Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. E1-1204-935/2016Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16, 2.5.20.(S)

2016 m. gegužės 4 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą dėl Jungtinės Karalystės valstybinės nusikaltusių asmenų priežiūros tarnybos prašymo dėl Ipsvičo Karališkojo Teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžio priimto M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinimo ir vykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuosprendis M. V. buvo priimtas 2015 m. balandžio 2 d., o įsiteisėjo – 2015 m. gegužės 18 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 17 d. Nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. M. V. yra atlikęs 211 dienų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančio M. V. paaiškinimo matyti, kad nuteistasis nori atlikti jam paskirtą bausmę Didžiojoje Britanijoje, kadangi Lietuvoje jo gyvybei gali kilti pavojus, be to, Lietuvoje jis neturi jokių šeimos narių, kurie galėtų jį lankyti įkalinimo įstaigoje, skambinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnį, Jungtinė Karalystė perdavė Lietuvos Respublikai nuosprendį, kuriuo M. V. nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams, įsakymą deportuoti, kuriuo nustatyta M. V. deportuoti iš šalies, draudžiant jam atvykti į Jungtinę Karalystę, ir liudijimą nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo ir Lietuvos Respublikos BPK VII dalies nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 3 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Ipsvičo Karališkojo Teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžio Lietuvos Respublikoje nenustatyta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos BPK 365 straipsnio 3 dalimi, Ipsvičo Karališkojo Teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y., nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis.

Ipsvičo Karališkojo Teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžio matyti, jog M. V. nuteistas už tai, kad su kitais asmenimis 2013 m. lapkričio 11 d. arba panašiu laiku 6 sandėlyje, esančiame Brandon verslo centre, Suffolk ir kitose Anglijos ir Velso vietose, sukčiavimo būdu vengė akcizo mokesčio, taikomo už prekes, t. y. 3300180 cigarečių. M. V. veika atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos BK) 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo – neteisėto disponavimo akcizais apmokestintomis prekėmis požymius.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad Ipsvičo Karališkojo Teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu M. V. paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams bausmė neviršija Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos, todėl, suderinus Ipsvičo Karališkojo Teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalies nuostatomis, M. V. paliktina paskirta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. M. V. yra atlikęs 211 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad M. V. yra nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, bausmė nustatytina atlikti pataisos namuose.

Kaip jau minėta anksčiau, nuteistasis M. V. nesutiko būti perduotas Lietuvai. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo. M. V. yra Lietuvos Respublikos pilietis, duomenų apie M. V. gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra, tačiau yra priimtas Valstybės sekretoriaus ir Vidaus reikalų tarnybos sprendimas dėl M. V. deportavimo iš Didžiosios Britanijos. Be to, kaip jau anksčiau teismas nustatė, nėra sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnio 1 punkte, dėl ko negalėtų būti vykdomas Ipsvičo Karališkojo Teismo nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,

nutaria:

Pripažinti Ipsvičo Karališkojo Teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, nuteistam Ipsvičo Karališkojo Teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal 1979 Muito ir akcizo mokesčio priežiūros akto 170 (2) (a) skyrių, paskirtą bausmę – laisvės atėmimą penkiems metams suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalimi ir palikti paskirtą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti visą Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam M. V., Jungtinės Karalystės valstybinei nusikaltusių asmenų priežiūros tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.