Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-82-443/2014

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-03-04
Bylos Nr.: 2-82-443/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-01300-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Arturas Rauktys
Ieškovas: O. Š.
Atsakovas: A. B., N. B.
Advokatai: Stanislava Jorudienė

Kategorijos

116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-82-443/2014Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01300-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1; 25.3; 30.9.1. (N)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 4 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei O. Š., jos atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, atsakovams A. B. ir N. B., trečiojo asmens atstovei I. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovams A. B. ir N. B. dėl pripažinimo teisės pateikti pagalbinio ūkio paskirties pastatų projektą derinimui be kitų žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujant Jurbarko rajono savivaldybės administracijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo: 1) pripažinti jai teisę suderinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje pagalbinio ūkio paskirties pastatų – garažo ir inventoriaus sandėliuko, esančių (duomenys neskelbtini), supaprastintą techninį projektą be žemės sklypo bendrasavininkių A. B. ir N. B. rašytinio sutikimo; 2) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, palaikydama ieškinį, nurodo, jog ji ir atsakovai yra 0,2384 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Ji minėtu adresu gyvena ir naudojasi žemės sklypu apie pastatus. Dar 1980 m. šiame žemės sklype ji pasistatė nesudėtingos konstrukcijos garažą su inventoriaus sandėliuku. Tačiau šiam garažui reikėjo remonto, todėl 1996 m. ji nusprendė jį perstatyti. Tuo metu kitas gyvenamojo namo savininkas, o kartu ir žemės sklypo naudotojas (tuo metu dar žemės sklypas nebuvo nupirktas iš valstybės), atsakovas A. B. su sutuoktine N. B. jos paprašė, kad ji jai priklausantį garažą su įrankių sandėliuku perstatytų į kitą vietą, t. y. 1996 m. gegužės 10 d. sklypo plane pažymėtą indeksu „1“. Kadangi su gyvenamojo namo bendrasavininkiais tuo metu gerai sutarė ir buvo toks jų pageidavimas, ieškovė perstatė jai priklausantį garažą su įrankių sandėliuku į anksčiau minėtą vietą. Ant 1996 m. gegužės 10 d. atsakovas N. B. pasirašė. Buvo reikalaujamas tik pastatų savininko parašas, o žemės sklypas tuo metu tebebuvo valstybės nuosavybė. Garažą su įrankių sandėliuku ieškovė perstatė 1996 m. ir jį naudojo iki šių metų. Garažas su įrankių sandėliuku buvo nesudėtingos konstrukcijos pastatas, šiai statybai buvo parengtas projektas ir gautas leidimas. Tačiau jos pastatyto garažo su inventoriaus sandėliuku ji neįregistravo viešame registre. Pastaruoju metu dėl prastos techninės garažo su įrankių sandėliuku būklės, ji iš esmės atremontavo ir pageidauja jį įteisinti bei įregistruoti viešame registre. Jos atremontuotas garažas su įrankių sandėliuku yra nesudėtingos konstrukcijos statinys. Jos užsakymu SĮ „Jurbarko planas“ parengė supaprastintą techninį projektą ir pateikė jį derinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijai. Tačiau gavo 2013 m. rugsėjo 27 d. atsakymą Nr. Al3-245, kuriuo yra atsisakyta derinti pagalbinio ūkio paskirties pastato – garažo su inventoriaus sandėliuku, esančių (duomenys neskelbtini), supaprastintą techninį projektą, kadangi nėra žemės sklypo bendrasavininkių A. B. ir N. B. sutikimo. Ieškovė nurodo, kad į atsakovus A. B. ir N. B. kreipėsi keletą kartų dėl sutikimo dėl jai priklausančio garažo su inventoriaus sandėliuku įteisinimo ir įregistravimo viešajame registre, tačiau pastarieji į rašytinį jos raginimą parašė pranešimą, jog nesutinka pasirašyti ant projekto, kadangi anksčiau ji nesikreipė į juos dėl tokio sutikimo, o, be to, jie mano, kad tai naujai pastatytas pastatas. Visi kiti atsakovų argumentai daugiau emocinio pobūdžio. Konkrečių nesutikimo motyvų, kad būtų kokiu nors būdu pažeidžiamos atstovų teisės, jie nenurodė. Dar iki 2003 m. sausio 8 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, buvo nubraižytas žemės sklypo planas pagal kurį buvo nustatyta kuria žemės sklypo dalimi naudosis ieškovė, o kuria – atsakovai. Pagal šį žemės sklypo planą O. Š. asmeniniam naudojimui buvo priskirtas 676 kv. m žemės sklypas, pažymėtas indeksu „1“, o atsakovams 676 kv. m žemės sklypas, pažymėtas indeksu „2“. Visas kitas 1032 kv. m žemės plotas yra paliktas bendram naudojimui, ir ši tvarka iki šiol nėra pakeista. Tuo metu jų su atsakovais santykiai buvo tikrai geri, nes žemės sklypas buvo padalintas į dvi dalis, nors pagal galiojančius teisės aktus ieškovė turėjo teisę į 62/100 dalis žemės sklypo, o atsakovai į 38/100 žemės sklypo, t. y. pagal turimo gyvenamojo namo dalis. Tačiau tikėdamasi su gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendrasavininkiais sutarti gerai, O. Š. sutiko, kad žemės sklypas būtų parduotas lygiomis dalimis, tokiu būdu sumažindama jai tenkančią žemės sklypo dalį. Garažas su įrankine, atsakovo A. B. prašymu, buvo perkeltas 1996 m. ir yra bendro naudojimo žemėje. Atlikus jo remontą iš esmės niekas nepasikeitė, todėl atsakovų atsisakymas pasirašyti techninio projekto derinimo byloje, yra jų užgauta ambicija, o ne pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Pagal A. B. skundą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos skyrius atliko patikrinimą ir ieškovė buvo nubausta už tariamą savavališką statybą, nors faktiškai tai buvo seniai pastatyto pastato remontas. Atsakovams neduodant sutikimo įteisinti ieškovei priklausantį garažą yra grubiai pažeidžiamos jos teisės. Jos pažeista teisė gali būti apginta, ją pripažįstant (Lietuvos Respublikos CK 1.138 str. l p.), o būtent, pripažįstant jai teisę suderinti pagalbinio ūkio paskirties pastato – garažo su inventoriaus sandėliuku, esančių Jurbarke, Vydūno g. 30, be žemės sklypo bendrasavininkių A. B. ir N. B. rašytinio sutikimo (LAT konsultacija A3-41, Teismų praktika Nr. 14, psl. 437). Tik teismui pripažinus O. Š. tokią teisę, ji suderins techninį projektą ir įteisins garažą su inventoriaus sandėliuku bei įregistruos šiuos pastatus viešajame registre.

Atsakovai, nesutinkantys su ieškiniu, nurodė, jog garažu ieškovė naudojasi nuo 1980 m., kurį, kaip pati pripažįsta, perkėlė, o ne perstatė į kitą vietą. Sutikimas buvo duotas garažo perkėlimui, o ne perstatymui. Ieškinys pareikštas visiškai nepagrįstai, sąmoningai nuslepiant aplinkybes, kaip buvo vykdomi pirkimai, kam buvo duotas atsakovo A. B. sutikimas, koks iš tiesų buvo pastatas – garažas, kurį buvo nutarta perkelti, kurių atskleidimas akivaizdžiai įrodytų ieškinio nepagrįstumo faktą. 1993 m. rugpjūčio 26 d. tarp A. B. ir A. G. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios notarinio reg. Nr. 1-3006, dėl 38/100 lA1p, 1/2 5Ilm, 1/2 6Ilm, esančių (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas su priklausiniais buvo privatizuotas 1992 m. rugsėjo 28 d. O. Š. ir A. G., kurie susitarė, kad namo pirmasis aukštas atitenka O. Š., antrasis aukštas – A. G.. 1993 m. rugpjūčio 26 d. A. B. sudarant pirkimo-pardavimo sutartį su A. G. buvo tik gyvenamasis namas ir pastatai, plane pažymėti 5I1m ir 6Ilm. 1980 m. vasario 5 d. buvo užfiksuota savavališka statyba 2G1m, 3G1m, 4 G1m statinių, kurie 1984 m. sausio 28 d. buvo nugriauti. Po kurio laiko statinys, plane pažymėtas 4G1m, buvo iš naujo atvilktas ir pastatytas ant bendro naudojimo kiemo. Ant 1996 m. gegužės 10 d. O. Š. sklypo plano buvo duotas bendrasavininkio A. B. sutikimas laikino statinio, t. y. garažo, perkėlimui, bet ne statybai. Leidimas, apie kurio esamumą atsakovai net nežinojo, vykdyti statybos darbus buvo išduotas 1996 m. gegužės 10 d., su jame nurodytu galiojimo terminu iki 1998 m. gegužės 10 d., tačiau visiškai naujas statinys, neatitinkantis ankstesnio statinio išmatavimų, buvo pastatytas tik 2013 m. birželio – liepos mėnesiais. Šio leidimo galiojimas jau seniai pasibaigęs, todėl jis yra niekinis. Leidimas statybai yra išduodamas pagal konkretų techninį projektą, be projekto leidimas neišduodamas. Šiai dienai garažui reikia naujo leidimo statybai, o tam, kad būtų gautas naujas leidimas statybai ir įsiteisinta, reikalingas kito bendraturčio sutikimas. Civilinio kodekso 4.103 str. nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujoms Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų redakcijoms, apskričių viršininkų administracijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijos perduotos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Taigi statybos valstybinės priežiūros funkcija įstatymu priskirta minėtai inspekcijai (Statybos įstatymo 27 str. 1 d.), kuri nustatė statybos savavališkumo faktą ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. nubaudė ieškovę. 2003 m. žemės sklypo plane yra pavaizduotas perkeltas 4G1m statinys ant bendro naudojimo žemės. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 9420-0007-0094, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2003 m. sausio 8 d. buvo naudojamas kaip valstybės nuosavybė ir nuo 2003 m. sausio 8 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. RP-57 O. Š. ir A. B. valstybinę žemę išsipirko bei notariškai pasidalino po 676m², paliekant bendro naudojimo kiemą, nes norint privatizuoti valstybinę žemę buvo būtinas abiejų bendrasavininkų sutikimas. 2013 m. birželio – liepos mėnesį buvo pastatytas su poliniais pamatais garažas su sandėliuku be bendrasavininkų sutikimo, todėl atsakovas 2013 m. liepos mėnesį kreipėsi į Statybos inspekciją dėl O. Š. vykdomų statybos darbų sustabdymo, nes jie vykdomi be bendrasavininkų sutikimo ir statybos leidimo. Po to, kai Statybos inspekcija sustabdė statybos darbus O. Š. parašė atsakovams raginimą, kuriame ji nurodė, kad 1980 m. bendro naudojimo žemės sklype ji pasistatė nesudėtingos konstrukcijos garažą su inventoriaus sandėliuku, kurį 1996 m. perkėlė į kitą vietą, atremontavo ir pageidauja įteisinti ir įregistruoti viešajame registre. O. Š. pateikia klaidingus faktus, nes garažas, plane pažymėtas 4G1m ir sandėliukas 3I1m 1980 m. vasario 15 d. buvo pripažinti savavališka statyba ir 1984 m. sausio 28 d. nugriauti. 1996 m. buvo duotas leidimas perkėlimui laikino garažo, bet ne naujai statybai, kadangi dabar yra pastatytas ženkliai didesnis ir aukštesnis pastatas su sandėliuku. Ieškovė nurodė, kad laikiną garažą ne perkėlė, o perstatė. Iš 2009 m. sausio 10 d. rajoniniame laikraštyje „Šviesa“ Nr. 2(7327) esančios nuotraukos akivaizdžiai matyti, kokio aukščio ir gabaritų laikinas statinys, t. y. garažas, stovi, taip pat matyti, kad prie jo nėra sandėliuko. Laikinas statinys buvo apie 2,5 m aukščio ir 3 m x 5,4 m, o greta esančio sandėliuko nebuvo. Dabar pastatytas garažas su sandėliuku yra 4,6 m aukščio ir 4,15 m x 8,65 m. Po statybos darbų sustabdymo O. Š. buvo siūloma susitarti, kad sužemintų stogą iki ankstesnio statinio aukščio ir pasidalinti bendro naudojimo žemę, tačiau statybos buvo tęsiamos toliau. O. Š. dokumentus pradėjo tvarkytis tik tada, kai atsakovai kreipėsi į Statybos inspekciją dėl savavališkos statybos. Raginime ieškovė kategoriškai nurodė, kad kompromisų nebus ir nedavus sutikimo kreipsis į teismą. O. Š. nori iš karto įteisinti ir įregistruoti statinį ant bendro naudojimo žemės. Kad nekiltų nesutarimų ir nesusipratimų, nesudėtingos konstrukcijos garažas galėjo būti perkeltas ant O. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuris buvo išpirktas 2003 metais ir kuris prieina prie bendro naudojimo kiemo ir namo. Be to, tuo tikslu ir buvo dalintas išsiperkamas sklypas po 676 m². Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.253 str. 1 d. viešame registre gali būti registruojamas tik toks nekilnojamasis turtas, kuris yra suformuotas įstatymo nustatyta tvarka. Suformavimas įstatymo nustatyta tvarka reiškia, kad statiniai turi būti pastatyti teisėtai, t. y. turint leidimą statybai, projektą, vykdant statinio techninę priežiūrą statybos metu, taip pat pripažinus jį tinkamu naudotis (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str., 16 str., 23-24 str.).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Jurbarko rajono savivaldybės administracija nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius gavo ieškovės prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius informavo ieškovę, kad žemės sklypas (unikalus Nr. 9420-0007-0094), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra ūkio paskirties pastatai, nuosavybes teise priklauso ir atsakovams N. bei A. B., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 10 d. 5 p., norint gauti rašytinį pritarimą statinio projektui, reikalingas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) 28 p. nurodoma, kad norint gauti rašytinį pritarimą Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. nurodytam projektui (supaprastintas statybos projektas), savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 3 priedas). Statybos įstatymo 23 str. 10 d. nurodyti dokumentai ir Reglamento 3 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (4 punktas – žemės sklypo bendraturčių sutikimas) projekto sprendiniams. Dokumentas, nurodytas Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 5 p. taip pat yra būtent statinio bendrasavininkų sutikimas. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, Jurbarko rajono savivaldybės administracija negali išduoti rašytinio pritarimo statinio projektui, neturint sklypo bendrasavininkų sutikimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybes teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kai teismas sprendžia bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą bei įrodinėti, kad kito bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą turi būti motyvuotas. Tinkamais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad siekiami vykdyti statybos darbai pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas buvusias iki statybos darbų atlikimo. Ieškovės prašymą pripažinti teisę pateikti pagalbinio ūkio paskirties pastatų projektą derinimui be kitų žemes sklypo bendrasavininkių sutikimo trečiasis asmuo palieka spręsti teismo nuožiūrai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog ieškovei O. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ 0,2384 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis (b. l. 18). Kita ½ minėto žemės sklypo dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso atsakovams A. ir N. B. (b. l. 18). Naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarka nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota (b. l. 18). Byloje taip pat nustatyta, kad dar 1980 m. aptariamame žemės sklype ieškovė pasistatė nesudėtingos konstrukcijos garažą su inventoriaus sandėliuku, tačiau 1996 m. nusprendė jį perstatyti (b. l. 58-60). Nustatyta, kad 1980 m. vasario 5 d. buvo užfiksuota savavališka statyba 2G1m, 3G1m, 4 G1m statinių, kurie 1984 m. sausio 28 d. buvo nugriauti (b. l. 71). Atsakovai teigia, jog po kurio laiko statinys, plane pažymėtas 4G1m, buvo iš naujo pastatytas ant bendro naudojimo žemės sklypo, kieme. Iš ieškovės, atsakovų paaiškinimų bei 1996 m. gegužės 10 d. sklypo plano matyti, kad bendraturčiai O. Š. ir A. B. sutarė, jog medinis garažas statomas nugriaunamo ūkinio pastato vietoje, kuri žemės sklypo plane pažymėta Nr. 1, taigi vertintina, jog ieškovė ir atsakovai sutarė dėl ginčo pastato vietos jų bendrai valdomame žemės sklype (b. l. 34). Byloje nustatyta, kad garažas su įrankine bendro naudojimo žemėje stove nuo 1996 m. (ieškovė nurodo, jog garažą su įrankine tais metais perkėlė atsakovų prašymu, b. l. 2-3), atsakovai teigia, jog tik 2013 m. birželio – liepos mėnesiais pastatytas visiškai naujas statinys, neatitinkantis ankstesnio statinio išmatavimų.

