- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-23
- Bylos Nr.
- e2YT-13345-1088/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06315-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- M. V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. R. K., V. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. R. K., V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. V. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio S. K. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (el. b. dok. Nr. CBP-9482).
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos M. V. K. sutuoktinis S. K.. Mirus sutuoktiniui atsirado palikimas, kurį sudarė butas (duomenys neskelbtini) ir priklausiniai, automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. asmeniniai ir bendri su pareiškėja namų apyvokos daiktai. S. K. po savo mirties nepaliko testamento. Pareiškėja į notarų biurą nesikreipė, kadangi nežinojo, kad dėl mirusiam sutuoktiniui tenkančios turto dalies paveldėjimo reikia kreiptis į notarą. Tačiau pareiškėja išreiškė savo valią priimti sutuoktinio palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. R. K., V. K. atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka (el. b. dok. Nr. DOK-72209, Nr. DOK-72650).
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (el. b. dok. Nr. CBP-7723) nustatyta, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra palikėjo sutuoktinė, suinteresuoti asmenys – vaikai. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas butas (duomenys neskelbtini); pareiškėjos vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas butas (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjos vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. 15-ojo notarų biuro pažyma, Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po S. K. mirties, paveldėjimo byla neužvesta.
Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos nurodoma aplinkybe, jog po sutuoktinio mirties ji naudojosi bendru nekilnojamuoju turtu, rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius. Teismo vertinimu, pareiškėja savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad pareiškėja M. V. K. po sutuoktinio S. K. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).
Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos M. V. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.