Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, kaltinamajam R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą. kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Jurbarko r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2017-03-14 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas ir R. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybė, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatomis),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. S. 2018-08-15 apie 15.10 vai. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini)konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę Š. L.-Sadauskienę, t. y. jai besėdint automobilyje „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia abejomis rankomis sugriebė jai už dešinės rankos, kurią spausdamas bei sukdamas, padarė jai nubrozdinimą dešinio dilbio vidinio paviršiaus apatinėje dalyje, kraujosruvą dešinio riešo išorinėje dalyje, kraujosruvą dešinės plaštakos užpakalinio paviršiaus I-II delnakaulių projekcijoje, nubrozdinimą dešinės plaštakos III piršto artimesnio pirštakaulio projekcijoje, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalodamas, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo netinkamus šaudyti C kategorijai priskiriamus šaunamuosius ginklus - buvusios TSRS 1958 m. pramoninės gamybos, dvivamzdį, lygiavamzdį, 16-to kalibro „BM" modelio medžioklinį šautuvą Nr. 126228- 58/N126228, skirtą šaudyti 16-to kalibro medžiokliniais šoviniais, o taip pat buvusios TSRS pramoninės gamybos, dvivamzdį, lygiavamzdį. 16-to kalibro ..B“ modelio medžioklinį šautuvą Nr.

27468, skirtą šaudyti 16-to kalibro medžiokliniais šoviniais, ir juos neteisėtai laikė savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, iki kol 2018-08-15 18.45 vai. patalpų apžiūros metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018-08-15 jis atvažiavo pasiimti savo mašinos, kuri stovėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini)gatvėje, Kaune. Priėjo prie mašinos, kurioje vairuotojo vietoje sėdėjo jo žmona Šita (duomenys neskelbtini),. atidarė dureles ir ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius. Nukentėjusioji-jo žmona nenorėjo atiduoti raktelių, tai jis ištraukė raktelius iš nukentėjusiosios rankų. Tai darydamas spaudė ir suko nukentėjusios ranką. Tuo metu mašinoje šalia nukentėjusiosios sėdėjo ir žmonos draugė- liudytoja C.. Šiuo metu jis nukentėjusiajai atlygino civilinį ieškinį.

Dėl rastų jo namuose ginklų parodė, kad vienas šautuvas yra jo senelio, o kitas-jo tėtės, kuris jau 10 metų kaip miręs. Tuos šautuvus R. S. pasiliko kaip relikviją. Vis neturėjo laiko nueiti į policiją.

Kadangi kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu, sutrumpinus įrodymų tyrimą. Be visiško kaltinamojo R. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusioji Š. L.-S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018- 08-15 apie 11.00 vai. jai sutuoktinis pasakė, kad važiuoja žvejoti ir išvyko. Įtardama, kad jis išvyko ne žvejoti, o pas meilužę L. I., nuvažiavo prie jos namų, adresu: (duomenys neskelbtini). Prie namo pamatė, kad sutuoktinis įėjo į laiptinę. Po 5-6 minučių pro nerakintas duris ji įėjo į butą ir rado sutuoktinį su ta moterimi nuogus. Ji sutuoktiniui iškėlė ultimatumą, kad jis nedelsiant turi savo namo dalį perrašyti vienam iš vaikų, su ja išsiskirti ir išsikraustyti. Po to ji paskambino savo draugei G. C., gyvenančiai adresu: (duomenys neskelbtini)ir paprašė pabūti su ja. Ji su automobiliu, kuris registruotas sutuoktinio vardu, nuvyko pas G. C., kur jos išgėrė kavos. Tada jos nusprendė nuvažiuoti į greta esančią parduotuvę ir grįžtant iš jos ji prasilenkė su sutuoktiniu, važiavusiu mikroautobusu „Mercedes Benz“. Jos grįžo į G. C. namo kiemą. Netrukus atvažiavo ir jos sutuoktinis, kuris pribėgo prie jos durelių, kurių langas buvo nuleistas. Ji suprato, kad sutuoktinis ketina pasiimti jos vairuojamo automobilio raktelius, todėl juos ji ištraukė iš spynelės ir norėjo išmesti pro automobilio langą G. C. sėdėjimo vietoje. Sutuoktinis iki pusės įlindo į automobilio saloną, rankomis sugriebė jai už dešinės rankos dilbio, ėmė jį sukti. Raktelių žiedelis buvo užmautas jai ant dešinės rankos didžiojo piršto, o sutuoktinis tą vietą suspaudė, kas sukėlėjai fizinį skausmą. Atėmęs automobilio raktelius sutuoktinis pasišalino. Ji iš karto iškvietė policiją. Ji sutuoktinio bijo, nes jis yra prieš ją smurtavęs, be to, garaže laiko tris šautuvus, su kuriais kartais važiuoja pašaudyti. Kadangi jis neblaivus yra neprognozuojamas, ji bijo, kad jis su šiais ginklais gali ką nors sužaloti (1 t., b. 1. 31-32).

