Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., jo atstovui advokato padėjėjui R. P., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 20 procentų darbingumo lygį, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 19 d., apie 20.20 val., Kaune, Savanorių pr. ir Pramonės pr. gatvių sankryžoje, R. S., vairuodamas transporto priemonę BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, sankryžoje sukdamas į kairę, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant skiriamosios juostos ir atsitrenkė į apsauginį šviesoforo atitvarą. Eismo įvykio metu apgadino savo vairuojamą automobilį ir šviesoforo atitvarą. Iš karto nesustojo, apie įvykį nepranešęs policijai su automobiliu pasišalino ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnų reikalavimu nesileido būti patikrinamas ar nėra neblaivus. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros ir privalomojo draudimo dokumentų. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 16; 17; 127; 219.1; 219.2; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. kaltę pripažino iš dalies, iš esmės labai gailisi dėl savo poelgio ir paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 19d. vairavo automobilį ir važiavo Savanorių pr. antra eismo juosta, darė kairį posūkį iš antros eismo juostos. Automobilis slystelėjo, vienu ratu užvažiavo ant kelio bortelio ir kliudė atitvarą. Iš inercijos nuvažiavo, nes nenorėjo trukdyti eismui. Pravažiavęs sankryžą, kelio išplatėjime sustojo. Pasišalinti iš įvykio vietos tikslo neturėjo. Tuoj pat prie jo atvažiavo Skoda markės automobilis, kuris buvo be policijos skiriamųjų ženklų ir prie R. S. priėjo policijos pareigūnai. Jų automobilis R. S. nestabdė. Jis sustojo pats. Pareigūnai per raciją iškvietė kelių patrulius. Jie jam pasakė, kad buvo gautas pranešimas, jog jis pabėgo iš įvykio vietos. R. S. susinervino, kadangi jam teisė vairuoti transporto priemones dėl jo blogos sveikatos labai reikalinga. Nuvykus į policijos komisariatą pareigūnams pareikalavus pasitikrinti blaivumą, R. S. vieną kartą pūtė į alkotesterį, tačiau nepavyko. Antrą kartą pūsti atsisakė, nes buvo labai susinervinęs. Kodėl nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o R. V. negali paaiškinti. Turbūt tai padarė susinervinimo įtakoje.

Liudytojas R. N. parodė, kad 2015 m. gruodžio 19d. vakare su kolega su policijos automobiliu, kuris buvo be skiriamųjų ženklų, stovėdami Savanorių pr.- Pramonės pr. pastebėjo kaip priešpriešinėje eismo juostoje automobilis BMW atsitrenkė į šviesoforą ir išvažinėja iš sankryžos. Pareigūnai, įsijungę švyturėlius, pradėjo važiuoti iš paskos minėto automobilio ir jiems dar iki jo neprivažiavus, automobilis sustojo. Priėjus prie vairuotojo, jis elgėsi keistai. Vairuotojas buvo atsakomybėn traukiamas R. S.. Kadangi jis nepateikė dokumentų, todėl buvo iškviesti kelių policijos patruliai.

