Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2013-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-146/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-12
Bylos Nr.
2K-146/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Armanas Abramavičius (pirm.), Aldona Rakauskienė, Olegas Fedosiukas (pran.)
Nuteistasis
E. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-146/2013Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00125-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 12 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. U. kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutarties.

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu E. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį: dėl D. ir R. A. turto pagrobimo – laisvės atėmimu vieneriems metams, dėl V. K. turto pagrobimo – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartimi nuteistojo E. U. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą ir susipažinusi su byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. U. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 5 d., apie 20.00 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadinęs D. A. buto, esančio ,,duomenys neskelbtini“, 300 Lt vertės plastikinio lango rėmą, įsibrovė pro langą į butą ir iš ten pagrobė R. A. 160 Lt vertės sidabrinę grandinėlę, 300 Lt vertės sidabrinį moterišką žiedą, 35 Lt vertės sidabrinį moterišką žiedą su cirkoniu, bendros 140 Lt vertės sidabrinius auskarus su pakabuku, 98 Lt vertės sidabrinius auskarus su Saulės akmeniu, 140 Lt vertės sidabrinį kryželį, 10 Lt vertės vieną sidabrinį auskarą, 20 Lt vertės vieną auskarą, D. A. 5 JAV dolerius (12,75 Lt), 150 Lt vertės sidabrinį vyrišką žiedą, 170 Lt vertės sidabrinę vyrišką apyrankę, nuo palangės numetė R. A. keturis gėlių vazonus, vieno vazono vertė 20 Lt, bendra vertė 80 Lt, šia nusikalstama veika nukentėjusiajai R. A. padarė 983 Lt turtinę žalą, nukentėjusiajam D. A. – 632,75 Lt vertės turtinę žalą.

E. U. taip pat pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad tą pačią dieną, apie 20.20 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadinęs V. K. gyvenamojo namo, esančio ,,duomenys neskelbtini“, 300 Lt vertės plastikinio lango rėmą, įsibrovė pro langą į namą ir iš ten pagrobė nukentėjusiajam V. K. priklausantį 250 Lt vertės fotoaparatą „Coolpix S-50 Nikon“, 100 Lt vertės kaklaraiščio sagę, šia nusikalstama veika nukentėjusiajam V. K. padarė 650 Lt vertės turtinę žalą.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismų sprendimus pakeisti: pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, nes jis jau pirmos apklausos metu prisipažino padaręs nusikaltimus, pripažino visas esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir davė teisingus, išsamius parodymus. Byloje nėra tokių aplinkybių, kad jis prisipažino ne laisva valia, o dėl surinktų įrodymų. Kasatoriaus nuomone, aplinkybė, kad jis savo noru visiškai atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, patvirtina, jog jis pripažino kaltę, kritiškai vertina savo veiksmus ir dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Nors teismai konstatavo, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis ir kad šios aplinkybės nepripažinimas nepadėjo išaiškinti jose dalyvavusių kitų asmenų, tačiau pirmosios instancijos teismas, prieštaraudamas šiai išvadai, iš kaltinimo pašalino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe. Kasatorius tvirtina, kad nuosprendyje negali būti prieštaravimų, įrodymai, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė, vėliau nuosprendyje negali būti kritikuojami.

Kasatoriaus manymu, jam paskirta aiškiai per griežta bausmės rūšis, nes teismai nepagrįstai sureikšmino jo teistumus, tinkamai neįvertino padarytų nusikalstamų veikų ir bausmės proporcingumo. Taip pat teismai nepakankamai atsižvelgė į BK 41 straipsnio nuostatas dėl bausmės paskirties bei į kitas BK normas, kurių visuma išreiškia principinę įstatymų leidėjo nuostatą, kad laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tik tais atvejais, kai dėl padarytų nusikalstamų veikų ar kaltininko asmenybės ypatingo pavojingumo jokiomis kitomis švelnesnių rūšių bausmėmis nebūtų pasiekti nei baudžiamajam procesui, nei bausmės paskirčiai keliami reikalavimai. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos ir alternatyvios bausmių rūšys. Nusikaltimai, už kurių padarymą jis nuteistas, yra apysunkiai, priskiriami nusikaltimų nuosavybei kategorijai ir yra mažiau pavojingi nei smurtiniai nusikaltimai. Kasatorius nurodo, kad po nusikalstamų veikų padarymo naujų nusikaltimų nepadarė, administracine tvarka nebaustas, sukūrė šeimą, gimė vaikas. Kasatoriaus manymu, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, įvertinus asmenybę, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bausmės taikymo efektyvumo ir tikslingumo principus, teismų praktiką, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą arba laisvės apribojimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Olga Zabelina siūlo skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra: 1) esminių, objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas ir 2) teisingų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui iki nuosprendžio priėmimo. Toks prisipažinimas nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

Nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-609/2005, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, Nr. 2K-96/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad E. U., bėgdamas iš vagystės vietos, susilaužė koją ir pateko į ligoninę, tačiau gydytojų neprašė iškviesti policiją, apie padarytą nusikaltimą jiems nepasakė, o pagrobtus pinigus paslėpė už rentgeno aparato. Apklausiamas pirmą kartą, E. U. iš tikrųjų prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau šis prisipažinimas nėra visiškas, t. y. atitinkantis nuoširdaus ir visiško pasirengimo atskleisti savo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes bei jų bendrininkus. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nusikalstamą veiką kasatorius padarė ne vienas, o veikdamas grupe su nenustatytais asmenimis. Ši aplinkybė nustatyta objektyviais duomenimis: įvykio vietoje rastais dviejų skirtingų asmenų avalynės pėdsakais, liudytojo R. D. parodymais, E. U. nurodytų pagalbinių priemonių nebuvimu įvykio vietoje ir dėl to konstatuotu negalimumu E. U. vienam, be bendrininkų pagalbos įsibrauti į nukentėjusiųjų būstus. Kasatorius šias svarbias bylai aplinkybes nuslėpė, kartu su juo nusikaltime dalyvavusių asmenų neįvardijo. Ši nuosprendyje nustatyta faktinė aplinkybė, kurios E. U. apeliacine tvarka neskundė, įrodo, kad jis nei teisme, nei tyrimo metu nebuvo nuoširdus, neatskleidė tyrimui reikšmingų detalių, t. y. neprisipažino dėl svarbių nusikalstamos veikos aplinkybių. Kadangi E. U. nepadėjo atskleisti nusikalstamų veikų, tai atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrįstai nebuvo pritaikyta. Nuteistajam E. U. paskirta individualizuota bausmė. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, pažymėjo, kad E. U. anksčiau tris kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, turi neišnykusį teistumą, jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis). Taigi, pripažinęs žalos atlyginimą kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas pagrįstai vadovavosi BK 56 straipsnio nuostatomis, kad recidyvistui paprastai skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Šiuo atveju teismas padarė teisingą išvadą, kad kaltinamasis nedaro teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, nesiekia gyventi dorai, tai rodo jo padidėjusį pavojingumą visuomenei, todėl paskyrė E. U. realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nerado pagrindo švelninti paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. U. laisvės atėmimo bausmes už atskiras vagystes, taip pat nustatydamas galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į šias aplinkybes: kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo noru atlygino nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą turtinę žalą), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, galiojančių administracinių nuobaudų nebuvimą, taip pat ankstesnius jo teistumus už nusikaltimus nuosavybei. Teismas, konstatavęs nusikaltimų recidyvo aplinkybę (BK 27 str.), nurodė, kad kaltinamasis nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, nesiekė gyventi dorai, tai rodo jo padidėjusį pavojingumą visuomenei, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Teismas išsamiai pasisakė ir dėl to, kodėl nepripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad E. U. išaiškintas padaręs nusikalstamas veikas po to, kai susilaužęs koją pateko į gydymo įstaigą, kad pagrobtus daiktus bėgdamas išmetė, o pinigus paslėpė tam, kad nebūtų įrodyta jo kaltė, kad šios nusikalstamos veikos neatskleistos vien jo parodymais, kad jis nepadėjo išaiškinti jose dalyvavusius kitus asmenis, nurodė neįtikinančius atvykimo į Plungę tikslus. Taigi teismas laikė jo parodymus nenuoširdžiais, o gailėjimąsi – deklaratyviu.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo skundo argumentus dėl pernelyg griežtos bausmės, nurodė, kad nuteistasis E. U. yra recidyvistas, tyčinius nusikaltimus daro nuolat, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau taip pat teistas už analogiško BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokių išvadų. Kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai nekonstatuotos lengvinančios aplinkybės ir nepakankamo atsižvelgimo į bausmės paskirtį yra deklaratyvūs, pagrindo išvadai dėl įstatymo pažeidimų skiriant bausmę nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. U. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas AbramavičiusAldona RakauskienėOlegas Fedosiukas