Pagal atsakovų pateiktą įgaliotoms institucijoms skundą, 2013 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos ieškovei O. Š. surašytas administracinis nurodymas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 str. 3 d. nurodytą pažeidimą, t. y. už naujo nesudėtingo statinio savavališką statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje (b. l. 42). Iš statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 95/11833) taip pat matyti, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. galiojančia kadastro žyma pažymėta garažo su įrankine, pastatyto O. Š., savavališka statyba, kuri konstatuota 2013 m. liepos 26 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-70-130726-00010 (b. l. 38-39).

I. O. Š. 2013 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2-4) atsakovams, prašydama pripažinti jos teisę suderinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje pagalbinio ūkio paskirties pastatų – garažo ir inventoriaus sandėliuko, esančių (duomenys neskelbtini), supaprastintą techninį projektą be žemės sklypo bendrasavininkų atsakovų A. B. ir N. B. rašytinio sutikimo.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą – remontuoti ar rekonstruoti statinį arba statyti naują – įgyvendinama vadovaujantis CK 4.75 str. 1 d., taip pat specialiųjų teisės aktų normomis, nagrinėjamos bylos atveju – Statybos įstatyme, leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarką reguliuojančiose teisės normose ir kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

Ieškovė jai priklausančiame žemės sklype atliko nesudėtingų statinių statybos darbus (garažo ir inventoriaus sandėliuko), kurie buvo pripažinti savavališka statyba 2013 m. liepos 26 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-70-130726-00010. Statybos įstatymo 28 str. nurodo, kad savavališkos statybos aktu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal Statybos įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, pareikalauja iš žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką. Norėdama įteisinti statybą, ieškovė kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administraciją dėl projekto suderinimo, tačiau 2013 m. rugsėjo 27 d. gavo atsakymą, jog projektas nebus derinamas, kadangi projekte nėra sklypo bendrasavininkų sutikimo (b. l. 6). Atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos aktas Nr. SSA-70-130726-00010 surašytas 2013 m. liepos 26 d., ginčo teisiniam santykiui spręsti turi būti taikomos 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savavališkos statybos padarinių šalinimą (įstatymo 28 str.), įsigaliojusios 2010 m. spalio 1 d., nors minėti remonto ir rekonstrukcijos darbai buvo atlikti anksčiau, o šiuo metu yra kita aktuali straipsnio redakcija.

Teismas pažymi, kad palyginus Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą su anksčiau galiojusiu ir nustatytu Statybos įstatymo 28 straipsnyje, matyti, jog jis pakito taip, kad savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančiose nuostatose įtvirtinta ne tik kompetentingų institucijų teisė išnagrinėjus savavališkos statybos aktus priimti atitinkamą sprendimą, bet ir teismo, nagrinėjančio bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių, teisė priimti atitinkamą sprendimą. Statybos įstatymo 28 str. (2010 m. liepos 2 d. redakcija) yra numatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą savavališkai statomą (pastatytą, rekonstruotą) statinį nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), bet ir tam tikrais atvejais kai tokia statyba (rekonstrukcija) neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, atsižvelgus į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertinus administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, leisti nustatytąja tvarka statytojui per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją (jei ji reikalinga) ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (jei jis reikalingas). Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (14 str. 8 d.), į kurį nukreipia šiuo metu aktuali Statybos įstatymo redakcija (28 str. galiojimas nuo 2014 m. sausio 1 d.).

