagrinėti proceso dalyvio skundą ar prašymą kitokia nei BPK nustatyta tvarka. Priešingu atveju, visais atvejais bet kuris proceso dalyvis, nesutikdamas su teismo priimtu galutiniu ir neskundžiamu sprendimu, galėtų jį neribotai skųsti (nesvarbu ar tai tam tikras tarpinis procesinis sprendimas atskiru klausimu, ar baigiamasis teismo aktas). Konstitucinė teisingumo vykdymo ir bendrosios kompetencijos teismų sistemos samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų. Taigi kiekvienas tam tikros instancijos bendrosios kompetencijos teismas privalo pagal įstatymus vykdyti būtent tas funkcijas, kurios yra įstatymu priskirtos tos instancijos bendrosios kompetencijos teismams.
13. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, kaip aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. kovo 17 d. nutarties, priėmė galutinę ir neskundžiamą 2025 m. balandžio 17 d. nutartį. Pagal jau aptartą BPK reglamentavimą, skundą dėl apylinkės teismo nutarties BPK X dalyje nustatyta tvarka išnagrinėjus apygardos teisme, šio aukštesniojo teismo sprendimas yra neskundžiamas. Dar kartą atkreipiamas A. D. dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, jog ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama, tačiau nepaisant to, nors ir žinodamas bei suprasdamas, kad ši teismo nutartis nėra skundžiama, o yra galutinė, pareiškėjas A. D. jau ne pirmą kartą vis tiek pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl šios aukštesniojo teismo nutarties (iš esmės analogiškas A. D. skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties, kuria buvo nutarta atisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme ir šio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi atmestas).
14. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiamą 2025 m. balandžio 23 d. nutartį priėmęs Vilniaus apygardos teismas teisingai taikė BPK 440 straipsnio bei 442 straipsnio nuostatas ir padarė teisingą išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl neskundžiamos nutarties ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui.
15. Taip pat pakartotinai aukštesnysis teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad šiuo atveju aukštesnysis teismas nagrinėja A. D. skundą tik dėl žemesniojo teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl ankstesnės apygardos teismo nutarties. Tai reiškia, kad aukštesnysis teismas (Lietuvos apeliacinis teismas) skundžiamos nutarties (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d.) teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek tai susiję būtent su apygardos teismo atsisakymu priimti pareiškėjo skundą ir jo grąžinimu jį padavusiam asmeniui. Todėl dėl kitų skunde nurodomų argumentų, kurie nėra susiję su skundžiama nutartimi, aukštesnysis teismas nepasisako.
16. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti arba keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.