2018-09-03 papildomai apklausta S. L.-S. parodė, kad sutuoktinis sugriebė jai už dešinės rankos riešo sąnario savo dešine ranka stipriai suspaudė ir suko. Tai tęsėsi apie 20 sekundžių. Ji jautė deginantį skausmą. Be to, jai ant dešinės rankos vidurinio piršto buvo užmautas raktelių žiedelis, o sutuoktinis, norėdamas juos atimti, savo kaire ranka griebė už tų raktų ir tempė žemyn. Jai pradėjo traškėti sąnariai, raktų žiedelis sužalojo jos vidurinį pirštą. Jai tiesiant ranką į dešinę pusę, jis dar labiau suspaudė jos ranką ir dar tvirčiau ją suko. Po to ji jau nesipriešino ir jis tuos raktus galiausiai išplėšė. Po įvykio ji buvo nuvykusi į traumatologijos punktą, kur ją apžiūrėjo, peršvietė ranką. Su išduotais med. dokumentais nuvyko pas teismo medicinos ekspertus, (b. 1. 37-38, 39)

Liudytoja G. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-08-15 antroje dienos pusėje jai paskambino Š. L.-S. ir pasakė, kad nori atlėkti pas ją išgerti kavos. Ji suprato, kad ji norėjo jai kažką papasakoti. Šita atvyko su džipu, kurį pastatė šalia jos namo, ant šaligatvio. Kadangi jos namuose vyksta remontai, ji nuėjo pas ją į automobilį ir atsisėdo priekinėje keleivio pusėje. Joms bekalbant, pamatė, kad atvažiuoja automobilis - „mikriukas", šviesios spalvos.

Paskui pamatė, kad ateina Šitos sutuoktinis R.. Jis ėjo labai greitai. Priėjęs prie automobilio iš vairuotojo pusės, atidarė vairuotojo dureles ir lyg kažką pasakė. Tada Šita ištraukė raktelius iš spynelės ir tiesė ranką į jos pusę. Ji išsigando, kad gali prasidėti grumtynės, todėl instinktyviai nusisuko ir užsidengė veidą, kad netyčia kas nesuduotų jai į veidą. Ji nematė, ar R. griebė iš Šitos raktus, ar ne. ar buvo suėmęs jai už rankų, nes buvo nusisukusi saugodama save. Atsisukusi pamatė, kad Šita raktų jau nebeturi. Šita jai pasakė, kad jai skauda ranką. Ji akivaizdžių sužeidimų nematė, tačiau S. patraukus ant rankos buvusią apyrankę, ant rankos matėsi jos įspaudas. Jos abi buvo išsigandusios dėl tokio Romo poelgio. Šita pati jai sakė, kad R. niekada taip nesielgdavo. Šita neverkė, tačiau buvo susijaudinusi, vis glostė ranką ir sakė, kad jai ją skauda. Po to Šita paskambino policijai. Policija atvyko iki jos namų ir Šitą išsivežė, (b. 1. 41-42)

Iš 2018-08-15 protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėja Š. L.-S. nurodė, kad 2018-08-15 apie 15.10 vai. namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)kieme, jai su drauge G. C. sėdint sutuoktinio R. S. vardu registruotame automobilyje, sutuoktinis R. S., bandydamas iš jos dešinės rankos atimti automobilio raktelius, abejomis rankomis suspaudė jos rankos pirštus bei dilbį, ėmė sukti rankas, dėl ko sukėlė jai fizinj skausmą (b. 1. 10).

