Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Miliauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Volfas Engelman“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja AB „Volfas Engelman“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2012-05-09 nutarimą Nr. ATK2-110/12, kuriuo, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 6 d., pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalies pažeidimą skirta 10 000 Lt bauda.

Skunde paaiškino, kad vien tik tai, jog stendo stovėjimo vieta AB “Volfas Engelman” priklausanti teritorija, o stende įmontuotas laikrodis bei atsispindi bendrovės prekių ženklas, kurį sudaro elementai: taurė su rudu skysčiu ir balta puta, kurioje pavaizduoti aukso spalvos medaliai, aukso spalvos juosta su ovale pavaizduotais gyvūnais, laikančiais statinę, bei aukso spalvos žodžiai „VOLFAS ENGELMAN”, o žodinis prekės ženklas „VOLFAS ENGELMAN” yra registruotas Europos Sąjungos Prekių ženklų ir dizaino registre 24-01-2011 Nr. (duomenys neskelbtini), Tarptautinės prekių ir paslaugų kvalifikacijos 32 klasėje ir 33 klasėje, neleidžia teigti, kad buvo pateikta išorinė alaus reklama. Nei stendo stovėjimo vieta, nei jame įmontuotu laikrodžiu, t. y. laiko matuokliu, nei stende pavaizduotu nurodytu bendrovės prekių ženklu, neskatinama įsigyti, vartoti konkretų produktą – alų, kuriam turi būti būdingos visos savybės, nustatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymu ir nurodo, kad stende atsispindintys elementai: taurė su rudu skysčiu ir balta puta, kurioje pavaizduoti aukso spalvos medaliai, aukso spalvos juosta su ovale pavaizduotais gyvūnais, laikančiais statinę, bei aukso spalvos žodžiai „VOLFAS ENGELMAN” laikytini žymenimis, sudarančiais pareiškėjos prekių ženklą, kadangi leidžia identifikuoti ir atskirti AB “Volfas Engelman” produktus nuo kitų įmonių produktų rinkoje. Pareiškėja aktyviais veiksmais šiuos žymenis siekia apsaugoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šie elementai (ar dalis jų), nėra tik papildoma informacija prie žodinio prekės ženklo „VOLFAS ENGELMAN”.

Pareiškėja teigia, kad net jei būtų konstatuota, jog stende yra pateikta išorinė alkoholinio gėrimo – alaus – reklama, remiantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjai įrengus stendą „Volfas Engelman” teritorijoje be įspėjamojo teksto apie žalingą poveikį sveikatai Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostata nebuvo pažeista.

Papildomuose paaiškinimuose teismui pareiškėja nurodė, kad pabaigus stendo įrengimo darbus, jame buvo pateikta informacija, kuria siekiama reklamuoti Volfas Engelman nealkoholinį alų, kurio reklamai netaikomi Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti reikalavimai. Paaiškino, kad atliekant stendo įrengimo darbus, nebuvo galimybės iš karto nurodyti šviesiai geltonos spalvos žodžio „NEALKOHOLINIS“. Stende buvo pavaizduotas tik prekės ženklas, tačiau neskleista jokia informacija, skatinanti įsigyti alų. Nutarime buvo vertinta stendo prieš užbaigiant įrengimo darbus išvaizda bei turinys. Taip pat nurodė, kad teisinė prekių ženklo registracija nėra būtina įgyti teises į prekių ženklą ar apibrėžti prekių ženklą bei pasinaudoti bet kokiomis teisės aktų nustatytomis teisėmis bei pareigomis, susijusiomis su prekių ženklais. Pareiškėja, remdamasi Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad stende pavaizduoti elementai bei aukso spalvos žodžiai „VOLFAS ENGELMAN“, nors kaip visuma nėra įregistruoti, laikytini žymenimis, sudarančiais pareiškėjos prekių ženklą.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja neturi vieningos pozicijos dėl užfiksuotos alkoholinio gėrimo reklamos, kadangi atsakovui nagrinėjant bylą ji apskritai ginčijo aplinkybę, kad stende buvo reklamuojamas alkoholinis gėrimas ir teigė, kad stendu siekiama reklamuoti Volfas Engelman nealkoholinį alų, o teismui nurodo, kad stende yra pavaizduotas neregistruotas pareiškėjos prekių ženklas, kurį sudaro elementai: taurė su rudu skysčiu ir balta puta, kurioje pavaizduoti aukso spalvos medaliai, aukso spalvos juosta su ovale pavaizduotais gyvūnais, laikančiais statinę, bei aukso spalvos žodžiai „VOLFAS ENGELMAN“.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad stendu neskleista jokia informacija, kuria būtų skatinama įsigyti ar vartoti alų, kad tai nėra išorinė alaus reklama, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju, pateikiama alkoholio reklama turi būti vertinama sistemiškai: išorinės alkoholio reklamos ribojimo kontekste ir Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu nėra svarbu išskirti, kokią nors informacijos apie alkoholinius gėrimus pateikimo priemonę, nes akcentuojamas alkoholio reklamos skleidimo formų ir priemonių įvairumas.

