- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-586-125/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Almantas Padvelskis, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- B. B.
- Trečiasis asmuo
- Ž. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, M. K., Valstybinio
- Ieškovas
- G. B.
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas, Liucija Bagačiovienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Gediminui Lukauskui, atsakovei B. B. , atsakovės atstovei advokatei Liucijai Bagačiovienei, trečiajam asmeniui Ž. B. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-116-122/2008 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei B. B. , tretiesiems asmenims Ž. B. , Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, M. K. (M. K. ), antstoliams Giedriui Jonauskui, Astai Rimaitei Žičkuvienei, Albinui Zenkevičiui, Redai Vizgaudienei dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei pagal atsakovės B. B. priešieškinį ieškovui G. B. , tretiesiems asmenims M. K. , Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką esant sutuoktinės kaltei, padalyti bendrą santuokinį turtą bei priteisti kreditoriui M. K. sumokėtą skolą. Nurodė, kad su atsakove kartu nebegyvena, atsakovė ne kartą yra jį palikusi, o tai leidžia daryti prielaidą, kad atsakovė jam yra neištikima. Kadangi atsakovė paliko šeimą, ja nesirūpina, prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės. Taip pat ieškovas prašė padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisti jam žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), krovininį automobilį GAZ 53.
Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką esant sutuoktinio kaltei. Nurodė, kad šeiminiai ryšiai su atsakovu iširo dėl jo kaltės, kadangi jis nesirūpino šeima, yra priklausomas nuo alkoholio. Vyras išeidavo ir negrįždavo po porą mėnesių, o sykį, kai išėjo, apsigyveno pas savo seserį. Todėl atsakovė mano, kad santuoką iširo dėl sutuoktinio kaltės. Atsakovė prašė padalyti santuokoje įgytą turtą, prašė jai priteisti ½ dalį 2,75 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį GAZ 53, ieškovui priteisti ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 250 Lt dydžio piniginę kompensaciją už mažesnę natūrinio turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-04-02 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką tarp G. B. ir B. B. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovui priteisė ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš atsakovės priteisė ieškovui 250 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovei priteisė ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), krovininį automobilį GAZ 53. Ieškovui po santuokos nutraukimo tenka prievolė sumokėti trečiajam asmeniui Ž. B. 12 500 Lt, o atsakovei tenka prievolė sumokėti trečiajam asmeniui antstolei A. Rimaitei Žičkuvienei 2 530,94 Lt bei 8 559,06 Lt pieno tiekėjams. Teismas nurodė, jog turtas tarp šalių dalytinas po lygiai. Dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad šalys nepagrindė savo teiginių, kad stengėsi išsaugoti santuoką, nepateikė svarių įrodymų dėl šeimos nestabilumo, todėl iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą nurodant, kad santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai kaltina jį dėl santuokos iširimo. Teiginiai, kad jis išeidavo pas kitas moteris, o po to vėl sugrįždavo, kad jis nuolat vartodavo alkoholį, nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Atsakovė buvo nuteista už tyčinį nusikaltimą, o tai atskleidžia jos neigiamas asmenines savybes. Apeliantas nurodo, kad nors atsakovė ir kaltina jį nebūtais neištikimybės faktais, tačiau jis lieka tolerantiškas ir jos neištikimybės faktų nekelia viešumon. Apeliantas teigia, kad teismas nevisapusiškai ištyrė ieškinio aplinkybes, todėl prašo nutraukti santuoką esant sutuoktinės kaltei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-02 sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai vien tik ją kaltina dėl iširusios santuokos, ieškovas neparėmė jos sunkiu jai metu, nesuteikė lėšų įsiskolinimams padengti, todėl ji buvo nuteista. Taip pat nurodo, kad jų santuokiniai ryšiai nutrūko 1999 m., o nuteista ji buvo tik po ketverių metų. Atsakovė nurodo, kad nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės iš esmės nei jos, nei ieškovo teisinė padėtis byloje nesikeičia, pasekmių tai nesukuria, todėl tokia teismo išvada ją tenkina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kadangi ieškovas ginčija tik 2008-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitos sprendimo dalies neginčija, kolegija patikrina tik ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, priima sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, pagrįstai sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Taip pat kolegija pažymi, kad nustačius, jog santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės, toks sprendimas nesukels teisinių pasekmių, kadangi ieškovas neprašo nei didesnės turto dalies, nei neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, dėl kurių pagal įstatymą pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.61 straipsnio 2 dalies normas pripažindamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 320 – 331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.