Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarimo G. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Petrašiūnų policijos nuovados tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. G. už tai, kad jis savavališkai prisijungė prie elektroninių ryšių tinklo, o būtent: 2010 m. lapkričio 11 d., 11.30 val. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)" kontrolierius V. R. nustatė ir surašė aktą apie tai, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), televizijos įvadas savavališkai, nesudarius paslaugų teikimo sutarties, prijungtas prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių ryšių tinklo.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą pagal ATPK 153¹ straipsnio 1 dalį, nesant G. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo požymių. Teismas nurodė, kad visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrus, išanalizavus bei įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančius įrodymus darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga neįrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 153¹ straipsnio 1 dalyje sudėtis, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (subjektas) turėjo tikslą bei motyvą savavališkai, nesudarius paslaugų teikimo sutarties, prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių ryšių tinklo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagristai laikė, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga neįrodyta, kad G. G. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 153 straipsnio 1 dalies sudėtis. Nutarime visiškai nepagrįstai remiamasi G. G. pateiktomis nuotraukomis, kadangi jos darytos jau po 2010 m. lapkričio 11 d., t.y. po to, kai buvo jau atjungtas 214 buto TV tinklo įvadinis kabelis. Taip pat nurodė, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalėjo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes. Tam buvo galimybė iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistą V. R., kuris galėjo patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nebuvo apklausti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pranešta apie bylą, nebuvo žinoma, jog tokia byla yra užvesta teisme. Todėl negalėjo pateikti savo paaiškinimų, kurie būtų galėję padėti teismui visapusiškai ir pilnutinai ištirti visas bylos aplinkybes.

G. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijoe teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

G. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 153¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Minėtame straipsnyje numatyta, kad elektroninių ryšių tinklo gadinimas ar savavališkas prisijungimas prie elektroninių ryšių tinklo užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų. G. G. nuo pat pradžių savo kaltę neigė, nurodydamas kad jis yra buto savininkas ir prieš metus laiko jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs sutartį. 2010 m. spalio-gruodžio mėnesiais buvo išvykęs į komandiruotę, bute tuo metu gyveno jo motina, 80 metų amžiaus. Grįžus iš komandiruotės jis iš policijos pareigūnų sužinojo, kad 2010 m. lapkričio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai užfiksavo, kad jo televizijos įvadas savavališkai yra prijungtas prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių ryšių tinklo. Apie tokį neteisėtą pajungimą jis nieko nežino, prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių ryšių tinklo nėra ir niekada nebuvo savavališkai prisijungęs.

Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, nurodant, kad teismas nepagristai laikė, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga neįrodyta, kad G. G. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 153¹ straipsnio 1 dalies sudėtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai. Šioje byloje nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti G. G. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas vadovaujantis vien tik rašytiniais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita bylos medžiaga.

ATPK 273 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Atsižvelgiant į administracinių teismų suformuotą praktiką, institucija nagrinėjanti bylą turi nustatyti, ar administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala konkrečiam subjektui ir užtikrinti, kad toks asmuo būtų informuojamas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. ATPK nenumato, kad būtų priimamas koks nors procesinis dokumentas asmenį pripažinti nukentėjusiuoju, tačiau teismai vertina, kad nukentėjusiuoju tampama esant žalos padarymo faktui konkrečiam subjektui ir pradėjus administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną. Rengdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija turi išsiaiškinti, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, prie kurių priskirtinas ir nukentėjusysis, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą.

ATPK 283 straipsnyje numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Be to, posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Vertinant šias įstatymo normas darytina išvada, jog nukentėjusiajam privalo būti pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjus nepranešus nukentėjusiajam, būtų pažeista jo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą ir būtų nepasiekti administracinių teisės pažeidimų teisenos tikslai: visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Todėl šių įstatymo nuostatų pažeidimas, esant nukentėjusiojo skundui, gali būti pagrindas pripažinti nutarimą neteisėtu (Administracinių teismų praktika Nr. 2, p. 317-318).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nukentėjusysis šioje byloje, tačiau jai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir ji dėl to skundžiasi apeliaciniame skunde. Taigi, sutinkamai su aukščiau paminėta teismų praktika skundžiamas nutarimas yra priimtas iš esmės pažeidus proceso įstatymą, nuketėjusiojo teises, teismų praktikos pripažįstamas taisykles ir yra neteisėtas.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, teismo nutarimą panaikinant ir bylos nagrinėjimą grąžinant pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Šis nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.