Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-10664-582/2012 pagal pareiškėjo B. S. pareiškimą skolininkams K. Š., N. Š. dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2011 m. balandžio 26 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120110004212, K. Š. ir N. Š., užtikrindami 190 000 Lt (55 027,80 EUR) paskolos, suteiktos jiems pagal 2011 m. balandžio 22 d. paskolos sutartį, notarinio registro Nr. RK-1676, grąžinimą kreditoriui B. S., įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – 1340/2100 dalių 0,2100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą 1A2p, bendras plotas 434,44 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais (kanal. šulinys, kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakšte nurodyta įkeisto turto vertė 512 206 Lt, prievolės įvykdymo terminas 2011 m. lapkričio 9 d.

II. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kreditorius atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis).

Ginčo santykiams taikytina CPK 558 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d. Šis straipsnis numatė hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas. Priverstinis skolos išieškojimas pagal šias nuostatas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: (1) hipotekos kreditoriui paduodant pareiškimą dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, ir tai yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, ir (2) hipotekos kreditoriui paduodant pakartotinį kreipimąsi, kurio pagrindu perduodamas įkeistas ir jau areštuotas turtas realizuoti arba administruoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. Š. ir N. Š. notarine tvarka patvirtinta 2011 m. balandžio 22 d. paskolos sutartimi Nr. RK-1676 iš B. S. pasiskolino 190 000 Lt, 1.3. p. įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojamą nuo nesumokėtos sumos. Paskolos grąžinimo terminas – 2011 m. lapkričio 9 d. (b. l. 4-5). Pagal sutarties 1.5 p. šalys susitarė, kad sutarties įvykdymo užtikrinimui bus įkeistas paskolos gavėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas; žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, Pakalnės g. 4, Kaune. 2011 m. balandžio 26 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), K. Š. ir N. Š., užtikrindami minėtos paskolos sutarties įvykdymą kreditoriui, įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. Hipotekos lakšte nurodytas skolos grąžinimo terminas – 2011 m. lapkričio 9 d. Kreditorius, nevykdant skolininkams sutarties, pasibaigus sutarties terminui 2012 m. gegužės 28 d. prašymu kreipėsi į teismą reikalaudamas pradėti teisminę procedūrą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 3).

Ginčo nutarties priėmimo metu galiojusis CK 4.192 straipsnio 1 dalies ir CPK 558 straipsnio 1 dalies redakcijos numatė, kad skolininkui hipotekos lakšte nustatytu terminu neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo <...>. Tokiu atveju Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.

Apeliantas skundą grindžia aplinkybe, kad kreditorius turėjo įspėti skolininkus apie sutarties nutraukimą ir nustatyti terminą, per kurį skola turi būti grąžinta. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. balandžio 22 d. paskolos sutartimi, kurios įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, kreditorius paskolino skolininkams 190 000 Lt, kuriuos skolininkai įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. lapkričio 9 d. Skolininkams nevykdant prievolės, kreditorius 2012 m. gegužės 28 d. (t.y. pasibaigus sutarties (prievolės įvykdymo) terminui) kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Tiks tuo atveju, jeigu paskolos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju sutartyje ir hipotekos lakšte buvo numatytas paskolos grąžinimo terminas (2011-11-09), kuris yra suėjęs, sutarties galiojimas numatytas joje pačioje - iki visiško įsipareigojimų įvykdymo (sutarties 3.1. punktas), todėl paskolos davėjas neprivalėjo papildomai raginti skolininkų grąžinti paskolą ar nustatyti papildomą terminą (CK 6.218 str.). Tokiu atveju taikytina CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūra, kurios paskirtis – teismo pagalba įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.

Apeliantas skundu prašo pakeisti ginčijamą teismo nutartį nustatant ilgesnį, nei vieno mėnesio terminą skolai grąžinti. Pažymėtina, kad vieno mėnesio įspėjimo terminas buvo imperatyviai nustatytas CPK 558 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2012 m. liepos 1 d. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas pagrįstas įstatymu ir keisti ši terminą nėra pagrindo. Nors apeliantas prašo leidimo per du mėnesius atsiskaityti su kreditoriumi ir atskirajame skunde nurodo taikaus ginčo sprendimo galimybę, tačiau iki šios dienos nepateikė jokių duomenų apie tai, kad apeliantai nors iš dalies atsiskaitė su kreditoriumi. Nurodytų aplinkybių pagrindu atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

Teismas pažymi, kad skolininkai turi teisę atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą baigti taikiai bet kurioje stadijoje, taigi ir vykdymo procese. Be to, įkeistas daiktas gali būti parduotas iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2012-07-01) tik gavus pakartotinį kreditoriaus pareiškimą per du mėnesius nuo skolininkų įspėjimo dienos (t. y. skundžiamos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos). Taigi skolininkams neužkertamas kelias atsiskaityti su kreditoriumi ir vėliau.

Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir priimdamas skundžiamą nutartį, atliko procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, ir konstatavus, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, yra pagrindas išvadai, kad teismas pagrįstai vadovavosi CPK 558 straipsnio 1 dalies taisykle (redakcija iki 2012-07-01) ir areštavo įkeistą turtą bei įspėjo įkaito davėją apie galimą įkeisto daikto pardavimą iš varžytynių.

Kauno apygardos teismas teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.