Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja santuokos metu su V. V. 1992-10-14 įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). V. V. mirė 2006-08-24. Tuo metu pareiškėja dėl teisinio neišprusimo nežinojo, kad reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nurodė, kad po V. V. mirties ji liko gyventi bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, o kitų galimų įpėdinių artimųjų giminaičių, norinčių paveldėti turtą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 24 d. mirė V. V. (b. l. 11), kuris buvo J. V. (pavardė iki santuokos- Š.) sutuoktinis (b. l. 7). Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų V. V. testamentų, palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų (b. l. 12).

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, J. V. vardu 1992-10-14 įregistruotas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

V. V. ir J. V. santuoka sudaryta 1971 m. rugpjūčio 7 d. (b. l. 10). Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, buvo laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas ir įregistruotas viešajame registre. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo prezumpcija gali būti paneigta tik pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles įrodinėjant, kad santuokos nutraukimo metu nepadalintas turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Jokių įrodymų, kad ši įstatyminė prezumpcija yra nuginčyta, byloje nėra. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, t. y. V. V. ir J. V. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos 2000 m. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojų A. K. ir L. K. parodymų nustatė, kad J. V. iki sutuoktinio mirties ir jam mirus gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties J. V. faktiškai pradėjo valdyti ir sutuoktiniui priklausiusią turto dalį, laikė save viso šio turto savininke, toliau pati prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius (57- 97 b. l.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad J. V. po sutuoktinio V. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai J. V. sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma – 1,27 Eur - yra mažesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš pareiškėjos valstybei nepriteistina ir neišieškotina (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2006 m. rugpjūčio 24 d. priėmė jo palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.