Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašo skundą patenkinti visiškai. Papildomai nurodo, kad byloje duomenų, susijusių su tyčiniu šviestuvų gadinimu, nėra. Nudažytų šviestuvų faktas kamerų techninės apžiūros žurnaluose nefiksuotas, kadangi nebuvo vertinama, jog šviestuvai yra sugadinti.

Pareiškėjas neigia nukopijavęs kito nuteistojo skundo argumentus. Pažymi, kad jam kalint 12 būrio 1 patalpoje, šviestuvai jau buvo nudažyti. Dėl nekokybiškų šviestuvų pakeitimo jis kreipėsi žodžiu, tačiau pažeidimas nebuvo pašalintas. Teigia, kad akinius dėl nustatytos trumparegystės nešiojo anksčiau, toliaregystė nustatyta vėliau, konstatuota, kad regėjimas suprastėjo dėl netinkamo apšvietimo.

Paaiškina, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas 2023 m. spalio 27 d. atliko patikrinimą ir nustatė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimą.

Tvirtina, kad Kalėjimų tarnyba užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte nurodytų reikalavimų laikymąsi.

Atkreipiamas dėmesys, kad dėl 12 būrio 1 patalpos apšvietimo problemų ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Pravieniškių 1- ojo kalėjimo administraciją nesikreipė.

Pažymi, kad pareiškėjo nurodytas pažeidimas nebuvo užfiksuotas nei prieš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas 2023 m. spalio 27 d. patikrinimą, nei po jo. 12 būrio 1 patalpoje buvo fiksuojamas tik sienų išpaišymas.

Teigia, kad prieš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnams atvykstant patikrinti, nuteistieji patys nudažo šviestuvus dažais, kuriuos galima nusipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje arba pasiimti dalyvaujant socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, taip pat juos gali perduoti kiti nuteistieji. Atsakovė neturi jokio tikslo dažyti šviestuvus ir taip niokoti turtą, kurį pati įkalinimo įstaigos administracija remontuoja.

Nurodo, kad dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos pareiškėjas į įkalinimo įstaigos psichologus nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje, atlyginimo.

Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos veiksmų neteisėtumas grindžiamas išimtinai Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos veiksmų neteisėtumas grindžiamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės, atliktos nagrinėjant kito nuteistojo V. K. 2023 m. spalio 6 d. skundą, išvadomis, suformuluotomis 2023 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 6 d. skundo“.

Pareiškėjas teigia, jog dėl Pravieniškių 1-ajame kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje nudažytų tamsiai mėlynais ir raudonais dažais šviestuvų paviršių pablogėjo jo regėjimas bei sutriko psichinė būklė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Teismas pažymi, kad sprendžiant Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (jo pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog pataisos įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, nustatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. E. Ž. T. T. (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. EŽTT yra pateikusi išaiškinimą, kad valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, užtikrinančiomis jų orumo gerbimą, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą teisminę praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį, kurio vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių - elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nustatyta, kad nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas. Langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams). Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai; nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, o naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų higienos normas, elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų patalpų sienose ir lubose.

Iš byloje esančios 2024 m. sausio 23 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo E. S. laikymo sąlygas matyti, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje pareiškėjas buvo apgyvendintas laikotarpiais nuo 2023 m. balandžio 24 iki 2023 m. birželio 7 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d.

Pažymėtina tai, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos veiksmų neteisėtumas grindžiamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2023 m. spalio 27 d. fiksuotu Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimu (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2023 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 6 d. skundo“).

Kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. sausio 25 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gavus informaciją apie perdegusias ar pačių nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nuolat keičiamos naujomis, kad pasitaiko atvejų, kai nuteistieji savo gyvenamojoje patalpoje tyčia gadina turtą, uždažydami šviestuvus įvairiais dažais, specialiai pritemdydami dirbtinę šviesą. Ten pat nurodyta, jog po Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. spalio 27 d. atlikto patikrinimo 12 būrio 1 patalpoje šviestuvai buvo nedelsiant ūkio būdu sutvarkyti, pakeistas naujais. Pažymėta, kad ginčo laikotarpiu dėl 12 būrio 1 patalpos apšvietimo pareiškėjas į Turto valdymo skyriui skundų/prašymų nepateikė.

Iš Kamerų techninės apžiūros žurnalo įrašų matyti, jog kamerose esančius trūkumus pareigūnai fiksuodavo kasdien, tačiau šviestuvų nudažymo faktas nefiksuotas. Kadangi neįrodyta priešingai, pareiškėjo argumentas, kad tokie faktai nėra fiksuojami sąmoningai laikytina nepagrįstu.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog ginčo laikotarpiu dėl netinkamo 12 būrio 1 patalpos apšvietimo pareiškėjas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją nesikreipė. Nepaneigta, jog po Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2023 m. spalio 27 d. atlikto patikrinimo 12 būrio 1 patalpoje šviestuvai buvo nedelsiant pakeisti.

Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie neužtikrinamą apšvietimą yra deklaratyvūs ir nekonkretizuoti, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu 12 būrio 1 patalpoje nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas.

Įvertinus šias aplinkybes, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos veiksmų neteisėtumas nekonstatuotinas.

Byloje esantys pareiškėjo sveikatos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai yra 2023 m. spalio 27 d. konstatuoto pažeidimo pasekmė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į įkalinimo įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (LVAT 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017 ir kt.).

Kadangi nenustatytos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, skundas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas. Netenkinus skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, skundo reikalavimas pareiškėjui iš atsakovės priteisti palūkanas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą