Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-551-478/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-07
Bylos Nr.
1S-551-478/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Albinas Antanaitis, Algirdas Remeika
Nuteistasis
S. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-551-478/2017Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Š. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Kybartų pataisos namuose 2017 m. gegužės 9 d. priimtą nutarimą Nr. LK-83 taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. Š. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 253 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme.Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pakeistas: S. Š. išteisintas dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, tačiau pirmosios instancijos teismo paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė nekeista.Bausmės pradžia – 2009 m. gruodžio 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 12 d.2017 m. gegužės 9 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-83 nutarta taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika linkusi mažėti, nuo praeito posėdžio sumažėjo 15 balų, be to, nuteistojo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. S. Š. yra motyvuotas dirbti, keisti savo nusikalstamą elgesį, jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, turi kur gyventi, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistojo socialinio tyrimo išvada nėra jam palanki, nuteistasis nuolat pasirenka situacijas, kurios didina jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. S. Š. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, ši rizika siejasi su impulsų kontrolės stoka, asmeninėmis savybėmis. Pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.Skunde nuteistasis S. Š. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 9 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga teismų praktikai, Lietuvos Respublikos konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, todėl turi būti panaikinta. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas per paskutinius šešis mėnesius sumažėjo itin ženkliai – 15 balų, be to, bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra dirbantis, moka priteistą ieškinį, vykdo visas Komisijos rekomendacijas. Teismas jį atvirai diskriminuoja, nes kitų asmenų, su nustatytu didesniu pakartotinio nusikalstamumo rizikos balu, lygtinį paleidimą tvirtina, o jo atžvilgiu netvirtina. Nuteistasis pažymi, kad jokių prieštaravimų dėl jo lygtinio paleidimo nėra pateikę nei nukentėjusieji asmenys, nei prokuroras. Apylinkės teismas priešpastatė savo vienasmenę nuomonę kolegialiai Komisijos nuomonei, kas verčia abejoti apylinkės teismo nešališkumu. Be to, jokių procedūrinių Komisijos nutarimo priėmimo pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenustatė. S. Š., vadovaudamasis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Dėl lygtinio paleidimo taikymo, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikoje galioja ne pasirinktinė, o privalomoji lygtinio paleidimo taikymo sistema. Šią išvadą pagrindžia ir neseniai įvesta „Pusiaukelės namų“ sistema. Skundžiamoje nutartyje yra pateiktos tezės iš nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta bausmė, - įvykdyto nusikaltimo fabula, veikos pavojingumo vertinimas, teiginiai apie kaltės pripažinimą ar nepripažinimą. Šios aplinkybės negali būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir neišnyksta net kaltininkui pilnai atlikus bausmę. Į minėtas aplinkybes teismas jau atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl bendrasis teisės principas non bis in idem draudžia jas pakartotinai vertinti. Apylinkės teismas pateikė detalią informaciją iš jo asmens bylos - gautas drausmines nuobaudas, paskatinimus, tačiau nepateikė šios informacijos vertinimo. Skundžiamos nutarties tekstas logiškai ir gramatiškai nėra nuoseklus, o tai neatitinka reikalaujamų argumentavimo racionalumo ir baigiamojo teisės akto aiškumo principų. Buvo pažeista jo teisė į teisingą ir kompetentingą teismą. Apylinkės teismas dubliavo Komisijos darbą, taip pasisavindamas pastarosios kompetenciją ir veikdamas ultra vires, o teigiamo ar neigiamo verdikto priėmimą traktuodamas esant savo subjektine teise. Nuteistojo S. Š. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, kad S. Š. po truputį koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu jis įgijo vidurinį išsilavinimą bei apdailininko, staliaus ir elektros suvirintojo specialybes, taip pat baigė autokrautuvo vairuotojo kursus. Pataisos namuose dirba, po galimo lygtinio paleidimo sieks pozityvaus užimtumo – žada įsidarbinti žemės ūkio kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ dirbti elektriku, yra gautas raštas dėl įdarbinimo. Be to, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais – bendrauja su mama, broliais ir sese. Šiuo metu yra sudaręs santuoką pataisos namuose, žmonos yra lankomas ilgalaikių pasimatymų metu. Už nepriekaištingą elgesį ir stropų mokymąsi, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse S. Š. skatintas devynis kartus, nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. jis perkeltas iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis nustatyto režimo reikalavimų, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.Nagrinėjamu atveju, nuteistajam S. Š. nustatyta vidutinė, t. y. 65 balų, nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinęs visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepadarė šios išvados. Teisėjų kolegija nenustatė, kad apylinkės teismo nutartis būtų nelogiška ar nenuosekli, todėl šie skundo argumentai laikytini subjektyvia nuteistojo nuomone. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad S. Š. yra linkęs nesilaikyti įstatymų imperatyvų nuo pat pilnametystės, nors nuteistajam nebūdingas nusikaltimų modelis, tačiau vienas iš nusikaltimų, už kurį nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra gerokai sunkesnis palyginti su ankstesniais nusikaltimais. S. Š. padarytas nusikaltimas ne tik sukėlė itin sunkias, negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), tačiau realiai kėlė grėsmę ir kitiems visuomenės nariams (muštynių metu šaudė į kitus asmenis), kas rodo, jog nuteistojo asmenybė visuomenei yra pavojinga.Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo palaikomos nuostatos, mąstymas bei elgesys šiuo metu neleidžia kalbėti apie sėkmingą probaciją. S. Š. dėl padarytų nusikaltimų neapgailestauja, savo elgesį yra linkęs pateisinti, lygindamas su kitų žmonių nusižengimais. Nors nuteistasis supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, tačiau pastarąją menkina. Taigi, visuotinai priimtinų veiksmų menkinimas neleidžia padaryti išvados, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, savo gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis ir būdais. Šią išvadą pagrindžia ir pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys apie S. Š. impulsyvumą, veikimą „pagavus momentą“, turimos nuomonės kategoriškumą, pernelyg pabrėžiant savo patyrimą, perdėtą pasitikėjimą savimi. Šie duomenys nuteistąjį charakterizuoja kaip negebantį priimti kitų asmenų teikiamų pasiūlymų, problemų sprendimo būdų. S. Š. ignoruoja asmenis, siekiančius jam padėti rinktis pozityvų gyvenimo kelią, ir tai trukdo jam siekti probacijos. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad bausmės atlikimo metu buvo fiksuota nuteistojo elgesio problemų su priežiūros pareigūnais, jis yra teistas laisvės atėmimo įstaigoje dėl darbo dezorganizavimo, kas rodo menką S. Š. savitvardą, negebėjimą kontroliuoti savo veiksmų. Šiuo metu S. Š. yra nustatyta net dešimt kriminogeninių veiksnių – ankstesni teistumai, pastovaus pajamų šaltinio nebuvimas, veikla, susijusi su nusikalstamumu, smurtavimas susierzinus (apsvaigimo nuo alkoholio metu), impulsyvumas, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, požiūris į save, savivokos stoka, pasekmių suvokimo sunkumai, vertybinės nuostatos, tačiau jų koregavimui nuteistasis didelių pastangų nededa. Iš 65 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų tik 20 balų yra statiniai, t. y. nekintantys, o 45 balai yra dinaminiai, t. y. kuriuos nuteistasis dar gali mažinti. Vadinasi, savo aktyvių pastangų dėka S. Š. dar gali patekti į žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos nuteistųjų grupę (0-40 balų), tačiau šiuo metu aktyvių jo pastangų reintegruotis į visuomenę nenustatyta.Nors pritaikius lygtinį paleidimą nuteistasis turėtų pastovią gyvenamąją vietą pas savo motiną, tačiau teisėjų kolegija įvertina tai, kad finansinė S. Š. padėtis nėra stabili. Nuteistajam priteistas pakankamai didelis ieškinys, pataisos įstaigoje yra gautas patvarkymas vykdyti išieškojimą 12 987,86 Eur sumai. Nuteistasis antstoliams yra sumokėjęs tik 359,88 Eur, kas laikytina nedidele suma. Nors S. Š. žada visas turimas skolas padengti, tačiau šiuo metu padengtos sumos dydis verčia abejoti šiuo teiginiu, kadangi bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. pabaigos, t. y. per beveik septynerius metus jis sugebėjo padengti vos kelis šimtus eurų, kas laikytina formaliu, simboliniu ieškinio dengimu. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo motina sutinka padėti sūnui finansiškai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo artimieji nėra finansiškai atsakingi už jo nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius, todėl jiems neturi būti perkelta nuteistojo turima finansinė našta. Atkreipiamas dėmesys, kad nors S. Š. socialiniai ryšiai su artimais šeimos nariais nėra nutrūkę, tačiau pozityvių, ilgalaikių santykių kuriant savo šeimą nuteistajam išlaikyti nepavyksta. S. Š. turi dvi nepilnametes dukras, su kurių motina nebuvo sudaręs santuokos, duomenų, kad bendrautų su vaikų motina, bylos medžiagoje nėra. Vėliau nuteistasis vedė kitą moterį, tačiau išsiskyrė, šiuo metu yra antrą kartą vedęs. Nors su sutuoktine S. Š. bendrauja tiek skambučių, tiek pasimatymų metu, tačiau po galimo lygtinio paleidimo grįžtų gyventi pas motiną, kas rodo, jog bendros ateities su dabartine žmona nuteistasis nepuoselėja. S. Š. iš esmės grįžtų gyventi į tą pačią aplinką, kurioje gyveno iki suėmimo, todėl daryti kategorišką išvadą, kad artimųjų parama jam galėtų veikti kaip apsauginis veiksnys nuo tolimesnio nusikalstamumo, nėra objektyvaus pagrindo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis devynis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, ir nors šiuo metu nuobaudos negaliojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuobaudų ir paskatinimų gavimo išsidėstymo tvarka liudija, kad gauti paskatinimai S. Š. nemotyvuoja ir toliau rinktis vien pozityvų veikimą. Jo nepriekaištingo elgesio apraiškos yra tik momentinės, tuo tarpu drausminiai pažeidimai buvo daromi nuolat, be to, pažeidimai buvo šiurkštūs, kas ne kartą lėmė griežčiausios nuobaudos – uždarymo į baudos izoliatorių – taikymą. S. Š. turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, kas riboja jo sėkmingos probacijos galimybes. Nuteistajam buvo siūlyta lankyti psichologo konsultacijas, kas darytų įtaką jo vertybinėms nuostatoms, gerintų savireguliacijos įgūdžius. S. Š. individualių psichologo konsultacijų ciklą, skirtą savęs pažinimui, lankė nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2017 m. balandžio 11 d., kas vertintina teigiamai, tačiau tiek pateiktos bylos medžiaga, tiek nuteistojo skundo turinys liudija, kad tolimesnė psichologo konsultacija S. Š. yra tikslinga. Kelių mėnesių kursas nepaveikė nuteistojo nuostatų tiek, kiek reikėtų bausmės atlikimo tęsimui esant neizoliuotam nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju S. Š. daromas progresas yra daugiau deklaratyvus nei realus. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų bei jo suvokimas apie probacijos tikslus bei uždavinius neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą ar konstatuoti, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nekompetentingas ar veikė viršydamas turimus įgaliojimus (ultra vires). Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nesuteikė nei vienam duomeniui išskirtinumo ir visų duomenų kontekste padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijaus. S. Š. nebuvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, kadangi lygtinio paleidimo taikymo klausimas svarstomas individualiai, o ne kurios nors nuteistųjų grupės atžvilgiu.Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiama nutartis, priešingai nei teigia nuteistasis, neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, nei Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų nuostatoms ar formuojamai teismų praktikai. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisJūratė JakubonienėAlgirdas Remeika