Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1560-988/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-02
Bylos Nr.
1-1560-988/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04737-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Kaltinamasis
P. M.
Advokatai
Algirdas Cegelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1560-988/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04737-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,kaltinamajam P. M., jo gynėjui advokatui Algirdui Cegeliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), operatoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent: jis 2019 m. vasario 3 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) už pastato (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,74 ‰ promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis P. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019-02-03 tvarkėsi garaže, atėjo kaimynas ir su juo išgėrė apie 1 litrą likerio. Tada sugalvojo nuvažiuoti išsivalyti kilimėlių, nežino kodėl vairavo išgėręs, dėl to labai gailisi. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas būtų jo motina. Mano, kad pokalbių metu, bendraudama ji galės jam padaryti teigiamą įtaką.

Laiduotoja S. T. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jos sūnaus šeimoje situacija yra labai sudėtinga dėl jos anūko sveikatos. Sūnus labai rūpinasi savo šeima. Ji dažnai matosi ir bendrauja su savo sūnumi, jos nuomonė jam yra svarbi. Mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju G. Č. parodė, kad 2019-02-03 dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmos kuopos ketvirto būrio vyriausiuoju patruliu J. P., apie 18.55 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas automobiliu Toyota, valstybinio numerio nenurodė, mėgina išvažiuoti iš kiemo. Vykstant tarnybiniu automobiliu į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) gatvės gale, sutiko pranešėją, jog toliau aikštelėje neapšviestoje vietoje stovi juodos spalvos automobilis Toyota, valstybinio numerio nenurodė, paaiškino, jog vairuotojas prašė pranešėjo išstumti jį iš duobės. Važiuojant toliau aikštele, tolumoje už (duomenys neskelbtini) pastato pamatė tamsios spalvos automobilį "Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis G. Č. akivaizdoje pradėjo važiuoti iš vietos. Privažiavus arčiau, minėto automobilio vairuotojui buvo duotos aiškios komandos, naudojant garsiakalbį, jog sustotų. Vairuotojas automobilį sustabdė, G. Č. nustatė, jog už automobilio vairo sėdėjo pil. P. M., gim. (duomenys neskelbtini), jis buvo akivaizdžiai neblaivus: iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, vangi. Paklausus, ar jis vartojo alkoholio, asmuo atsakė, jog kelių valandų bėgyje tvarkė automobilį garaže ir vartojo alkoholį. Asmeniui alkotesteriu Drager 7510 Nr. ARKB-0253 buvo nustatytas 2,29 promilių girtumas, dėl ko jis buvo sulaikytas. P. M. vairuotas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių nepažeidė, eismui netrukdė, todėl, po to, kai vairuotojas iš automobilio pasiėmė savo asmeninius daiktus, automobilis buvo tvarkingai užrakintas ir paliktas vietoje. Sulaikytas asmuo kraujo paėmimui buvo nuvežtas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą, po ko į 1-ąjį policijos komisariatą. Sulaikymo ir pristatymo metu specialiosios priemonės panaudotos nebuvo. (b. l. 16-17)

Specialisto išvada Nr. T - A 1269/2019 (01) P. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,74 prom. etilo alkoholio. ( b. l. 11)

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso P. M.. (b. l. 79)

„Emprekis“ duomenimis vidutinė atitinkamos transporto priemonės kaina Lietuvoje - be PVM 4505 Eur, su PVM - 5450 Eur. (b. l. 13)

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo P. M. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. P. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019 m. vasario 3 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) už pastato (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,74 ‰ promilės etilo alkoholio). Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo parodymais, alkoholio matuoklio rodmenimis, specialisto išvada, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kita bylos medžiaga. P. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kadangi ginčo šioje dalyje nėra, teismas plačiau dėl to nepasisako.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis P. M. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija). Be to, P. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – aukštojo išsilavinimo, dirbantis, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų už šiurkščius KET pažeidimus neturi, neteistas (b. l. 34), taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis P. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo motiną S. T. M., kuri yra brandaus amžiaus, neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Bylos duomenimis kaltinamasis ir jo motina artimai bendrauja, dažnai matosi, ji linkusi jam padėti ir teigia galinti daryti teigiamą įtaką. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo motina yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 2 metams, laiduotoja paskiriant S. T. M., o baudžiamoji byla P. M. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis P. M., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas 2,74 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų savo bei kitų eismo dalyvių saugumui, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas be to, kad atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamasis iki tol neteistas, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Teismas, be kita ko, įvertina ir tai, jog iš kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas 2019 m. vasario 4 d., laikinas leidimas vairuoti jam neišduotas, vadinasi, kaltinamasis teise vairuoti transporto priemones faktiškai nesinaudoja nuo 2019 m. vasario 4 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 4 d.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Kaltinamasis P. M. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo. Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu minėtas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso P. M.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ypatingai kreipiant dėmesį į nustatytą P. M. neblaivumo laipsnio dydį, automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas. Aplinkybė, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar kad turi vaiką, kuriam reikalinga speciali priežiūra, šiuo atveju negali būti vertinama kaip pagrindas netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad sudėtinga šeimos situacija kaltinamajam buvo žinoma ir veikos padarymo metu, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma kliūtimi skiriant automobilio konfiskavimą.

Dėl kardomosios priemonės ir procesinės prievartos priemonės

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento - vairuotojo pažymėjimo paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Siekiant užtikrinti automobilio konfiskavimą, būtina laikinai dalinai apriboti kaltinamojo P. M. nuosavybės teisės į jam įvykio metu priklausiusį turtą – automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši procesinė prievartos priemonė paliktina nepakeista iki turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą S. T. M. be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą P. M. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti P. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti P. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. M. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojant teisę disponuoti šiuo automobiliu, nustatant šią priemonę galioti iki šio teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

P. M. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka