Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-133/2011

2011 m. balandžio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-02-24 nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažintas kaltu pagal BK 286 str. ir nuteistas 30 MGL – 3900,00(trijų tūkstančių devynių šimtų) litų bauda.

Į bausmę Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d., 65 str. pagrindais įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2011-01-09 iki 2011-01-10, kas atitinka 2 MGL - 260,00 (du šimtus šešiasdešimt) Lt.

Nustatyta, kad L. R. jam skirtą baudą privalo sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš L. R. M. K. naudai priteista 1000,00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojams, tai yra, 2011-01-09 apie 00.50 val., prie baro „Lietuviški patiekalai“, esančio Draugystės g. 14 A, Marijampolėje, būdamas neblaivus, šlapinosi viešoje vietoje bei pasipriešino administracinį teisės pažeidimą užkardinti mėginusiems Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos patruliams M. K. ir V. S., išvadindamas juos necenzūriniais žodžiais, bei pareigūnams jį sulaikant, grasino panaudoti fizinį smurtą abiejų pareigūnų atžvilgiu bei vieną kartą koja spyrė į pilvą patruliui M. K., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo L. R. nusikalstamą veiką, bei teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nenustatyta.

Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo L. R. nusikalstamą veiką. Kaltinamasis L. R. savo kaltę padarius nusikaltimą iš neigia, pripažindamas faktą, kad jo atžvilgiu buvo vartota fizinė jėga. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertintini, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad L. R. pasipriešino valstybės tarnautojams M. K. ir V. S.. Jo kaltė pilnai įrodyta nuosekliais M. K. ir V. S. parodymais ir teismas pagrįstai jais rėmėsi. Nukentėjusiųjų parodymai logiški, vieni kitus papildantys ir su kitais bylos įrodymais sudaro vieningą ir nuoseklią įrodymų grandinę. Specialisto išvada Nr. G 20/11(09) patvirtina, kad L. R. konstatuota kraujosruvos dešinio sėdmens ir kairės šlaunies bei kairio kelio sąnario srityse (b. l.32). Ši konstatuotų sužalojimų lokalizacija visiškai patvirtina abiejų nukentėjusiųjų parodymus, jog gumine lazda L. R. po perspėjimo buvo suduota tris kartus į kojų sritį, t.y. žemiau juosmens. Tai visiškai paneigia paties L. R. parodymus, kad jis buvo mušamas į kepenų sritį (ne mažiau trys smūgiai) ir alkūne į veido sritį, nuo kurio sudužo net akiniai. Tokių sužalojimų specialistas nekonstatavo.

Apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo nesiremti nukentėjusiųjų V. S. bei M. K. parodymais, nes nenustatyta jokių duomenų, dėl kurių nukentėjusieji kaltinamąjį ir su juo kartu buvusius asmenis galėtų apkalbėti. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad šių nukentėjusiųjų pareigūnų veiksmų teisėtumas apskųstas nebuvo. Pagrįstas apylinkės teismo motyvas ir tas, kad pasipriešinimas buvo aktyvaus pobūdžio veiksmais. Spirta pareigūnui buvo ne atsitiktinai, o sąmoningai ir suvokiant, kas daroma, siekiant tai įgyvendinti.

Teismas nuosprendyje nesiremia L. R. parodymais ir vertina juos kaip kaltinamojo siekimą išvengti atsakomybės. Taip pats teismas nesiremia ir liudytojų N. B. bei V. A. teisme duotais parodymais. Šis apylinkės teismo vertinimas yra pagrįstas, nes tiek nuteistojo, tiek liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi bei tarpusavyje nesutampantys. Jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Teismas, skirdamas L. R. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo įvykdyta veika įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.3 d.). Atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis charakterizuojamas patenkinamai, teisiamas ketvirtą kartą. Kadangi kaltinamajam ankstesni teistumai išnykę, vadovaujantis BK 55 str. nuostatomis, laisvės atėmimo bausmė neskirtina. Teismas pagrįstai nustatė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir įgyvendinti kaltinamajam skiriant baudą. Teismas, atsižvelgė į kaltinamojo šeiminę padėtį, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirbantis, ir padarė teisingą išvadą, kad bausmės dydis gali būti parinktas žemesnis, nei sankcijos vidurkis.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo L. R. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, tai padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo L. R. apeliacinį skundą atmesti.