Liudytojas V. N. parodė, kad 2015 m. gruodžio 19d. gavę pranešimą apie eismo įvykį, nuvyko prie Pramonės pr. –Savanorių pr. sankryžos. Pamatė stovinčius policijos pareigūnus ir apgadintą automobilį. V. N. nubraižė eismo įvykio schemą. Tuo metu R. S. nepripažino, kad jis vairavo automobilį, tačiau tuo metu prie automobilio kito asmens nebuvo, tačiau po kiek laiko tas asmuo atsirado. Nuo R. S. jautė sklindantį alkoholio kvapą. Kadangi įvykio vietoje R. S. neigė vairavęs automobilį, todėl jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur buvo bandyta patikrinti jo girtumą. Vieną kartą R. S. bandė pūsti, tačiau neįpūtė. Po to atsisakė tikrintis girtumą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), specialisto D. G. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad 2015 m. gruodžio 19 d. į Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių atvyko Patrulių rinktinės pareigūnai vyriausieji patruliai M. P. ir R. N., kurie iš eismo įvykio vietos, Kaune, Savanorių pr. ir Pramonės pr. sankryžos pristatė du piliečius – R. V. ir R. S.. Paaiškėjo, kad apie 20.20 val. Kauno AVPK Kauno rajono PK Kriminalinės policijos pareigūnai V. N. ir V. M. minėtoje sankryžoje pamatė, kaip automobilis BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant skiriamosios juostos ir atsitrenkė į metalinį apsauginį šviesoforo atitvarą bei jį apgadinęs važiuoja toliau link Pramonės prospekto. Jie greitai minėtą automobilį sustabdė. Automobilyje buvo vienas asmuo, vairuotojas, kuris dokumentų nepateikė. Tuomet jie budėtojo paprašė, kad atsiųstų patrulį įvykio įforminimui. Atvykus minėtiems vyr. patruliams M. P. ir R. N., jie perdavė vairuotoją ir parašytą tarnybinį pranešimą. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, tačiau, pareikalavus pasitikrinti ar nėra neblaivus, jis atsisakė. Vyr. patrulis R. N. atpažino vairuotoją, kad tai buvęs policijos pareigūnas R. S.. Beforminant įvykį, į įvykio vietą atvyko R. V., kuris aiškino, kad jis vairavo automobilį įvykio metu, todėl pareigūnai abu asmenis ir eismo įvykio medžiagą pristatė į Eismo įvykių registravimo skyrių. Eismo įvykių registravimo skyriuje D. G. taip pat keletą kartų reikalavo pasitikrinti girtumą alkotesteriu, tačiau R. S. atsisakė, motyvuodamas, kad jis nevairavo. Paprašius parašyti paaiškinimą, tai daryti jis atsisakė. 2015-12-21 vyr. specialistas E. I. minėtiems kriminalinės policijos pareigūnams V. N. ir V. M. surengė atpažinimą, kurie aiškiai įvardijo, kad įvykio metu automobilį vairavo R. S. (b. l. 3), specialisto V. N. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2015 m. gruodžio 19 d., dirbant kartu su vyr. specialistu V. M., apie 20.20 val., Savanorių pr. ir Pramonės pr. sankryžoje, buvo pastebėta, kaip iš priešpriešos eismo juostos, nuo Karmėlavos, automobilis BMW, sidabrinės spalvos, atsitrenkė į šviesoforą ir važiuoja link Pramonės pr. Automobilis BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas. Automobilyje vairuotojas buvo vienas, vairuotojas dokumentų nepateikė, aiškino, kad jų neturi. Vairuotojas buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, ovalaus veido, trumpai kirptų plaukų, su nedideliais ūsiukais (b. l. 4), vyriausiųjų patrulių M. P. ir R. N. tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio (b. l. 5; 6), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), R. V. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad vairavo savo draugo R. S. automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini). Savanorių prospekte, sukdamas į kairę, t. y. į Pramonės prospektą, apie 20.30 val. užkabino stulpelį automašinos dešine priekine dalimi. R. V. paaiškino, kad nesuvaldė automobilio. Po to, buvo sulaikytas policijos darbuotojų. R. S. sėdėjo šalia – keleivio pusėje (b. l. 8), foto nuotraukos (b. l. 9-12), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 18), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad atpažįstantysis V. N., pasiūlius jam pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad, pagal ūsus ir veido bruožus, iš nuotraukos Nr. 3, kuris 2015 m. gruodžio 19 d., apie 20.20 val. Savanorių pr. – Pramonės pr. vairavo automobilį BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini), atpažįsta kaip automobilio vairuotoją (b. l. 21-23), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad atpažįstantysis V. M., pasiūlius jam pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad, atpažįsta pagal šukuoseną, ūsus ir bendrus veido bruožus, šis asmuo Nr. 3, pats 2015 m. gruodžio 19 d., apie 20.20 val. Savanorių pr. – Pramonės pr. vairavo automobilį BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-26), UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ lokalinė sąmata Nr. 90, iš kurios matyti, kad padaryta žala yra 247,92 Eur (b. l. 29), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 31-32).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. pripažino, kad 2015 m. gruodžio 19d. vakare jis vairavo automobilį BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) bei su juo atsitrenkė į apsauginį šviesoforo atitvarą. Liudytojas V. N. patvirtino, jog jis kartu su kolega matė, kai BMW automobilis atsitrenkė į šviesoforą ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Iš karto pradėjus važiuoti prie nuvažiuojančio automobilio bei privažiavus prie jo, prie vairo sėdėjo R. S.. Iš UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ lokalinės sąmatos Nr. 90 matyti, kad sugadinant šviesoforo apsauginį atitvarą UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ padaryta žala yra 247,92 Eur (b. l. 29),

Įvertinus visus surinktus ir aptartus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog 2015 m. gruodžio 19 d., apie 20.20 val., Kaune, Savanorių pr. ir Pramonės pr. gatvių sankryžoje, R. S., vairuodamas transporto priemonę BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, sankryžoje sukdamas į kairę, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant skiriamosios juostos ir atsitrenkė į apsauginį šviesoforo atitvarą. Eismo įvykio metu apgadino savo vairuojamą automobilį ir šviesoforo atitvarą. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d. ir R. S. kaltė yra pilnai įrodyta.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šio įstatymo 13 str. 7 p. nustatyta, jog transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Kelių eismo taisyklės. Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. Šio pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t.y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Inkriminuojant tokį pažeidimą būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui. Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti (LVAT bylos Nr. N1-1040/2006, Nr. N5-393/2007). Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (LVAT nutartis byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (LVAT nutartis byloje Nr. N63-1992/2010).

R. S. pripažino, kad jis policijos pareigūnams pareikalavus, atsisakė pasitikrinti girtumą. Minėta aplinkybė patvirtinama ir kitais byloje surinktais įrodymais: policijos pareigūnų D. G., M. P., R. N. tarnybiniais pranešimais, liudytojo R. N. parodymais teismo posėdžio metu. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad byloje yra pilnai įrodyta, jog R. S. atsisakė pasitikrinti neblaivumą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole tokia R. S. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., kuri numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusi kitiems asmenims priklausančio turto ir kelio sugadinimą, padarytą neblaivaus asmens, ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., R. S. kaltė yra pilnai įrodyta ir jo veika kvalifikuota tinkamai. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, R. S. neblaivumas nebuvo nustatytas, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3d. jo atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose minėto pažeidimo sudėties. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.

Byloje nustatyta, kad R. S. pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros ir privalomojo draudimo dokumentų. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ str. 8 d. ir jo kaltė yra pilnai įrodyta.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 19 d., apie 20.20 val., Kaune, Savanorių pr. ir Pramonės pr. gatvių sankryžoje, R. S., vairuodamas transporto priemonę BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino apsauginį šviesoforo atitvarą. Eismo įvykio vietoje nesustojo ir iš jos nuvažiavo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, teigdamas, kad jis įvykio vietoje nesustojo dėl eismo intensyvumo ir nenorėdamas trukdyti eismui, tačiau pravažiavęs sankryžą, kelio išplatėjime sustojo ir tik tada prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Iš jo paaiškinimų matyti, kad jis matė, kad apgadino šviesoforo atitvarą ir suprato, kad padarė eismo įvykį. Nors jis teigė, kad policijos automobilis buvo be skiriamųjų ženklų ir važiavo be švyturėlių bei jo nestabdė, tačiau iš liudytojo V. N. parodymų matyti, kad nors jie ir važiavo tarnybiniu automobiliu, kuris buvo be skiriamųjų ženklų, tačiau iš paskos R. S. automobilio jie važiavo su įjungtais švyturėliais. Įvykis įvyko tamsiu paros metu. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad nuo įvykio vietos R. S. nuvažiavo 92,5 metro, t.y. pakankamai nemažą atstumą ir tik tada sustojo. Tiek R. S., tiek liudytojas V. N. patvirtino, jog prie sustojusio R. S. automobilio jie privažiavo tuoj pat, todėl konstatuojama, kad R. S. iš paskos jo važiuojantis automobilis su įjungtais švyturėliai turėjo būti gerai matomas. Iš byloje esančių policijos pareigūnų D. G., M. P., R. N. tarnybinių pranešimų, liudytojo R. N. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad tiek iš karto po įvykio, tiek pristačius jį į Kelių policijos valdybą, R. S. neigė, kad jis vairavo automobilį ir nurodė kitą asmenį- R. V., kuris neva įvykio metu vairavo automobilį. Iš bylos duomenų matyti, kad R. V. į Kelių policijos valdybą buvo pristatytas kartu su R. S. bei patvirtino, kad jis vairavo automobilį. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. S. bandė išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. Iš R. S. paaiškinimo matyti, kad jis pats ilgą laiką buvo policijos pareigūnas ir apie 13 metų dirbo kelių policijos eismo įvykių registravimo skyriuje, todėl jam ypatingai gerai žinomos vairuotojo, padariusio eismo įvykį, pareigos. Įvertinus visus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog R. S., turėdamas pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai, to nepadarė bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Teismas daro išvadą, jog pažeidėjo tyčia dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. S. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimus padarė asmuo, turintis 20 procentų darbingumo lygį bei dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p., 10 p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., sankcijoje. Už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d., skirtinos administracinės nuobaudos – baudos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

R. S. iš įvykio vietos pasitraukė, todėl jis turi atsakyti už savo veiksmus. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad R. S. praeityje buvo baustas vieną kartą administracine tvarka už KET pažeidimą, tačiau jis nebuvo itin pavojingas ar grubus. Jo vairavimo stažas apie 20 metų. Jo atžvilgiu nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Eismo įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės ar kitos transporto priemonės, kas būtų vertinama sunkesnėmis pasekmėmis. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, R. S. asmenybę, išimtinai į jo nurodytas sudėtingas sveikatos aplinkybes, dėl ko labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą R. S., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. S. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant artimą vidurkiui sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Nustatant baudos dydį bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atsižvelgiama į tai, kad R. S. tyrimo pradžioje neigė savo kaltę bei siekė suklaidinti pareigūnus.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30 ² str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (metams);

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- už administracinė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., skirti 8 Eur (aštuonių eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.