Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekreto­riau­jant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, teismo posėdyje išna­gri­nėjo kaltinamojo R. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-04-29 nu­tar­ties pratęsti jam kar­do­mosios priemonės – suėmimo ter­miną ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas tuo, kad jis 2010-02-19, apie 12 val., (duomenys neskelbtini), prieš nukentėjusįjį A. L. panaudodamas fizinį smurtą – spyręs į veido sritį, nuo ko jis prarado sąmonę, po to spyrė į kairės kojos girnelę, padarydamas kairės gir­ne­lės pakartotiną lūžį su dislokacija, poodinę kraujosruvą kairiajame kelyje, kas sukėlė nuken­tė­ju­siajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip atimdamas galimybę priešintis, iš rankos ištraukė nu­ken­tėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6300, 485 Lt vertės, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismo 2011-03-09 nutartimi R. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskelbta jo paieška, nes jis pasislėpė nuo teismo bei pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas. Kaltinamasis buvo sulaikytas 2014-01-29. Kauno apylinkės teismo 2014-01-29 nutartimi palikta galioti teismo 2011-03-09 nutartis, nustatant trijų mėnesių suėmimo terminą, skaičiuojant šį terminą nuo 2014-01-29. To paties teismo 2014-04-29 nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas trims mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Z. skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo pasky­ri­mo ar jo termino pratęsimo, patikrina suėmimo paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar yra duo­me­nų, patvirtinančių, kad asmuo padarė kaltinime nurodytą nusikals­ta­mą vei­ką, tačiau as­mens kaltės klausimo nespren­džia. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad by­lo­je su­rink­ta pa­kan­ka­mai duo­menų, lei­džiančių ma­nyti, kad kaltinamasis R. Z. padarė jam inkriminuojamą nu­si­kals­tamą veiką.

Kauno apylinkės teismas kaltinamajam R. Z. suėmimo terminą pra­tęsė Lietuvos Res­pu­blikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. nu­ma­ty­tu pagrindu, t. y., kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėp­sis) nuo teismo. Su­ė­mi­mas šiuo pa­grin­du turi būti skiriamas arba jo terminas tęsiamas atsi­žvel­giant į visas BPK 122 str. 2 d. nu­ma­tytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuo­la­tinę gyve­na­mą­ją vietą, darbo santykius, svei­katos būklę, anks­tesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplin­ky­bes. Iš bylos duomenų matyti, kad R. Z. anksčiau buvo du kartus teistas, niekur nedir­ba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, gyveno užsienyje, ne­ve­dęs, todėl nėra saistomas tvirtais šeiminiais ir socialiniais ryšiais. Be to, jis vengė teismo po­sė­džių, slėpėsi užsienyje, buvo paskelbta jo paieška ir išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį kal­ti­namasis buvo perduotas į Lietuvą. R. Z. yra kaltinamas nesunkaus ir apysunkio smurtinių nu­si­kaltimų padarymu, kuriuos padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Už padarytus nusikaltimus bau­džiamojo įsta­tymo sankcijose yra numatytos ir terminuoto lais­vės atėmimo baus­mės. Nors gre­sianti griežta bausmė nėra abso­liuti sąlyga taikyti griež­čiausią kardomąją prie­mo­nę, tačiau teismų prak­tikoje BPK 122 str. 2 d. nurodytų „kitų ap­lin­ky­bių“ sąvokai pri­skiriamas ir nu­si­kaltimo sun­kumas, ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atė­mimo baus­mė, kurios pa­kan­ka skirti su­ė­mi­mą ar pratęsti jo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. nu­ma­ty­tu pagrindu. Įvertinus šias aplin­kybes, aukš­tesniojo teismo nuomone, pirmosios ins­tan­cijos teismas pa­darė pagrįstą išvadą, kad kalti­na­ma­sis R. Z., būdamas laisvėje bei su­vok­damas baus­mės griež­tumą, gali bėgti (slėp­tis) nuo teismo.

Apylinkės teismas kaltinamajam R. Z. suėmimo terminą pratęsė ir esant pagrįstam ma­ny­mui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujas BPK 122 str. 4 d. nurodytas nusikals­tamas veikas (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Šiuo pagrindu suėmimas skiriamas ir tęsiamas, jeigu asmuo kal­ti­na­mas pa­da­ręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 str. 4 d. numatytus apysun­kius nusikaltimus. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti naujus nusi­kal­ti­mus, patvirtina infor­ma­ci­ja apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pra­gy­ve­nimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liu­dy­to­jų parodymai bei kiti duo­me­nys. R. Z. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas neiš­ny­ku­sio teistumo metu. Viena iš šių veikų yra BK 180 str. 1 d. nu­ma­tytas apysunkis nusikaltimas, kuris yra įtrauktas į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikalstamų vei­kų sąrašą. Be to, R. Z. anksčiau buvo teistas du kartus, niekur nedirba ir yra kaltinamas turtinio po­būdžio nusikaltimo padarymu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ir šiuo pagrindu su­ė­mi­mo terminas R. Z. pratęstas pa­grįs­tai.

Suėmimas kaltinamajam R. Z. taip pat paskirtas ir tuo pagrindu, kad būdamas lais­vėje jis gali trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.). Tačiau jokių duomenų, kad kaltinamasis siekė pa­veikti nukentėjusįjį, liudytojus, kitus įta­ria­muosius ar bandė sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daik­tus bei dokumentus, turin­čius reikš­mės nu­si­kalstamai veikai tirti ar nagrinėti teisme, teismui nepa­teikta. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad šis pagrindas apylinkės teismo nutartyje nėra pa­grįstas, todėl laikytinas nepasitvirtinusiu ir iš nutarties šalinamas. Pažymėtina, kad BPK 122 str. 1 d. nu­ma­tyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, ski­riant kardomąją prie­monę – suėmimą ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų, o vieno pa­grindo paša­li­ni­mas teismo procesiniam sprendimui įtakos neturi.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad kaltinamasis teismo nevengė, pažada at­vyk­ti į teismo posėdžius, ieškotis darbo, turi nuola­ti­nę gyvenamąją vietą ir nori padėti ligotam pa­tė­viui, negali bū­ti vertinami kaip išimtinai prio­ri­teti­niai, priešpastatomi viešajam interesui ir sąly­go­jan­tys kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės pratęsimo naikinimą. Taip pat pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skun­dą dėl kardomosios prie­monės paskyrimo kaltinamajam ar jos ter­mi­no pratęsimo pagrįstumo, šioje proceso stadijoje nesprendžia kitų kardomųjų prie­monių skyrimo klausimo, nes tai yra kar­do­mą­ją priemonę paskyrusio ar jos terminą pratęsusio teis­mo teisė, todėl atmestinas kaltinamojo skun­de nurodytas prašymas dėl švelnesnių kar­do­mųjų priemonių taikymo jo atžvilgiu.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apygardos teis­mas sprendžia, kad pirmosios ins­tan­cijos teismas kaltinamajam suė­mi­mo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. nu­ma­ty­tais pa­grindais pratęsė tei­sė­tai ir pagrįstai, nematydamas galimybės švel­nesnėmis kar­do­mo­siomis priemo­nėmis pa­siekti BPK 119 str. numatytų tikslų, savo sprendimą pakankamai motyvavo. Todėl kaltinamojo skun­do argumentais nėra pagrindo naikinti Kauno apylinkės teismo 2014-04-29 nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. Z. skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014-04-29 nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.