Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-905-290/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-25
Bylos Nr.
1S-905-290/2015
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00832-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Nuteistasis
V. L.
Byla Nr. 1S-905-290/2015
Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00832-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 94-131 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad V. L. nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-05-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-10-18 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 242 str., vadovaujantis 64 str. 1 d., 3 d. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams.

Bausmės pradžia 2012-10-18, o pabaiga 2016-05-18.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2015-03-18 nutarimu Nr. 94-131 nutarė taikyti nuteistajam V. L., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-04-20 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl V. L. paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nutarimas priimtas nesant Komisijos narių balsų daugumos.

Šalies argumentai

Nuteistasis skundžia šią Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-20 nutartį. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas netenkintas, nes Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras nepritarė lygtiniam paleidimui iš pataisos namų. Skundo autorius nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-06-30 įsakyme Nr. V-274 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų sudarymo“ nurodyta, kad Komisijos sudėtį šiame pataisos įstaigos sektoriuje sudaro 8 komisijos nariai, priimant minėtą nutarimą dalyvavo tik 5 komisijos nariai, todėl tai ne jo kaltė, kad ne visi Komisijos nariai susirinko ir tai lėmė neigiamą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties bei skundo motyvus, sutinka su apylinkės teismo sprendimu netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam V. L., kadangi Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimtas nesant Komisijos narių balsų daugumos, t. y. pažeidus nutarimo priėmimo procedūrą, dėl ko, net nevertinant kitų pagrindų, negalėjo būti laikomas teisėtu ir tvirtinamas. Todėl skundo argumentas, kad Komisijos nutarimą buvo atsisakyti tvirtinti todėl, kad prokuroras nepritarė jo lygtiniam paleidimui atmetami, kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 patvirtintuose Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatuose (toliau – Nuostatai) nurodyta, jog Komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra Komisijos narys (Nuostatų 6 p.). Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių (Nuostatų 22 p.), tai yra, ne mažiau kaip 4 nariai, tačiau Komisijos sprendimai priimami Komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas (Nuostatų 34 p.). kaip teisingai apylinkės teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, šiame punkte nurodyta, kad Komisijos sprendimai priimami ne „dalyvaujančių komisijos narių“, tačiau „komisijos narių“ balsų dauguma. Daugumos balsų skaičius skaičiuojamas nuo visos Komisijos sudėties narių skaičiaus.

Nagrinėjamu atveju aktualus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-06-30 įsakymas Nr. V-274 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų sudarymo“, kuriame nurodyta, kad Komisijos sudėtį šiame pataisos įstaigos sektoriuje sudaro 8 komisijos nariai. Šiuo atveju Komisijos sprendimui priimti reikalinga balsų dauguma būtų 5 komisijos narių balsai arba 4 Komisijos narių tam tarpe su pirmininko balsu. Bylos duomenimis nustatyta, kad Komisijos posėdyje sprendžiant V. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, dalyvavo 5 Komisijos nariai. Komisija galėjo dirbti, kadangi posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė Komisijos narių, tačiau balsuojant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam V. L. „už“ balsavo 3 Komisijos nariai, 2 nariai balsavo „prieš“, o tai nesudaro Komisijos narių balsų daugumos skaičiuojant nuo visų 8 narių skaičiaus. Komisijos nutarimas dėl V. L. lygtinio paleidimo, kuris priimtas nesant Komisijos narių balsų daugumos, negali būti laikomas teisėtu.

Nustačius, kad tik trys Komisijos nariai balsavo už tai, jog būtų tenkintas V. L. prašymas dėl lygtinio paleidimo, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad toks Komisijos narių balsų skaičius nesudaro Komisijos narių balsų daugumos, skaičiuojant nuo visų ne mažiau kaip 8 narių skaičiaus, ir tai neatitinka Komisijos priimto sprendimo taikyti V. L. lygtinį paleidimą, kas sudarė prielaidas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą vien šiuo pagrindu.

Sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad ne dėl jo kaltės į posėdį, kuriame svarstytas jo lygtinio paleidimo klausimas, nesusirinko visi Komisijos nariai. Tačiau net jeigu Komisijos nutarimas būtų priimtas nepažeidžiant teisės aktais nustatytos tvarkos, jis negalėtų būti patvirtintas, kadangi nėra pagrįstas – visuma aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl V. L. lygtinio paleidimo, neduoda pagrindo manyti, kad šiuo metu jį paleidus iš pataisos įstaigos, bus pasiekti probacijos ir bausmės tikslai.

V. L. nuteistas už kito žmogaus sunkaus sveikatos sutrikdymą, bei vengimą atlikti bausmę. Padarytas smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai yra itin pavojingo pobūdžio, bylos duomenys patvirtina, kad V. L. būdamas neblaivus pribėgo prie asmens, kuriam tyčia peiliu du kartus dūrė į pilvo sritį, sudavė smūgį į akį ir į veidą papurškė ašarinių dujų. Psichologinės tarnybos išvadoje nustatyta, kad pagrindiniai veiksniai galintys įtakoti nuteistojo nusikalstamą elgesį ateityje yra ankstesnis smurtinis elgesys; psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos (nusikalto neblaivus, nesureikšmina probleminio alkoholio vartojimo), negatyvios nuostatos (linkęs pateisinti smurto naudojimą tam tikrose gyvenimiškose situacijose); mąstymas ir elgesys (impulsyvus, ne visas elgesio problemas atpažįsta, o atpažintoms įveikti ne visada taiko tinkamas strategijas). Pakartotino smurtinio nuteistojo elgesio rizika nustatyta vidutinė. Apygardos teismo nuomone šios aplinkybės, net ir įvertinus Komisijos nutarime nurodytas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, kad pritaikius lygtinį paleidimą nuteistajam jau šiuo metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Konstatuotina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

nutarė:

nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis