Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-08-19 · Civilinė byla Nr. 2A-608-479/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-19
Bylos Nr.
2A-608-479/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
V. V.
Ieškovas
L. V.
Išvadą teikia
Šilutės, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai
Kęstutis Kanišauskas
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-608-479/2010Teisėjas I. Vilkienė Procesinio sprendimo kategorijos121.21. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Daivai Žaldarienei, dalyvaujant atsakovui V. V., atsakovo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. V. apeliacinį skundą ir atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui V. V., institucijai, teikiančiai išvadą Šilutės r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jai priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

ieškovė L.V. kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl nepilnametės dukters D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, dėl nepilnametės dukters išlaikymo iš atsakovo priteisiant lėšas – po 500 Lt mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės, ieškovę paskiriant priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, dėl išlaikymo įsiskolinimo už 36 mėnesius po 400 Lt per mėnesį, iš viso 14400 Lt, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 53166 Lt palikti atsakovui, ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 35337 Lt, priteisti iš atsakovo kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį, viso 8914,50 Lt, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos bei visas teismo išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė neprieštaraująs dėl santuokos nutraukimo, tačiau prašė, kad santuoka būtų nutraukta dėl ieškovės kaltės. Atsakovas neprieštaravo, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalintas kaip reikalauja ieškovė, sutiko mokėti kompensaciją, tačiau prieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės akcentuojamą sunkią materialinę padėtį, jis turi pagrindo manyti, kad ieškovė nesugeba išlaikyti dukters, o esant tokioms aplinkybėms tikslinga būtų nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo. Jei teismas netenkintų atsakovo prašymo dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas nurodė, jog šiuo metu niekur nedirba ir neturi pakankamai pajamų, todėl išlaikymą nepilnametei dukrai galėtų mokėti tik po 100 Lt per mėnesį. Taip pat atsakovas neigė netinkamai elgęsis su ieškove, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo niekuo nepagrįstas.

Institucijos, teikiančios išvadą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovo reikalavimas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo atsirado tik paskutinio posėdžio metu, todėl atstovė manė, kad tikslinga būtų palikti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, nes tai labiau atitiktų vaiko interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Teismas nustatė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Šilutės r. civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 266) ir turi nepilnametę dukrą D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams 2009-03-10 Šilutės r. apylinkės teismo nutartimi buvo nustatytas 6 mėnesių terminas susitaikyti, tačiau per šį laikotarpį sutuoktiniai nesusitaikė. Santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 str.). Ieškovė neįrodė padarytos neturtinės žalos, susijusi su atsakovo netinkamu elgesiu, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, buvo atmestas. Nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Šilutės r. apylinkės teismas 2008-11-12 nutartimi buvo priteistas laikinas išlaikymas po 500 lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės. Nepilnametės dukters išlaikymui teismas priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. Prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas. Santuokoje įgytas turtas padalinamas sekančiai - butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 53 166 Lt paliekamas atsakovui, ieškovei priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 35 337 Lt bei priteistina iš atsakovo kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę turto dalį, viso 8 914,50 Lt. Santuoką nutraukus, pavardės paliekamos: atsakovui – V., ieškovei – V. Priteista iš atsakovo 600,00 Lt žyminio mokesčio ieškovės naudai.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Šilutės r. apylinkės teismo 2009-12-01 sprendimo, nurodydama, jog nesutinka su išlaikymo nepilnametei dukrai dydžiu, motyvuodama, jog 400 Lt periodinių išmokų išlaikymo suma priteista neatsižvelgiant į jo ir ieškovės materialinę padėtį bei Lietuvos ekonominę situaciją. Šiuo metu atsakovas yra bedarbis, išlaikymo teikti nevengia ir sutinka mokėti po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat pasisako dėl sutuoktinės kaltės dėl santuokos iširimo, nurodydamas ieškovės kaltę. Nurodo, jog nepilnametei dukrai nebuvo suteikta teisė pasisakyti su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Šilutės r. apylinkės teismo 2009-12-01 sprendimo, nurodydama, jog teismo sprendimas dalyje dėl sutuoktinio kaltės, šalių vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, santuokoje įgyto turto padalijimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovė nurodo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodo, jog santuokoje įgytas turtas turėjo būti padalintas taikant nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, kadangi su ieškove lieka gyventi nepilnametė duktė, turėjo būti vertinami jos interesai bei priteista didesnė kompensacija už atsakovui tenkančio turto didesnę dalį. Ieškovė dėl reikalavimo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetimo nurodė, jog atsakovas turėjo įrodyti, jog teikė savo dukrai išlaikymą, tačiau to nepadarė, o teismas neteisėtai netenkino šio ieškovės reikalavimo. Ieškovė nurodo, jog priteistas išlaikymo dydis neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, kadangi teismas netinkamai įvertino, jog nepilnametės dukters pragyvenimo išlaidos Anglijoje yra didesnės, o tėvai turi tenkinti bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Taip pat nurodo, jog atsakovas į sunkią turtinę padėtį pateko dėl savo paties nerūpestingumo ir dėl šios priežasties negali prašyti mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 1 683 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą ir teismo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau neatsižvelgdamas į skundo ribas teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Apeliaciniais skundais nėra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria yra nutraukiama tarp šalių 1982 m. liepos 3 d. Šilutės r. civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka, sutuoktinių pavardžių palikimo klausimas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog sutuoktiniai turi du bendrus vaikus, iš kurių dukra D. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra išlaikymo reikalinga nepilnametė. Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai nurodė, jog kito bendro turto neturi ir neturi kreditorių. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog sutuoktiniai kartu negyvena daugiau nei treji metai, ieškovė su nepilnamete dukra gyvena Anglijoje.