Teigia, kad šiuo atveju vidutiniam vartotojui yra matomas laikrodis, kuris rodo laiko vienetą, populiarų prekės ženklą „VOLFAS ENGELMAN“ ir vaizdinio grafinius sprendimus: iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės viršuje; taurės viršuje, centre – figūrinis elementas ir iš šonų – po du medalius iš kairės, ir iš dešinės; medalių centre nurodyti metai ir informacija apie apdovanojimus; taurės apačioje pavaizduota juosta su centre esančiame ovale pavaizduotais laikančiais statinę gyvūnais. Tokia pateiktos komercinės informacijos visuma nėra registruota kaip prekės ženklas, todėl laikytina alkoholio reklama, kuria siekiama populiarinti pareiškėjos gaminamą alkoholinį gėrimą.

Pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nurodyti du atvejai, kada informacija apie alkoholinius gėrimus nelaikoma reklama, todėl negalima šių įstatyme nustatytų išimčių dėl prekės ženklo pateikimo vertinti ir aiškinti plečiamai – bet kokiems simboliams ir tekstiniams sprendimams suteikti prekės ženklo statusą. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, prekės ženklo teisinė registracija yra laikoma būtina sąlyga, siekiant pasinaudoti teisės aktų nustatytomis teisėmis bei pareigomis, todėl įstatymų leidėjas tik registruotų įmonių pavadinimų ir jų prekių ženklų nelaiko alkoholio reklama.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad iš nuotraukų nesimato, jog stende būtų pavaizduoti nebaigti stendo tvarkymo darbai.

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2012-05-09 nutarimo Nr. ATK2-110/12, kuriuo pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalies pažeidimą skirta 10 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Departamentas, remdamasis surinkta medžiaga - departamento 2012-04-02 darytomis fotonuotraukomis (b. l. 49, 50), Departamento Kontrolės skyriaus vyr. specialisčių Ritos Juodvalkienės ir Aistės Avižienės 2012-04-03 tarnybiniais pranešimais (b. l. 51, 52), 2012-04-25 surašė protokolą Nr. ATK2-128, kuriame nurodyta, jog AB „Volfas Engelman” teritorijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, įrengtas 5,275 m x 1,8 m x 0,35 m dydžio reklaminis stendas, kurio viršuje – stačiakampio formos elektroninis laikrodis. Žemiau jo pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė, pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės viršuje. Taurės viršuje, centre – figūrinis elementas ir iš šonų – po du medalius iš kairės, ir iš dešinės. Žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas „VOLFAS ENGELMAN”, registruotas Europos Sąjungos Prekių ženklų ir dizaino registre 24-01-2011 Nr. (duomenys neskelbtini), Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos 32 klasėje – alus, mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai, vaisių gėrimai ir vaisių sultys, sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai ir 33 klasėje – svaigieji gėrimai (išskyrus alų). Taurės apačioje pavaizduota juosta su centre esančiame ovale pavaizduotais laikančiais statinę gyvūnais. Reklaminio stendo vaizdas su elektroniniu laikrodžiu iš abiejų pusių toks pat. Stende nėra įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai: „Vartodami alkoholį rizikuojate sveikata, šeimos ir visuomenės gerove“ Protokole konstatuojama, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalį (b. l. 47).

Departamentas 2012-05-09 nutarime Nr. ATK2-110/12 konstatavęs, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 6 d., skyrė 10 000 Lt baudą (b. l. 26–29). Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje (2011 12 23 įstatymo Nr. XI-1911 redakcija (nuo 2012 01 01) nustatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Išorinės reklamos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose.

Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus, kai išorinėje reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir (ar) jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Šio teksto formą, turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997-10-13 įsakymo Nr. 545 „Dėl įspėjamojo teksto apie alkoholio žalą sveikatai ant išorinių reklamos priemonių“ (toliau – Įsakymas 1 punkte patvirtintas įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai ant išorinių reklamos priemonių: “Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove”; 2 punkte patvirtinta tokia įspėjamojo teksto forma: tekstas spausdinamas: reklamos viršuje; įprastiniu knyginiu “TimesLt” arba “HelveticaLt” šriftu; juoda spalva ant balto fono; valstybine kalba; tekstui skiriama vietos: ne mažiau kaip 20% bendro išorinei reklamai skirto ploto; 2/3 bendro įspėjamajam užrašui skirto ploto. Minėto įsakymo 2.3 punkte nustatyta, kad tekstui skirtame plote be įspėjamojo užrašo neturi būti jokio kito teksto ar ženklų.

Įvertinus anksčiau išdėstytas Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog alaus išorinė reklama be Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto įspėjamojo teksto leidžiama tik nustatytais atvejais, t. y. pateikiant tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimus ir (ar) jų prekių ženklus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-174/2010, 2010-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-977/2010).

