Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas T. K. ieškinyje prašė panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašus apie ieškovo nuosavybės teisę į: 1) 11,6513 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4SUJ-(14.4.53)-56, notarinio registro Nr. 1220; 2) 1,8913 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4SUI-(14.4.53)-57, notarinio registro Nr. 1219; 3) 14,2575 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, notaro registro Nr. 1218; 4) 3,9606 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4SUI-(14.4.53)-59, notarinio registro Nr. 1217; 5) 4,8437 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4SUI-(14.4.53)-60, notaro registro Nr. 1216, nustatant, kad žemės sklypai įgyti E. R. (iki santuokos nutraukimo – K.) asmeninės nuosavybės teise kartu su asmeninėmis prievolėmis pagal išvardintas sutartis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje ir procesiniuose dokumentuose nurodė ir paaiškino, kad pagal atsakovės duotą įgaliojimą, 2014 m. vasario 20 d. sudarė penkias valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis dėl penkių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)(toliau – ir ginčo žemės sklypai). Šiuos žemės sklypus ieškovas įgijo atsakovės vardu. Po jų įgijimo žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. nutartimi civilinėje byloje Nr. eSP-41130-820/2019, atsakovei neįregistravus nuosavybės teisių į nurodytus žemės sklypus, leido Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre E. R. įgytą nuosavybę į ginčo žemės sklypus. Remiantis šia nutartimi, nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypai įregistruoti ieškovo ir atsakovės vardu kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nors ieškovui apie šį procesą nebuvo žinoma, o Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi leista įregistruoti žemės sklypus tik atsakovės vardu. Aplinkybę, kad atsakovė naudojo ginčo žemės sklypus savo asmeninių poreikių tenkinimui, patvirtina Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 spalio 30 d. raštas, kuriame nurodyta, kad E. R. deklaravo ginčo žemės sklypus paramai už deklaruotus plotus gauti ir laikotarpyje nuo 2012 m.–2015 m. gavo 21 000 Eur paramą. Atsakovė, gavusi iš Lietuvos Respublikos skiriamą paramą, ją panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, nes pinigai sumokėti į jos asmeninę sąskaitą.

3. Ieškovas nurodė, kad ieškinys turėtų būti tenkintas atsižvelgiant į Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-11-555/2018, kuriuose yra nustatyta, kad santuokos nutraukimas ginčo šalių teisiniams santykiams pasekmes sukėlė nuo to momento, kai šalys praėjo gyventi skyrium, t. y., nuo 2009 m. gegužės 5 d. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytas teisinis santykis, t. y., kad kiekviena iš ginčo šalių įgijo turtą po 2009 m. gegužės 5 d. savo asmeninėn nuosavybėn, leidžia teigti, kad ieškinio reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi dėl to yra įsiteisėję teismų sprendimai. Žemės sklypai ir prievolės, įgytos pagal šiame ieškinyje išvardintas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, yra asmeninio pobūdžio ir priklauso išimtinai tik atsakovei. Įgydamas žemės sklypus, ieškovas vykdė atsakovės valią, jos ūkyje nedirbo, o pirminius įnašus už perkamus žemės sklypus sumokėjo iš atsakovės tėvo jam paskolintų pinigų, kai jie 2013 m. spalio mėn. atostogavo Kipre.

4. Atsakovė E. R. priešieškinyje prašė: 1) nustatyti, kad visus penkis žemės sklypus 2014 m. vasario 20 d. sutartimis T. K. įgijo asmeninės nuosavybės teise; 2) nustatyti, kad visi įsipareigojimai ir prievolės, kylančios iš 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, yra asmeniniai ieškovo įsipareigojimai nuo sutarčių sudarymo momento ir už sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymą asmeniškai atsako ieškovas, priteisti iš ieškovo 2 029 Eur sumokėtą žemės mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.