Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. K. 2018 m. kovo 9 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. K. 2018 m. kovo 9 d. nutarimu (toliau – nutarimas) atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal L. Ž. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad ji negali patekti į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį sodą adresu (duomenys neskelbtini), nes sutuoktinis H. Ž. sode pakeitė visas spynas ir neduoda jai raktų. Nutarime nurodyta, kad pagal L. Ž. pareiškimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), H. Ž. nerandamas, šaukimu kviečiamas apklausai neatvyko, apie neatvykimo priežastis neinformavo, apklaustas nebuvo. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nesutarimai tarp pareiškėjos L. Ž. bei jos sutuoktinio H. Ž. vyksta civilinių santykių pagrindu, kuriuos reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), tarp pareiškėjos ir H. Ž. vyksta skyrybų procesas, sprendimas dėl santuokos nutraukimo bei turto padalinimo nėra priimtas. Nutarime konstatuota, kad aplinkybių tikslinimo metu negauta pakankamai duomenų apie padarytą teisėtvarkos pažeidimą, dėl kurio būtu tikslinga pradėti tyrimą policijoje, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nebuvo pradėta (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio l punktas).

Nesutikdama su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. K. 2018 m. kovo 9 d. nutarimu L. Ž. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pateikė skundą, kuriame nurodė, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas, teismo sprendimas dar nėra priimtas, nekilnojamasis turtas – sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė ir teismas dar nepripažino šio turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl jos kaip šio turto savininkės teisės turėtų būti ginamos nuo sutuoktinio savavaldžiavimo. Prašo panaikinti nutarimą ir imtis priemonių ginti jos, kaip savininkės teises: įpareigoti H. Ž. grąžinti jai pakeistus pastato raktus bei įpareigoti H. Ž. nesiartinti prie jos jai būnant sode (nuo 2016 m. sode nesilanko ir nedirba, sodas yra apleistas, nori jį sutvarkyti, o sutuoktinis yra agresyvus, neprognozuojamas ir pavojingas, ne kartą kviesta dėl jo policija).

L. Ž. skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Teismas pažymi, kad konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Kaip matyti iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. K. 2018 m. kovo 9 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, atsisakymas pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra pagrįstas konkrečiais argumentais, kuriuos patvirtina byloje esantys dokumentai. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate 2018 m. vasario 22 d. gautas L. Ž. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad ji negali patekti į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį sodo pastatą adresu (duomenys neskelbtini), nes sutuoktinis H. Ž. sode pakeitė visas spynas ir neduoda jai raktų. Pareiškimu L. Ž. prašo apginti jos kaip turto savininkės teises. Tarnybiniame pranešime tyrėja I. K. nurodė, kad tikslu apklausti H. Ž. buvo vykstama pareiškėjos nurodytu adresu, tačiau namo durys randamos užrakintos iš išorės kabamosiomis spynomis, H. Ž. nerandamas. Už durų varčios buvo paliktas šaukimas H. Ž. atvykti apklausai į komisariatą, tačiau šaukime nurodytą dieną jis neatvyko, apie neatvykimo priežastis neinformavo. Iš prie skundo pateiktos 2002 m. balandžio 29 d. privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad L. Ž. įsigijo 0,065 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo pastatu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-535-400/2018 dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kitų klausimų pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui H. Ž.. Be kitų klausimų, pastarojoje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas ir dėl sutuoktinių nuosavybės teisių į sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjos sutuoktinis H. Ž. siekia įrodyti savo kaip bendraturčio teises į šį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp sutuoktinių L. Ž. ir H. Ž. yra susiklostę civiliniai santykiai nuosavybės teisių srityje, todėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio ginčas dėl jiems priklausančio turto valdymo bei disponavimo juo, taip pat galimi pareiškėjos kaip turto savininkės nuosavybės teisių pažeidimai turėtų būti nagrinėjami ne administracinio, o civilinio proceso tvarka.

Įvertinusi surinktus duomenis, institucija priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir toks sprendimas, teismo vertinimu, yra pagrįstas. Tyrimo medžiagoje nebuvo gauta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nesant veikos pavojingumo, veika negali būti laikoma nusižengimu ANK prasme. ANK 591 straipsnio 1 punktas numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šiuo konkrečiu atveju institucija nenustatė administracinio nusižengimo požymių. Su tokia pozicija sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, kadangi iš bylos duomenų negalima daryti pagrįstos išvados, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, todėl šiuo atveju pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. K. 2018 m. kovo 9 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. Ž. skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. K. 2018 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinės skyriui.