Iš 2018-09-03 akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu nukentėjusioji S. L.- S. ir įtariamasis R. S. pasiliko prie savo parodymų (b. 1. 104-105).

Iš 2018-09-25 akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu liudytoja G. C. uždavė klausimą įtariamajam R. S.: „Kaip aš galėjau nebūti automobilyje, jei Šita buvo prie mano namų?". Įtariamasis R. S. į tai atsakė: „Nežinau, jos (G. C.) ten nebuvo. Čia yra kerštas, nes ji (S. L.-S.) dar pareigūnams perdavė ir mano šautuvus, nes ji prieš tai žinojo apie juos, bet perdavė tik dabar, nes tai yra kerštas, štai dėl ko. Manau, kad Genovaitė yra Šitos įtakoje“. Į tai G. C. atsakė: „Aš dar noriu pasakyti, kad Romui aš nekeršiju, nes aš su Romu nesipykstu, jie man eiliniai kaimynai, Šita nėra tokia gera mano draugė, su ja bendrauju retai, neturiu reikalo meluoti, nieko blogo aš jiems nenoriu, linkiu jiems susitaikyti. Aš nieko nežinojau apie jų nesutarimus, manęs niekas nepaveiks“ (b. 1. 110-111)

Iš 2018-08-15 Kauno AVPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykus į įvykio vietą ant S. L.-S. dešinės rankos buvo pastebėtas nubrozdinimas. Nukentėjusioji pareigūnams nurodė, kad jai būnant automobilyje su drauge, sutuoktinis R. S. stipriai suėmė jai už rankos, ją užlaužė ir paėmė automobilio raktelius. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. 1. 14-18).

Iš 2018-08-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad metaline tvora aptverta teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), stovi nuosavas dviejų aukštų namas. Įvykio vietos apžiūros metu objektų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nerasta (b. 1. 19-22).

Iš specialisto išvadų Nr. G2503/2018(02) ir Nr. pG3528/2018(02) matyti, kad S. L.-Sadauskienei nustatyta: nubrozdinimas dešinio dilbio vidinio paviršiaus apatinėje dalyje, kraujosruva dešinio riešo išorinėje dalyje, kraujosruva dešinės plaštakos užpakalinio paviršiaus I-II delnakaulių projekcijoje, nubrozdinimas dešinės plaštakos III piršto artimesnio pirštakaulio projekcijoje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2018-08-15) bei aplinkybėmis (b. 1. 59, 69).

Iš 2018-08-15 apžiūros protokolo matyti, kad garažo, esančio adresu: K. Donelaičio g. 62, Garliava, Kauno r., apžiūros metu ant galinės garažo sienos bei ant sienos kairėje (galinėje jos dalyje) tarp lentynų buvo pastebėti pakabinti trys į šautuvus panašūs daiktai, kurie buvo supakuoti į popierinį paketą ir paimti (b. 1. 23-29).

1) tyrimui pateiktas Vokietijos pramoninės gamybos, pneumatinis, graižtvinis, 5,5 mm kalibro, „B 10“ modelio šautuvas, skirtas šaudyti 5,5 mm kalibro sviediniais - kulkomis, yra šaudyti tinkamas D kategorijos nešaunamasis ginklas;

2) tyrimui pateiktas buvusios TSRS 1958 metų pramoninės gamybos, dvivamzdis, lygiavamzdis, 16 - to kalibro „BM“ modelio medžioklinis šautuvas Nr. 126228-58/N126228, skirtas šaudyti 16-to kalibro medžiokliniais šoviniais, yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Šio šautuvo atrama juda apsode. Užrakto dangteliai kliba, j atramą įstačius vamzdžius, šie kliba atramoje, užrakto atidarymo svirtis negrįžta į pradinę padėtį. Tarpas tarp vamzdžių ir atramos - 3 mm. Atlenkus gaidukus kairysis užstrigo ir nejuda spaudžiant nuleistuką. Dėl šių priežasčių šautuvas šaudyti netinkamas;

3) tyrimui pateiktas buvusios TSRS pramoninės gamybos, dvivamzdis, lygiavamzdis, 16-to kalibro „B” modelio medžioklinis šautuvas Nr. 27468, skirtas šaudyti 16-to kalibro medžiokliniais šoviniais, yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Šis šautuvas neturi lovelio. Šautuvas skeliamasis - paleidžiamasis mechanizmas išardytas ir dalys tirti nepateiktos. Metalinių šautuvo dalių paviršiai vietomis parūdiję, ant jų yra grubaus virinimo, kalimo pėdsakų. Dėl šių priežasčių šautuvas netinkamas šaudyti.

Specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1073 pažymėta, kad šaudyti netinkamų pramoninės gamybos šaunamųjų ginklų pagrindinės dalys, vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamos tos pačios kategorijos ginklams. D kategorijos nešaunamieji ginklai nėra draudžiami civilinėje apyvartoje. C kategorijos šaunamųjų ginklų apyvarta yra ribojama (b. 1. 72-74).

Iš 2018-09-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemoje nėra duomenų apie R. S. išduotus leidimus ginklams laikyti (b. 1. 112).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 (toliau - Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamų veikų sudėtys, esančios kaltinamojo R. S. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. S. 2018-08-15 konflikto su savo sutuoktine metu, šiai sėdint automobilyje, tyčia rankomis sugriebė jai už dešinės rankos, kurią spaudė ir suko, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalodamas. Kad buvo sugriebęs nukentėjusiajai už rankų ir jas suko, pripažino ir pats kaltinamasis, šias aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji. Kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ir specialisto išvados.

Be to, R. S. neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo netinkamus šaudyti C kategorijai priskiriamus šaunamuosius ginklus ir juos neteisėtai laikė savo namų ūkiniame pastate. Kad ginklus laikė savo namuose, žinodamas, jog šiems ginklams laikyti reikalingi specialūs leidiniai, pripažino ir pats R. S..

Kaltinamasis R. S. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu prisipažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis - galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

R. S. padarė vieną nesunkų (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir vieną apysimkį (BK 253 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, padaryti nusikaltimai baigti, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltu prisipažino visiškai), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino visiškai, anksčiau neteistas, tačiau 2017-03-14 teismo nutartimi jam ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsniu (b.l. 91), baustas administracine tvarka (b.l. 89-90), savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą atlygino (b.l. 189), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale neužregistruotas (b.l. 93, 95).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. S. skirtinos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje bei BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - laisvės atėmimas, nustatant jo dydį mažesnį nei bausmių vidurkis.

Dėl BK 75 straipsnio

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. anksčiau neteistas, dėl padarytų nusikaltimų gailisi, dirba UAB ,.Metai invest", turi pastovią gyvenamąją vietą, savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą visiškai atlygino, todėl, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes yra tos nuomonės, kad jam gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo.

Kadangi R. S. smurtavo prieš savo šeimos narę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamajam R. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 324,60 eurų priteisimo iš kaltinamojo R. S. (b. 1. 47-48).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji Š. L.-S. pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš R. S. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala tiek civiliniam ieškovui-Kauno teritorinei ligonių kasai, tiek nukentėjusiajai S. L.-Sadauskienei dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad R. S. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinyje nurodyta turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, todėl kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis) ir civilinio ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo R. S. civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisiant 324,60 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji S. L.-S. nurodė, kad civilinis ieškinys jai visiškai atlygintas. Tai patvirtino ir kaltinamasis R. S.. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiosios S. L.-S.s civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme- 16-o kalibro „BM“ modelio medžioklinis šautuvas Nr. 126228-58/N126228 , 16-o kalibro „B" modelio medžioklinis šautuvas Nr. 27468, priduoti saugojimui Kauno apskrities VPK Licencijavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini, paliekant juos Kauno apskrities VPK Licencijavimo skyriaus žinioje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį-laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. galutinę bausmę -laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę-įpareigojimą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją visiškai baigti.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parinktą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš R. S. 324,60 eurus (tris šimtus dvidešimt keturis euru 60 euro centų) Kauno teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusiosios Š. L.-S.s civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 16-o kalibro ,.BM" modelio medžioklinį šautuvą Nr. 126228-58/N126228, 16-o kalibro „B” modelio medžioklinį šautuvą Nr. 27468, priduotus saugojimui Kauno apskrities VPK Licencijavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti, paliekant juos Kauno apskrities VPK Licencijavimo skyriaus žinioje.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo;

2) pagal BK 74 straipsnį bet kokia teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.