Aiškindamas suinteresuotų asmenų, tarp jų ir bendraturčių, teisių gynimo klausimus savavališkos statybos (rekonstrukcijos) atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs pagrindines teismų praktikos nuostatas, kurių esmė yra ta, kad savavališkos statybos (rekonstrukcijos) statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Civilinio kodekso 4.103 str. normos, nustatančios civilines neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) pasekmes, pagal suformuotą teismų praktiką turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, bei Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius santykius; teisminės neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) pasekmės turi būti taikomos laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui; jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012 ir kt.).

Kartu teismas pažymi, kad pagal nagrinėjamų šioje byloje ginčo santykių teisinį reglamentavimą neteisėta garažo ir inventoriaus sandėliuko statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; antra, – turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Ir priešingai – nesant vienos iš nurodytų sąlygų savavališkos statybos įteisinimas negalimas. Šioje nagrinėjamoje byloje kompetentingos valstybės institucijos neturėjo galimybės teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti ir pripažinti garažo ir inventoriaus sandėliuko statybos atitikties normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, kadangi atsakovai nedavė sutikimo ieškovei pradėti atliktų statybos darbų įteisinimo procedūrą.

Teismas nustatė, kad atsakovai, 1996 m. gegužės 10 d. sutikę, jog medinis garažas statomas nugriaunamo ūkinio pastato vietoje, kuri žemės sklypo plane pažymėta Nr. 1, šiuo metu apskritai ginčija ieškovės teisę atlikti jiems ir ieškovei priklausančio žemės sklypo bendro naudojimo dalyje pastatytų pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybą, atsisako duoti sutikimą įteisinti atliktus statybos darbus, tokio nesutikimo motyvuose nurodo, kad statyba atlikta savavališkai, garažas ir įrankių sandėliukas ne perkeltas, kaip buvo tartasi, bet pastatytas naujai, laikinas statinys buvo apie 2,5 m aukščio ir 3 x 5,4 m, o sandėliuko apskritai nebuvo, dabar pastatytas garažas su sandėliuku yra 4,6 m aukščio ir 4,15 x 8,65 m, dėl ko jiems užstojamas vaizdas pro virtuvės langą, ir tai, jog ieškovė nesutiko su jų siūlymu pažeminti stogą iki ankstesnio statinio aukščio ir pasidalinti bendro naudojimo žemės sklypą; be to, garažas galėjo būti perkeltas ant O. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies.