Pareiškėja teigia, kad nėra būtina teisinė prekių ženklo registracija, kad ji galėtų naudotis teisės aktų nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Nagrinėjamu atveju, nevertinamas teisinis prekinio ženklo statusas Prekių ženklų įstatymo kontekste, o vertinama, ar pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Alkoholio kontrolės įstatyme nenumatyta jokių grafinių vaizdų, šalia ar fone kurių gali būti pateikiami alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir (ar) jų prekių ženklai, kartu nepateikiant įspėjamojo užrašo. Pažymėtina, kad stende pateikta grafinė informaciją, kurią sudaro šie elementai: taurė su rudu skysčiu ir balta puta, kurioje pavaizduoti aukso spalvos medaliai, aukso spalvos juosta su ovale pavaizduotais gyvūnais, laikančiais statinę. Tačiau šių elementų neįregistravus kaip prekės ženklo, jie patys savaime neturi jokio skiriamojo požymio, kurio pagalba būtų galima atskirti vieno asmens prekes nuo kito asmens prekių (Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), nes būtent žodinis prekės ženklas „VOLFAS ENGELMAN” padeda atskirti ir nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju yra vaizduojamas būtent pareiškėjos, o ne kito gamintojo produktas, todėl registruotas prekinis ženklas “VOLFAS ENGELMAN” su dideliame ir vaizdingame stende (5,275 m x 1,8 m x 0,35 m) po elektroniniu laikrodžiu viešai pateikta vaizdine informacija laikytinas alaus išorine reklama.

Pareiškėja teigia, kad jos teritorijoje buvo įrengtas stendas, todėl jai netaikoma Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostata. Tačiau Alkoholio kontrolės įstatymas nenumato išimties, kad, jei išorinė alkoholio reklama pateikiama bendrovės teritorijoje, tai prie tokios išorinės reklamos nereikalingas įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Kaip minėta anksčiau, minėtoje norma yra imperatyviai apibrėžta, kada netaikomos Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatos, tačiau teritorija prie tokių išimčių nepriskirta, todėl šie pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja teigia, kad stende skleista informacija neskatina įsigyti ar vartoti būtent alų, kaip jis apibrėžtas Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento, patvirtinto Žemės ūkio ministro 2002-12-11 įsakymu Nr. 487, nuostatose. Nurodė, kad stende siekė reklamuoti „Volfas Engelman nealkoholinį alų“. Tačiau pažeidimo užfiksavimo metu padarytose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad stende nėra šviesiai geltonos spalvos užrašo „NEALKOHOLINIS“. Taigi, kad nebūtų taikomi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalies reikalavimai stende esančiai informacijai, stende turėjo būti būtent tokio pavadinimo užrašas „Volfas Engelman nealkoholinis alus“. Kadangi 2012-04-02 tokio užrašo stende nebuvo, tai atsakovas pagrįstai pareiškėjos atžvilgiu taikė Alkoholio kontrolės įstatymo ribojimus. Pareiškėjos pateiktos fotonuotraukos yra neinformatyvios, nes nėra aišku, kada jos padarytos, be to, jos nepaneigia atsakovo fotonuotraukose užfiksuotų faktų tikrumo. Pareiškėjai skirta ekonominė sankcija už pažeidimo metu (2012-04-02) užfiksuotą stendo būklę, o tai, kaip stendas atrodo šiuo metu, nepaneigia atsakovo surinktų įrodymų dėl nustatyto pažeidimo.

Pareiškėja teigia, kad buvo nebaigti stendo įrengimo darbai, tačiau įvertinus nuotraukose užfiksuotą vaizdinę informaciją, nematyti, kad būtų atliekami stendo įrengimo darbai (pvz. atliekami montavimo darbai, pridengtos tam tikros stendo dalys, pastatyti įspėjantys užrašai, ar matytųsi montavimui reikalingi reikmenys). Palyginus pareiškėjos ir atsakovo darytas stendo fotonuotraukas, matyti, kad jos skiriasi tik užrašu „NEALKOHOLINIS“, tačiau jokių kitų esminių pasikeitimų, kurie patvirtintų stendo montavimo darbų užbaigtumą, nėra. Pareiškėja teismui nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl žodžio „NEALKOHOLINIS“ nebuvo įmanoma nurodyti iš karto, įrengiant stendą.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas “VOLFAS ENGELMAN” buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos, tačiau be įspėjamojo užrašo: „Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove, atsakovas padarė pagrįstą išvada, jog pareiškėja tokiais veiksmais pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kaip laikomasi šio straipsnio reikalavimų, kontroliuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, savivaldybių institucijos (išorinės reklamos draudimo pažeidimus). Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo pažeidimus baudas juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas <...>. Minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo dešimties tūkstančių litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų bauda.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos. Atsakovas, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinęs tai, kad pareiškėja pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, skyrė pareiškėjai minimalią – 10 000 Lt baudą.

Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti skundą pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

AB „Volfas Engelman“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.