Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Rūtai Petrauskienei, pareiškėjai B. M., jos atstovei advokatei D. D., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei A. M., dalyvaujant gestų kalbos vertėjai V. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. M. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir L. K. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja B. M. patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Š. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties 10,01 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), ir 9,09 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1926 m. iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. valdė jo sūnus J. M. bei atnaujinti terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Pareiškėja patikslintame pareiškime (b.l. 112-113) nurodė, jog 2014 m. gruodžio 12 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus raštą dėl galimo sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjos tėvui J. M. į jo senelio Š. M. žemę, panaikinimo, nes atkuriant nuosavybės teises į Š. M., mirusio (duomenys neskelbtini), turėtą žemę, trūksta dokumentinių duomenų apie tai, kas valdė žemę nuo 1926 m. iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. Siekdama įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą, pareiškėja pateikė visus įmanomus dokumentus apie Š. M. turėtą nuosavybę (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau dokumentų apie šeimos valdytą turtą po Š. M. mirties (duomenys neskelbtini) iki žemės nacionalizacijos nėra išlikę. Tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukeltų pareiškėjai teisines turtines ir asmenines neturtines pasekmes - įvardijus žemės valdymo fakto duomenis, ji galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę ir gauti nuosavybėn nekilnojamojo turto, būtų įvardijama šio turto įpėdine. Ginčo žemę - 10, 01 ha, esančią (duomenys neskelbtini), ir 9,09 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iki 1926 m. kaip savininkas valdė Š. M.. Dėl šio fakto suinteresuotas asmuo turi duomenis ir ginčo dėl valdymo nekyla. Š. M. vardu ir po jo mirties liko tas turtas registruotas (arba tik tokie paskutiniai įrašai išlikę). Pareiškėja nežino, kodėl jos senelio J. M. tėvo Š. M. vardu buvęs turtas po jo mirties nebuvo registruotas paveldėtojo vardu, tačiau mano, kad tuo laiku galiojusi papročių teisė leistų vertinti turto įpėdiniams perėjimą faktinio valdymo keliu. Š. M. turėjo sūnų J. ir tris dukteris. Š. M. ūkis po jo mirties atiteko sūnui J., kuris ir gyveno kartu su tėvais, o dukterims atitinkamai ištekinant buvo išmokėtas kraitis. Toliau ūkininkaujant sūnui J., galimai nebuvo reikalo (arba neišlikę duomenų) ūkį jam persirašyti savo vardu. Pareiškėjos tėvas J. M. (pretendentas į senelio Š. M. išlikusį nekilnojamąjį turtą) buvo J. M. sūnus. J. M. mirė apie (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo L. K. (M. teisių perėmėja) nėra pateikusi reikiamų dokumentų neginčytinai teisei į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti. Prašomas nustatyti faktas galimai bus įvardintas jau po termino reikiamiems dokumentams, įrodantiems nuosavybės teises ar giminystės ryšį, pateikti. Dėl šios priežasties reikalinga spręsti dėl termino tokiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus pateiktų duomenų, pareiškėja tik 2014 m. gruodžio mėn. buvo informuota apie trūkstamus duomenis. Pareiškėja nedelsdama kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, todėl vertintina kaip tinkamai ėmusis priemonių trūkstamiems duomenims pateikti. Bet kokiu atveju, ne dėl pareiškėjos veiksmų ar neveikimo jos nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra reikiamų duomenų - grąžinant jai atkurtą nuosavybę anksčiau pateiktų duomenų pakako. Išaiškėjus, kad trūksta vieno ginčo laikotarpio žemės valdymo duomenų, formaliai terminas jiems pateikti laikytinas praleistu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja B. M. patikslintą pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog Š. M. buvo jos prosenelis ir jos senelio J. M. tėvas. Jos tėvas J. M. yra J. M. sūnus. Ji pamena, kad, kuomet buvo maža, jos senelis J. M. ir tėvas J. M. daug dirbo – tvarkė ūkį, žemę. Senelis J. M. turėjo gyvulių, arklį. Senelis J. M. turėjo apie 10 ha žemės, pagal dabartinį teritorinį suskirstymą esančios (duomenys neskelbtini), ir apie 9 ha žemės, pagal dabartinį teritorinį suskirstymą esančios (duomenys neskelbtini). Ji nežino, iš kur senelis gavo minėtą žemę. Kuomet senelis mirė, ji buvo pirmoje klasėje. Šiuo metu ji minėtą žemę nuomoja.

Pareiškėjo atstovė advokatė D. D. teismo posėdžio metu pareiškėjos prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog pareiškėjai Kauno apskrities viršininko įsakymais buvo atkurtos nuosavybės teisės į pareiškime minimą žemės plotą tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau išaiškėjo, jog trūksta duomenų, kas po pareiškėjos prosenelio Š. M. mirties (duomenys neskelbtini) valdė žemę. Nuosavybės teisių atkūrimo procesą pradėjo pareiškėjos tėvas J. M., pastarajam mirus, nuosavybės teisių atkūrimo procesą tęsia pareiškėja B. M.. Kiti pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesikreipė. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos prosenelio Š. M. mirties (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos žemę valdė jo sūnus J. M.. Mano, kad prašomas juridinis faktas yra įrodytas. Š. M. turėjo sūnų J. ir tris dukras. Š. M. turėtą žemę pagal tuometinę papročių teisę paliko sūnui J., o dukroms buvo duotas kraitis – pinigai, jos ištekėjo ir išėjo iš tėvonijos. Po Š. M. mirties ūkį perėmė kartu su juo ir savo šeima gyvenęs J. M., su kuriuo vėliau kartu gyveno ir pareiškėjos tėvas J. M. su šeima, tame tarpe ir pati pareiškėja, kuri tuomet buvo maža ir prisimena gyvą senelį, kuris buvo ūkio vadovas ir tvarkytojas. Liudytojų J. M. ir P. V. parodymai neprieštarauja pareiškimo esmei ir vieni kitiems, liudytojai patys tiesiogiai žino aplinkybes, kurias liudijo, todėl laikytini tinkamais ir pagrindžia prašomą nustatyti juridinį faktą. Pareiškėja, 2014 m. gruodžio mėnesį, gavusi iš žemėtvarkos pranešimą apie trūkstamus dokumentus, nedelsdama kreipėsi į teismą, iki to laiko buvo manoma, jog pateiktų dokumentų pakanka, išaiškėjo, jog jų trūksta ne dėl pareiškėjos kaltės, todėl mano, jog pareiškėjai atnaujintinas terminas pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus bei nustatytinas prašomas juridinis faktas. Jeigu būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, būtų galimybė atkurti pretendentui J. M. nuosavybės teises į likusią žemės dalį, į kuria nuosavybės teisės neatkurtos, t.y. į 5,005 ha žemės (duomenys neskelbtini) bei 0,29 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime bei atsirastų galimybė patikslinti administracijos aktus, kuriais pretendentui J. M. atkurtos nuosavybės teisės į dalį minimos žemės, nurodant žemės savininką nacionalizacijos metu.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (b.l. 121-125), kuriame nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba savo poziciją dėl pareiškėjos B. M. prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo pateiks išklausiusi liudytojų parodymus, prašymo dėl termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo pagrįstumą Nacionalinė žemės tarnyba palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, jog 1991 m. rugsėjo 6 d. J. M., J. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M., S. iki nacionalizacijos valdytus 18,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). 1991 m. rugsėjo 6 d. D. M. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. (Š.) M. iki nacionalizacijos valdytus 19,10 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Pretendentai atkurti nuosavybės teises pateikė Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir J. K. bažnyčios išrašą iš Jiezno valsčiaus archyvinių knygų, kuriame pažymima, kad S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pateiktame Lietuvos valstybinio archyvo 1992 m. rugsėjo 27 d. archyvo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Jiezno seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1927 m. kovo 25 d. sąraše, patvirtintame 1927 m. rugsėjo 19 d., įrašytas savininkas M. Š., (duomenys neskelbtini) turėjęs 19,1 ha žemės. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus Jiezno seniūnijoje ekspertų darbinės grupės 2008 m. rugsėjo 18 d. posėdžio metu nustatyta, kad Š. M. pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) mieste valdė 10,01 ha žemės, o (duomenys neskelbtini) kaime – 9,09 ha žemės. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų rajono žemėtvarkos skyrius 1998 m. rugsėjo 17 d. parengė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad J. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 8,80 ha buvusio savininko Š. M. valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo kaimo vietovėje (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. M.“ atkurtos nuosavybės teisės į 8,80 ha buvusio savininko Š. M. valdytos žemės, grąžinant natūra 5,46 ha žemės, o už 3,34 ha žemės kompensuojant pinigais. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. spalio 28 d. parengė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad J. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,0050 ha buvusio savininko Š. M. valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste. Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. (mirusiam) atkurtos nuosavybės teisės į 0,3343 ha dalį buvusio savininko Š. M. valdytos žemės, grąžinant natūra žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. (mirusiam) atkurtos nuosavybės teisės į 0,1500 ha dalį buvusio savininko Š. M. valdytos žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. (mirusiam) atkurtos nuosavybės teisės į 4,5207 ha dalį buvusio savininko Š. M. valdytos žemės, kompensuojant pinigais. Paveldėjimo teisinius santykius ginčo teritorijoje iki 1940 m. liepos 22 d. reguliavo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado (toliau – civilinių įstatymų sąvadas) X tomo 1 dalis. Pagal šį teisės aktą, nesant testamento, vieno ar kelių įpėdinių naudai palikimas atitenka paveldėtojams pagal įstatymą (1110 straipsnio 2 dalis). Civilinių įstatymų sąvado 1127 straipsnyje buvo numatyta, kad artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams vyriškosios ir moteriškosios lyties. Pagal šio teisės akto 1128 straipsnį visas vaikams tenkantis palikimas būdavo dalijamas tarp jų lygiomis dalimis. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pagal palikimo atsiradimo metu galiojusias teisės normas, palikėjo Š. M. vaikai nekilnojamąjį turtą turėjo paveldėti lygioms dalimis. Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, kad prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ji įrodinės liudytojų parodymais, todėl Nacionalinė žemės tarnyba savo poziciją dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo pateiks išklausiusi liudytojų parodymus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad asmenys, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius ir kitą nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Šiame straipsnyje numatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2014 m. gruodžio 12 d. raštu Nr.10SD-(14.10.104.)-3832 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pareiškėjai B. M. pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, Nacionalinė žemės tarnyba šio prašymo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra, visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl pareiškėjos prašymų tenkinimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, jog apklausti du liudytojai nuosekliai paaiškino, kokie santykiai buvo susiklostę mirus Š. M.. Abu liudytojai tiesiogiai bendravo su J. M., parodė, jog J. M. buvo vienintelis šeimininkas, teigė, jog jo seserys kartu negyveno, nedirbo žemės, jų parodymais netikėti nėra pagrindo. Pareiškėja, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos pranešimą dėl trūkstamo dokumento, nedelsdama kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taip pat paaiškino, kad byloje nėra ginčo dėl žemės ploto, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės. Tačiau nuosavybės teisės pretendentui J. M. yra atkurtos tik į dalį minimos žemės, t.y. jam neatkurtos nuosavybės teisės į 5,005 ha žemės Jiezne bei 0,29 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Jeigu būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, būtų galimybė atkurti pretendentui J. M. nuosavybės teises į likusią žemės dalį, į kurią nuosavybės teisės neatkurtos, bei atsirastų galimybė, sutinkant pareiškėjai, patikslinti administracijos aktus, kuriais pretendentui J. M. atkurtos nuosavybės teisės į dalį minimos žemės, nurodant žemės savininką nacionalizacijos metu.

Suinteresuotas asmuo L. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo dėl pareiškėjos pareiškimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis yra pareiškėjos brolis. Gimė (duomenys neskelbtini) metais. Pamena senelį J. M. nuo to laiko, kuomet jam pačiam buvo 6-7 metai. Atsimena, kad senelis J. M. buvo šeimos galva ir ūkio šeimininkas, jo vardu buvo siunčiami dokumentai dėl mokesčių – pyliavų. Pagrindinė žemės dalis – apie 10 ha buvo miestelio ribose, iki malūno, (duomenys neskelbtini) upelio. Kita apie 8,00 ha žemės dalis buvo už kelio. Nuosavybės teisės atkurtos ne į visą žemę. Senelis J. M. mirė (duomenys neskelbtini) metais, būdamas 60 metų. Senelis turėjo tris seseris, jos į minimą žemę nepretendavo, joms buvo duotas kraitis, jos ištekėjo ir turėjo savo ūkius. Viena sesuo ištekėjo už G., o jai mirus, už G. ištekėjo kita sesuo. Trečioji dukra M. taip pat ištekėjo, jai buvo duoti gyvuliai, pinigai, t.y. kraitis).

Liudytojas P. V. paaiškino, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, pareiškėja yra jo giminaitė (tolimos eilės pusseserė). Pažinojo ir pareiškėjos senelį J. M., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), jis pas jį ir jo žmoną namuose lankydavosi, kartais pabūdavo ir savaitę, kuomet gydėsi koją. Kartu su J. M. gyveno sūnus J. su šeima. Nežino, ar J. M. turėjo seserų, jis nėra matęs, kad pas J. M. lankytųsi seserys. J. M. turėjo apie 16-18 ha žemės prie pat (duomenys neskelbtini).

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 10SD-(14.10.104.)-3832, adresuotame B. M. nurodė, kad Š. M. mirė (duomenys neskelbtini) metais, todėl 1940 m. liepos 22 d. negalėjo būti 10,01 ha, esančios (duomenys neskelbtini), žemės savininkas, dėl to Kauno apskrities viršininko administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos administraciniai aktai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į Š. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę, yra neteisėti, bei paaiškinama, jog J. M. turtinių teisių perėmėja iki 2015 m. kovo 15 d. turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kas po Š. M. mirties iki 1940 m. nacionalizacijos valdė nuosavybės teise 10,01 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) mieste. Iki 2015 m. kovo 15 d. nepateikus įrodymo apie kreipimąsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, skyrius inicijuos Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. liepos 5 d. sprendimo Nr.(duomenys neskelbtini), kuriais J. M. atkurtos nuosavybės teisės į 5,005 ha žemę, panaikinimą teisės aktų nustatyta tvarka (Nuosavybės teisų atkūrimo byla, b.l. 61).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 ir 445 str. įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punkte nustatyta, kad jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Teismas civiliniame procese nagrinėdamas byloje pateiktus dokumentus (kurių žemėtvarkos skyriui nepakako atkurti nuosavybės teisių), daro išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Pateiktame Lietuvos valstybinio archyvo 1992 m. rugsėjo 27 d. archyvo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Jiezno seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1927 m. kovo 25 d. sąraše, patvirtintame 1927 m. rugsėjo 19 d., įrašytas savininkas M. Š., (duomenys neskelbtini) turėjęs 19,1 ha žemės, Alytaus apskrities viršininko archyviniame fonde, bendrojoje byloje, Jiezno valsčiaus arklių savininkų 1942 m. sausio 27 d. sąraše įrašytas J. M., (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 17 ha žemės. Daugiau žinių apie J. M. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta (b.l. 23, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 5). 1949 m. birželio 18 d. pažymoje pagal aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog į kolūkį „Lenino keliu“ buvo įneštas J. M., J. sūnaus, turtas (b.l. 14).

Remiantis Nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateiktais giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais, S. ir M. M. sūnus J. gimė (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisų atkūrimo byla, b.l. 7), mirė (duomenys neskelbtini) mieste (Nuosavybės teisų atkūrimo byla, b.l. 3). J. M. tėvas S. M. mirė (duomenys neskelbtini) metais (Nuosavybės teisų atkūrimo byla, b.l. 8). J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13, Nuosavybės teisų atkūrimo byla, b.l. 24). J. M. įpėdinė pagal testamentą yra dukra B. M., gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 25, 26, Nuosavybės teisų atkūrimo byla, b.l. 33).

Aplinkybė, kas buvo po 1940 m. liepos 22 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. liepos 22d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Š. M. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) metų nuosavybės teise valdė 19,10 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisinius santykius ginčo teritorijoje iki 1940 m. liepos 22 d. reguliavo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado (toliau – civilinių įstatymų sąvadas) X tomo 1 dalis, todėl kas po Š. M. mirties paveldėjo jo turtą, turi būti nustatoma pagal šių Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1104-1380 straipsnius. Pagal šį teisės aktą, nesant testamento, vieno ar kelių įpėdinių naudai palikimas atitenka paveldėtojams pagal įstatymą (1110 straipsnio 2 dalis). Civilinių įstatymų sąvado 1127 straipsnyje buvo numatyta, kad artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams vyriškosios ir moteriškosios lyties. Pagal šio teisės akto 1128 straipsnį visas vaikams tenkantis palikimas būdavo dalijamas tarp jų lygiomis dalimis. Civilinių įstatymų 1255 straipsnis nustatė, kad palikimas įgyjamas jį priimant. Palikimo priėmimo tvarką detalizavo 1261 straipsnis: „palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo savo asmens pelnui“. Tai reiškia, kad palikimas galėjo būti priimtas pradėjus turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti.

Aukščiau aptarti archyvuose išlikę rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po Š. M. mirties (duomenys neskelbtini) metais vėlesniuose dokumentuose žemės sklypų savininku nurodomas jis pats arba jo sūnus J. M..

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, bei liudytojų parodymus, labiau tikėtina, kad mirusiojo turtą paveldėjo jo sūnus J. M., pradėdama šį turtą faktiškai valdyti. Civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad šį žemės sklypą būtų paveldėję kiti Š. M. giminaičiai, kiti fiziniai asmenys ar kad jis dar iki nacionalizavimo būtų atitekęs valstybei, tokių duomenų neturi ir suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Liudytojai J. M. patvirtino, kad J. M. buvo jo senelis, todėl jam žinoma, kad senelis turėjo tris seseris, tačiau jos ištekėjo, gavo kraitį ir į šias žemes nepretendavo, kartu negyveno, šeimos galva ir šeimininkas buvo senelis J. M.. Liudytojas P. V. lankydavosi pas M. J. ir jam žinoma, kad ten gyveno J. M. ir jo sūnus J. su šeima ir jam neteko matyti, kad tame ūkyje gyventų J. M. seserys, žemę visą laiką dirbo J. M.. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nes šie liudytojai pažinojo J. M. ir su juo bendravo. Todėl darytina išvadas, kad vienintelis žemių šeimininkas buvo J. M.. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po Š. M. mirties (duomenys neskelbtini) metais, iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise 10,01 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 9,09 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, valdė S. M. sūnus J. M.. (CPK 445 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nuosavybės teisių atkūrimo tikslu. Iš bylos duomenų matyti, kad Š. M. miręs (duomenys neskelbtini) metais, nacionalizacijos metu nebuvo žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į Š. M. nuosavybės teise valdytą žemę. Todėl, teismo nuomone, Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais J. M. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko Š. M. žemes, neteisėti, nes Š. M. nacionalizacijos metu buvo miręs.

Dėl terminų atnaujinimo

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių, praleisto termino trukmės, pareiškėjo nurodomų aplinkybių svarbos dėl kurių praleistas terminas ir šių aplinkybių įrodytinumo bei pan.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 1991 m. rugsėjo 6 d. J. M., J. pateikė prašymą Prienų rajono Jiezno miesto ir apylinkės agrarinės reformos tarnybai, prašydamas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M., S. iki nacionalizacijos turėtos 18,00 ha žemės plotą, pagal teritorinį suskirstymą iki 1940 m. liepos 22 d. buvusį (duomenys neskelbtini) kaime, pagal dabartinį administracinį suskirstymą esantį (duomenys neskelbtini) kaime – 9 ha ir (duomenys neskelbtini) mieste – 9 ha (b.l. 27, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 1). Prašymo trečiojoje skiltyje nurodyta, jog žemė įgyta iš S. M., ketvirtojoje skiltyje nurodyti buvusio savininko J. M. įpėdiniai: sutuoktinė J. M. ir sūnus J. M., J..

Skyrius, priėmęs pareiškėjo prašymą, trūkumų dokumentams nenustatė, pradėjo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą. Kauno apskrities viršininko administracijos Prienų rajono žemėtvarkos skyrius 1998 m. rugsėjo 17 d. parengė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad J. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 19,10 ha buvusio savininko Š. M. valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisų atkūrimo byla, b.l. 13). Ši pažyma pripažinta negaliojančia (Nuosavybės teisų atkūrimo byla, b.l. 38). Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus Jiezno seniūnijoje ekspertų darbinės grupės 2008 m. rugsėjo 18 d. posėdžio metu nustatyta, kad Š. M. pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) mieste valdė 10,01 ha žemės, o (duomenys neskelbtini) kaime – 9,09 ha žemės (Nuosavybės teisų atkūrimo byla, b.l. 38). Kauno apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Birštono ir Prienų rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. spalio 28 d. parengė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad J. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,005 ha buvusio savininko Š. M. valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisų atkūrimo byla, b.l. 36). Kauno apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Birštono ir Prienų rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. spalio 27 d. parengė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad D. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,01 ha buvusio savininko Š. M. valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisų atkūrimo byla, b.l. 37). Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. M.“ atkurtos nuosavybės teisės į 8,80 ha buvusio savininko Š. M. valdytos žemės (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 5,46 ha žemės, o už 3,34 ha žemės kompensuojant pinigais (b.l. 7, 129). Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. (mirusiam) atkurtos nuosavybės teisės į 5,005 ha dalį buvusio savininko Š. M. valdytos žemės (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 0,3343 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisų atkūrimo byla, b.l. 48). Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. (mirusiam) atkurtos nuosavybės teisės į 0,1500 ha dalį buvusio savininko Š. M. valdytos žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 9, Nuosavybės teisų atkūrimo byla, b.l. 54). Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. (mirusiam) atkurtos nuosavybės teisės į 4,5207 ha dalį buvusio savininko Š. M. valdytos žemės, kompensuojant pinigais (b.l. 8, Nuosavybės teisų atkūrimo byla, b.l. 59).

2014 m. gruodžio 12 d. raštu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos B. M. nurodė, kad Š. M. mirė (duomenys neskelbtini) metais, todėl 1940 m. liepos 22 d. negalėjo būti 10,01 ha, esančios (duomenys neskelbtini), žemės savininkas, dėl to Kauno apskrities viršininko administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos administraciniai aktai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į Š. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę, yra neteisėti, bei paaiškinama, jog J. M. turtinių teisių perėmėja iki 2015 m. kovo 15 d. turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kas po Š. M. mirties iki (duomenys neskelbtini) nacionalizacijos valdė nuosavybės teise 10,01 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) mieste. Iki 2015 m. kovo 15 d. nepateikus įrodymo apie kreipimąsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, skyrius inicijuos Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais J. M. atkurtos nuosavybės teisės į 5,005 ha žemę, panaikinimą teisės aktų nustatyta tvarka (Nuosavybės teisų atkūrimo byla, b.l. 61). Aplinkybė, kad turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurti nepakanka, buvo nustatyta tik 2014 m. gruodžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėja pasiūlė B. M. kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nacionalinė žemės tarnyba tik po ilgo laiko nuo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą pateikimo informavo pareiškėją, kad Kauno apskrities viršininko administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administraciniai aktai neteisėti, nes Š. M. miręs (duomenys neskelbtini) metais, negalėjo būti 1940-07-22 žemių savininku ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Tai leidžia konstatuoti, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių, t.y. tik 2014 m. gruodžio mėnesį nustačius, jog byloje nėra pakankamai įrodymų nuosavybės teisių atkūrimui, negalėjo jų pateikti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyto termino, t.y. 2003 m. gruodžio 31 d. B. M. 2015 m. vasario 5 d. Prienų rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b.l. 2). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėja terminą pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus atkurti nuosavybės teises į J. M. valdytą žemę praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, todėl terminas atnaujintinas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

Iš pareiškėjos B. M. priteistina 26,16 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Š. M., mirusio (duomenys neskelbtini) metais, iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise 10,01 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 9,09 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, valdė Š. M. sūnus J. M., miręs (duomenys neskelbtini) metais.

Atnaujinti pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus.

Iš pareiškėjos B. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistina 26,16 Eurų (dvidešimt šeši, 16 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.