- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 2-112-291/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- V. K.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių m. savivaldybės administracijos VTAS atstovei E. B.
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. K., institucijai, teikiančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. P. prašo patenkinti ieškinį ir nustatyti, jog atsakovas V. K. yra jos sūnaus D. P. tėvas bei priteisti iš jo išlaikymą sūnui po 400Lt kas mėnesį nuo 2013-05-01 iki sūnaus pilnametystės. Taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-05-01 mėn. iki 2013-05-01, skaičiuojant po 400Lt kas mėnesį, iš viso -14400Lt Nurodo, jog su atsakovu pažįstami nuo pat vaikystės, kadangi gyveno kaimynystėje, gretimuose namuose. Artimiau bendrauti su atsakovu ji pradėjusi būdama 17 metų. 2001m. pradžioje pasijuto nėščia, apie tai pasakė atsakovui, todėl jie abu kaip šeima apsigyveno pas jos seserį A. M., jos gyvenamojo namo antrame aukšte. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D., kurį ji įregistravo savo pavarde. Nors jie su atsakovu ir toliau gyveno kartu, atsakovas pradėjo girtauti, dėl ko jie pykosi ir nesutarė. Kai sūnui buvo keturi mėnesiai V. K. išvyko į Vilnių, o vėliau į užsienį. Nuo to laiko su juo ji jokių ryšių nepalaiko, atsakovas sūnumi nesidomi, juo nesirūpina ir neišlaiko. Ji pati nuomojasi butą Šiaulių m., sūnus gyvena kartu su ja, lanko (duomenys neskelbtini). Vaiką išlaiko pati, tačiau gaunamų lėšų, augant sūnui, nebeužtenka, nes didėja vaiko poreikiai ir išlaidos jiems. Ji dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas atlyginimas yra apie 1500Lt., ir šių lėšų jų abiejų su sūnumi pragyvenimui neužtenka. Ji prašo priteisti iš atsakovo po 400Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui, nes kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui, jo rūbams, mokslo priemonėms, užklasiniams užsiėmimams ir kitoms būtinoms reikmėms reikalinga apie 800Lt. Kadangi atsakovas išlaikymo sūnui neteikė jau daug metų, ji prašo priteisti įsiskolinimą už tris metus ir tai sudaro 14400Lt. Kur atsakovas šiuo metu dirba ir kokios yra jo pajamos, ji nežino, nes visi ryšiai su atsakovu yra nutrūkę.
Ieškovės atstovė advokatė V.Laukevičienė prašo ieškinį patenkinti ir, nustačius tėvystę, priteisti iš atsakovo išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą už tris metus jo nepilnamečiui sūnui D. P.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką yra paskelbta viešo paskelbimo būdu.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovė E. B. siūlo ieškinį patenkinti, nustačius, jog D. P., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas V. K., priteisti iš jo išlaikymą sūnui mokamomis periodinėmis išmokomis po 400Lt kas mėnesį bei priteisti įsiskolinimą už 36 mėn. Ieškovės pageidaujama 400Lt kas mėnesį yra reali ir atitinkanti minimalius vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. (Lietuvos Respublikos CK 3.146str., 3.148str., 3.174str., 3.192str.,3.194str., 3.196str.,3.200str.)
Šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Kuriam principui teikti prioritetą, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sprendžia teismas. Pripažintina, kad daugeliu atveju turėtų nulemti materialiosios tiesos atskleidimo principas. Taigi proceso koncentruotumas yra paskesnis po viešojo intereso šeimos bylų nagrinėjimu. Tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja proceso pagreitinimo galimybių. Viena jų – teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, tarp jų – teise teikti teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – vengimas atvykti į teismą, bylos nagrinėjimo vilkinimas. Šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai teismas šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažįsta būtinu arba šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011)
Atsakovas V. K. teismo posėdyje nedalyvauja. 2013-07-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo V. K. paieška, tačiau 2013-07-17 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK viešosios policijos skyriaus viršininkas teismui pateikė informaciją apie tai, jog netikslinga skelbti V. K. paiešką, nes yra žinoma jo gyvenamoji vieta Airijoje. Taip pat rašte nurodyta, jog atsakovas yra informuotas apie bylos dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo iškėlimą. Apie tai, jog atsakovui yra žinoma apie bylos iškėlimą patvirtina gautas Lietuvos pašto pranešimas apie dokumentų įteikimą, todėl teismas mano, jog šios bylos dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo nagrinėjimas, nedalyvaujant atsakovui, yra išimtinis, o atsakovo nedalyvavimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei šalies nesąžiningumu.
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
Nors ieškovė L. P. pageidavo, jog būtų atlikta DNR ekspertizė, ji nebuvo atlikta, nes atsakovas V. K. vengia atvykti į teismą, nepateikė teismui ir jokio atsiliepimo į ieškinį. Teismas mano, jog atsakovo neatvykimas į teismo posėdį be jokios pateisinamos priežasties gali būti prilyginamas ir atsakovo atsisakymui atlikti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius). Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų. Tačiau šioje byloje buvo apklaustos liudytojos: A. M., D. S. ir R. L. patvirtino aplinkybes, reikšmingas bylai. Liudytoja A. M. parodė, jog ji yra ieškovės sesuo ir jai žinoma, jog ieškovė ir atsakovas draugavo nuo 1999m., o seseriai tapus nėščiai, jie abu apsigyvenę jos namo antrame aukšte. Šalys gyveno kaip šeima, gimus sūnui atsakovas jį pripažino, kelis mėnesius po vaiko gimimo jis rūpinosi vaiku ir jo motina, tačiau prasidėjus šalių tarpusavio konfliktams, jis šeimą palikęs, išsikėlęs gyventi kitur. Liudytoja D. S. parodė, jog ji yra ieškovės sesers kaimynė ir tuo metu kai ieškovė buvo nėščia ir po to kai pagimdė sūnų, jos šeima draugavo su L. P. ir V. K. šeima. Atsakovas vaiką pripažino, juo rūpinosi ir išlaikė. Teismas mano, jog visų šių surinktų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovas V. K. yra ieškovės L. P. sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, todėl nustatytina tėvystė bei priteistinos lėšos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Ieškovė pageidauja, kad atsakovas sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėtų po 400Lt, likusią išlaikymo dalį ji įsipareigoja padengti pati. Teismas mano, jog ieškovės pageidaujama 400Lt suma yra reali, atitinkanti minimalius tokio amžiaus vaiko poreikius, todėl priteistina. Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos /(LR CK 3.200str.) Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010m. gegužės mėn. iki 2013-05-01, po 400Lt kas mėnesį, iš viso -14400Lt įsiskolinimą.
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.(Lietuvos Respublikos CPK 93str.,96str.,98str.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos LR CPK 259str., 263str.-270str., 392str.
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas V. K., gim. 1980-08-22 yra nepilnamečio D. P., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o jis yra jo sūnus.
Priteisti iš atsakovo V. K. lėšas jo sūnaus D. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt( keturis šimtus litų) kas mėnesį nuo 2012-10-19 iki sūnaus pilnametystės. Gaunamas lėšas uzufrukto tvarka pavesti tvarkyti nepilnamečio D. P. motinai L. P.
Priteisti iš atsakovo V. K. lėšų sūnaus D. P. išlaikymui įsiskolinimą nuo 2010-05 -01 - iki 2013-05-01, iš viso 14400Lt /(keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų).
Priteisti iš atsakovo V. K. 720,00 Lt žyminio mokesčio, 31,40Lt pašto išlaidų ir 403Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.