- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2YT-1653-907/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00056-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- L. G., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. G. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas J. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. G. po močiutės M. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad po močiutės M. G. mirties liko palikimas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kurį testamentu paliko savo vaikaičiui J. G.. Taip pat įpareigojo testamentinį įpėdinį J. G. leisti gyventi aukščiau nurodytame bute su rūsiu pareiškėjo tėvui L. G., gim. (duomenys neskelbtini), iki gyvos galvos, pačiam susimokant mokesčius. Teigia, kad M. G. mirties dieną kitų įstatyminių įpėdinių, išskyrus suinteresuotą asmenį L. G., nebuvo. Pažymėjo, kad per įstatyme nustatytą terminą į notarų biurą po M. G. mirties dėl palikimo priėmimo pagal testamentą J. G. nesikreipė, nes po M. G. mirties J. G. močiutės palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Jis apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, mokėjo už nekilnojamąjį turtą savo vardu visus komunalinius mokesčius, darė einamąjį remontą, taip pat priėmė baldus, namų apyvokos reikmenis, buitinę, video techniką (b. l. 1-4).
2. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 19-21).
3. Suinteresuotam asmeniui L. G., apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
4. Iš pateiktos medicininio mirties liudijimo kopijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Iš VĮ Registrų centro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad M. G. mirė ištuokoje. Buvęs sutuoktinis B. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini). M. G. turėjo vieną vaiką L. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Iš Šiaulių m. 3-ojo notaro biuro notarės Neringos Vitkienės (duomenys neskelbtini) sudaryto testamento kopijos matyti, kad M. G. jai priklausantį butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, paliko vaikaičiui J. G. (b. l. 12). Iš Šiaulių miesto 5 – ojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad M. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimas nepriimtas, notaro biure nėra užvestos paveldėjimo bylos (b. l. 8). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad M. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 9).
5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
6. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal CK normas turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
7. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. G. iš karto po palikėjos mirties priėmė močiutės palikimą, nes iš karto po palikėjos mirties apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, juo naudojosi, prižiūrėjo, darė einamąjį remontą, mokėjo mokesčius, ką patvirtina į bylą pateiktas sąskaitos išrašas apie sumokėtus mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 7), priėmė baldus, namų apyvokos reikmenis, jai naudojosi, t. y. aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu turtu kaip savu, tęsė jo priežiūrą, t. y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai palikimą valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios močiutės turtą negavo. Pareiškėjo palikimo priėmimo valdant močiutės turtą fakto suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir L. G. neginčijo. Nustatyta, jog po M. G. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nesikreipė į notaro kontorą dėl turto paveldėjimo. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų spręstina, kad pareiškėjas, nepaisant palikėjos jo atžvilgiu sudaryto testamento, turi teisę paveldėti mirusios močiutės turtą. M. G. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas J. G. mirusios močiutės M. G. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po močiutės M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.