Sprendžiant ieškovės reikalavimo pagrįstumą pripažinti jos teisę be atsakovų sutikimo suderinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje pagalbinio ūkio paskirties pastatų – garažo ir inventoriaus sandėliuko, esančių (duomenys neskelbtini), supaprastintą techninį projektą, pažymėtina, kad siekdamas bendrame žemės sklype pastatyti statinį, įteisinti jo statybą, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti ar rekonstrukciją įteisinti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Todėl kiti bendraturčiai, šiuo atveju atsakovai, gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Byloje nustatyta, jog atsakovai nepateikė neginčijamų įrodymų, kad dėl ieškovės pastatytų statinių yra esmingai pažeistos jų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Atsakovų nurodomos faktinės aplinkybės, jog dėl ieškovės pastatytų statinių jiems yra apsunkinta galimybė gerai matyti vaizdą pro virtuvės langą, yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Vienoje vietoje atsiliepime netiesiogiai nurodyta, jog jie neprieštarautų, jog statinys būtų ankstesnio laikino statinio dydžio, t. y. apie 2,5 m aukščio ir 3 x 5,4 m, o ieškovė nesutinkanti savo savavališkai pastatytų statinių pažeminti, o kitoje, – kad ieškovė apskritai garažą su inventoriaus sandėliuku turėjo statyti jai pagal bendrasavininkų susitarimą priskirtoje žemės sklypo dalyje. Kaip jau pasisakyta anksčiau, statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esminiam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad dabartinio garažo su įrankine vietoje visada stovėjo statiniai (pradžioje ūkiniai pastatai, vėliau – garažas), atsakovams bendrosios nuosavybės teisėmis įsigijus žemės sklypą ir pastatą faktas apie pastatus, stovinčius žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje „1“, jiems buvo žinoma, todėl atsakovai taip ir nepaaiškino, kodėl būtent dabar jiems ėmė kliudyti bendro naudojimo žemės sklypo dalyje stovintys pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Atsižvelgiant į šalių interesų proporcingumą, atsakovų pageidavimas perkelti ginčo pastatus į ieškovei priskirtą žemės sklypo dalį, laikytinas labiau pažeidžiančiu ieškovės interesus (be to, tokio reikalavimo oficialiai atsakovai nėra pareiškę). Kaip galima spręsti iš atsiliepimo, atsakovai pageidauja statinių pažeminimo, tačiau, įvertinus byloje turimą medžiagą, darytina išvada, kad pažeminimas iš esmės nepakeistų atsakovų vaizdo pro virtuvės langą. Byloje nurodomi atsakovų teisių pažeidimai, siejami su prastu vaizdu per virtuvės langą, negali būti pripažinti kaip esminiai dar ir dėl to, kad duomenų, jog per kitus atsakovų gyvenamosios namo dalies langus taip pat būtų prastas vaizdas atsakovai nepateikė, iš nuotraukų matyti, jog garažas ir inventoriaus sandėliukas nėra pernelyg arti gyvenamoji namo (atsakovai šios aplinkybės ir neginčija). Be to, statinių atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams dar vertins kompetentingos valstybės institucijos. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovė statinius pastatė bendro naudojimo žemės sklypo vietoje, aptartoje su atsakovais, todėl teismas nesutinka su atsakovų pozicija, jog ieškinys turi būti atmestas ir tuo faktiniu ir teisiniu pagrindu, jog ieškovė nesutiko su jų siūlymu pasidalinti bendro naudojimo žemės sklypą ir kad garažas turėtų būti perkeltas ant O. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies. Įstatymų leidėjas nėra suformavęs apskritai draudimo atlikti statybos darbus žemės sklype, kuriuo bendrasavininkiai naudojasi ir kuris nėra jų pasidalintas. Atsakovams 1996 m. gegužės 10 d. su ieškove sutarus, jog garažas bus pastatytas ūkinių pastatų vietoje, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad gali šioje vietoje juos statyti. Buvusius gerus santykius, ieškovės geranoriškumą, derybas su atsakovais įrodo tai, kad O. Š. neprieštaravo, jog žemės sklypas būtų išpirktas iš valstybės lygiomis dalimis, turėdama teisę į didesnę žemės sklypo dalį.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovų atsisakymas duoti sutikimą minėtų statybos darbų įteisinimui pažeidžia įstatymo leidėjo nustatytus savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius principus.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (LR CPK 178 str.).

Tenkinant ieškinį, iš atsakovų priteistinas ieškovės sumokėtas 144 Lt žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 93 str.) ir 1500 Lt patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Remiantis CPK 88 str. iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos ir 30 Lt pašto išlaidos, patirtos dėl procesinių dokumentų siuntimo.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 270, 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovei O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę suderinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje pagalbinio ūkio paskirties pastatų – garažo ir inventoriaus sandėliuko, esančių (duomenys neskelbtini), supaprastintą techninį projektą be žemės sklypo bendrasavininkų atsakovų A. B. ir N. B. sutikimo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų: A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 144 Lt (vieno šimto keturiasdešimt keturių litų) žyminį mokestį bei 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovei O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų: A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), solidariai 30 Lt (trisdešimties litų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Arturas Rauktys