Dėl sutuoktinio kaltės.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl santuokos nutraukimo yra kalta ieškovė, kadangi paliko šeimą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi jau daug metų nesirūpina šeima, neteikia jokios paramos, todėl taikytina sutuoktinio kaltės prezumpcija, vadovaujantis LR CK 3.60 str. 2 d. Tačiau nei viena šalis neįrodė kitos šalies kaltės, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl sutuoktinių turto padalijimo.

Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 53 166 Lt, priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 35 337 Lt. Taip pat prašo priteisti ieškovei kompensaciją 17 829 Lt sumai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir nukrypstant nuo lygių dalių principo. Tačiau 2009-11-18 posėdžio metu, ieškovės atstovas nurodė kompensacijos sumą 8 914,50 Lt. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino ir atitinkamai padalino sutuoktinių turtą. Tačiau, ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo priteisti 17 829 Lt kompensaciją, nurodydama, jog teismas nepagrįstai netaikė CK 3.117 str. 2 d. Ieškovė teigia, jog teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove ir kad ieškovė viena ją išlaiko.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą, taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Taigi, vien tik faktas, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, turtinę padėtį, finansinius įsipareigojimus ar kitas svarbias aplinkybes. Todėl kolegija daro išvadą, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos.

Pirmosios instancijos teismas nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, vadovaudamasis institucijos, teikiančios išvadą, atstovės nuomone bei įvertinant aplinkybes, kad mergaitė jau ilgą laiką gyvena su ieškove ir jų prisirišimo laipsnis yra didesnis. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nebuvo sudaryta nepilnametei dukrai galimybė išreikšti savo nuomonės su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi. Nors atsakovas išreiškė norą, kad duktė gyventų su juo, tačiau teigė, jog neturi pajamų ir negalėtų teigti reikalaujamo dydžio išlaikymo. Teisėjų kolegija, vertindama tai, jog nustatyta, kad nepilnametė duktė gyvena su ieškove ir atsižvelgiant į prioritetines vaiko teises ir interesus, sutinka su pirmosios instancijos sprendimu nepilnametės dukters Dianos Vaitkutės gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Dėl nepilnametės dukters išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nepilnametės dukters išlaikymui priteisė iš atsakovo po 400 Lt periodinių išmokų mokamų kas mėnesį, pradedant mokėti nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės. Tokį sprendimą teismas priėmė vadovaudamasis orientaciniais kriterijais dėl priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, bei į tai, kad ieškovės reikalaujama 500 Lt suma nepagrįsta jokiais įrodymais, o atsakovo siūloma mokėti po 100 Lt periodinių išmokų vaiko išlaikymui yra aiškiai per maža.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas šią sumą priteisė neatsižvelgdamas į jo ir ieškovės turtinę padėtį, bedarbystę ir prašo teismo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 150 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, motyvuodama tuo, kad teismas pažeidė prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Ieškovė nurodo, jog atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo, į sunkią padėtį pateko dėl savo nerūpestingumo, todėl dėl šios priežasties negali reikalauti sumažinti nepilnamečiui vaikui skiriamo išlaikymo dydžio. Taip pat pabrėžė, jog išlaikymas reikalingas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, o kaip visuotinai žinomą faktą nurodė, jog pragyvenimas Anglijoje yra kelis kartus brangesnis nei Lietuvoje.

LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vertinant atsakovo ir ieškovės pateiktus argumentus dėl abiejų turtinės padėties bei teikiant pirmumą prioritetinei vaiko interesų apsaugai, kolegija sutinka su pirmosios instancijos nustatytu išlaikymo nepilnametei dukrai dydžiu.

Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimo, atsižvelgdamas į tai, jog nebuvo pateikta įrodymų dėl išlaikymo nemokėjimo, bei vertindamas neatitikimą ieškovės aplinkybių dėstyme dėl dukters gyvenamosios vietos jai išvykus į užsienį bei bendro gyvenimo su atsakovu nevedimo laikotarpiu. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas paviršutiniškai ir neobjektyviai vertino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo bei teigė, jog atsakovas turėjo pareigą įrodyti, jog išlaikymas nepilnametei dukrai buvo teikiamas už reikalaujamą laikotarpį.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo klausimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl, nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Nei atsakovas, nei ieškovė negalėjo nurodyti aplinkybių dėl išlaikymo mokėjimo vykdymo reikalaujamo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, ieškovės nurodomos aplinkybės buvo prieštaringos, todėl nėra objektyvių priežasčių, kurių pagrindu būtų galima tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Tokiu būdu, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir atmeta ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė apeliaciniu skundu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai teismo patenkintų ieškovės reikalavimų daliai. Kadangi nebuvo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje šalims nėra priteisiamos, kadangi šalių apeliaciniai skundai yra atmesti. Ieškovės prašymu buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas apeliacinėje instancijoje iki sprendimo priėmimo, dėl tos priežasties, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė privalo sumokėti valstybei 136 Lt žyminio mokesčio.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-12-01 sprendimas paliktas nepakeistas, o ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 01 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. V. valstybei 136 Lt žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusTeisėjos Erika MisiūnienėVirginija Nijolė Griškevičienė