- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- 1A-119-891/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49989-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- J. A.
- Nukentėjusysis
- I. B.
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – areštu 50 parų; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, vadovaujantis BK 65 straipsniu, 2 laisvės apribojimo dienas prilyginant 1 arešto parai, ir J. A. paskirta galutinė subendrinta 80 parų arešto bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.
Iš nuteistojo J. A. nukentėjusiajai I. B. priteista 287,06 eurų nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. A. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 23 d., apie 21.30 val., būdamas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tyčia sugadino svetimą, I. B. priklausantį turtą – automobilio „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės ir dešinės pusės šoninių veidrodėlių korpusus, kairės pusės dureles ir pradūrė automobilio keturias žiemines padangas, tuo padarydamas nukentėjusiajai bendrą 287,06 eurų turtinę žalą.
2. Taip pat, J. A. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent už tai, kad jis, 2019 m. lapkričio 24 d., apie 18.02 val., (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo buvusioji sugyventinė I. B., jis bandė neteisėtai patekti į namus, o namuose būnant tik nepilnametei dukrai M. V., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo grasinti M. V., kad su ja bus susidorota.
3. Taip pat, J. A. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, o būtent už tai, kad jis, 2020 m. sausio 17 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, tyčia dešiniu kumščiu sudavė vieną kartą I. B. per nosį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu J. A. prašo peržiūrėti bylą ir jį išteisinti. Nurodo, kad jis jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir išteisinti jo ginamąjį dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kadangi byloje nepakanka įrodymų jį pripažinti kaltu. Prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą, nes apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis J. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu dėl visų trijų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nepripažįsta savo kaltės, teigia, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Baudžiamojo proceso teisės pažeidimų surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant, klaidų kvalifikuojant nusikalstamas veikas apylinkės teismas nepadarė bei paskyrė nuteistajam teisingą ir ne per griežtą bausmę, taip pat tinkamai išsprendė kitus klausimus.
7. Nors J. A. dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę neigia, jo kaltė visiškai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-139/2016). Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik J. A. poziciją dėl bylos aplinkybių, bet ir visų surinktų duomenų visumą, palygino ir sugretino visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir nuosprendį grindė tik BPK 20 straipsnio tvarka patvirtintais įrodymais.
Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos
9. Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamą versiją, kurios jis laikėsi ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad jis nepadarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tai yra neapgadino I. B. priklausančio automobilio, paneigia byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų duomenų visuma: teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiųjų I. B., I. B., liudytojų Č. B., J. V., kuris girdėjo padangų nuleidimo garsą ir matė įtartiną asmenį prie automobilio, duoti parodymai, taip pat rašytiniai įrodymai – garso įraše, policijos pareigūnės V. G. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys ir kt.
10. Nukentėjusioji I. B., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad jos automobilį apgadino J. A., kuris anksčiau draugavo su jos dukra I. B., ir dabar kenkia jos šeimai. Mašina stovėjo kieme, prie dukros namų, kurie, kaip ir J. A. namas yra šalia jų namo. Atėjusi prie mašinos pamatė, kad sugadintos 4 padangos, išdaužti veidrodėliai ir sugadintos durelės. Iki mašinos sugadinimo J. A. buvo atėjęs pas dukrą, dukra jo neįsileido, dėl to jis pradėjo labai triukšmauti, tačiau jie policijos nekvietė. Šiuos I. B. parodymus patvirtino ir papildė teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji I. B., nurodydama, kad tą vakarą, kai buvo sugadinta mašina, ji neįsileido savo buvusio sugyventinio J. A. ir jis piktas išėjo, po kiek laiko paskambino mama, pasakė, kad ateitų ir atsineštų mašinos dokumentus, nuėjusi pamatė, kad mašinos ratai supjaustyti, apdaužyti veidrodėliai. Be to, I. B. nurodė, kad kitą dieną, kai važiavo į darbą, jai paskambino J. A. ir pasakė, kad ji nepergyventų, jis nupirks naujus ratus, tai yra leido suprasti, kad tai padarė jis. Liudytojas Č. B. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad mano, jog padangas subadė J. A., nes jis tą žadėjo padaryti, be to, yra kaimynas, kuris matė. Liudytojas J. V. teisme patvirtino, kad būdamas svečiuose iš balkono matė, kaip kažkas laužo veidrodėlius ir daužo padangas, tačiau buvo tamsu, to žmogaus veido nematė, atpažinti negalėtų, matė tik siluetą, asmuo buvo su kapišonu, sportine avalyne, su kažkokia sportine striuke. Iš policijos pareigūnės V. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad susisiekus su I. B. ši paaiškino, jog vakar vakare prie jos namų durų atėjo jos buvęs vaikinas J. A., kuris grasino jai ir prašė įleisti į vidų, tačiau ji jo neįleido. Per balkoną matė, kad J. A. buvo apsirengęs juodos spalvos striuke ir kepure, daugiau drabužių neįsidėmėjo (1 t., b. l. 110). Iš garso įrašo, kuriame užfiksuotas I. B. ir J. A. pokalbis, apžiūros protokolo matyti, kad pokalbio metu J. A. nurodo, kad: „Tau mašina (necenzūrinis žodis), aš tau (necenzūrinis žodis) tuos ratus galiu iki pirmadienio atstatyti (1 t., b. l. 64–65). Nors nei vienas iš teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų tiesiogiai nematė arba negalėjo patvirtinti, kad būtent J. A. 2019 m. lapkričio 23 d., apie 21.30 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme sugadino I. B. priklausantį turtą – automobilio „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės ir dešinės pusės šoninių veidrodėlių korpusus, kairės pusės dureles ir pradūrė automobilio keturias žiemines padangas, tačiau nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kurie viso proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs ir nekintantys, sutampantys tarpusavyje ir papildantys vieni kitus, bei rašytiniai įrodymai, tarpusavyje susieti nuoseklia ir logiška grandine, leidžia daryti išvadą, kad būtent nuteistasis J. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sugadino I. B. priklausantį automobilį, taip padarydamas šiai nukentėjusiajai 287,06 eurų turtinę žalą, tai yra padarė jam inkriminuotą BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas.
Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos
11. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išdėstyti ir išanalizuoti duomenys, o būtent: nukentėjusiosios M. V., liudytojų E. T. (E. T.), I. B., I. B., Č. B., D. V. parodymai, Bendrosios pagalbos centro garso įrašas, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, patvirtina nuteistojo J. A. kaltę padarius ir kitą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai yra numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
12. Nukentėjusioji M. V., apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodė, kad įvykio dieną ji kartu su draugu E. T. buvo namuose, atėjo jos mamos I. B. buvęs sugyventinis J. A., kuris yra gyvenęs kartu su jomis, pradėjo belstis, ji pasakė, kad mamos nėra, tada J. A. nuėjo prie balkono, pradėjo grasinti, kad jeigu neįleis ir neateis mama, ją sudegins gyvą, ji išsigando, paskambino mamai, mama – močiutei, kad iškviestų policiją. Ši nukentėjusioji pažymėjo, kad J. A. yra grasinęs ne kartą tiek jai, tiek jos mamai, be to, yra subadęs automobilio padangas, apgadinęs automobilį, daužydavo duris, todėl jai buvo baisu. Nukentėjusioji M. V. viso proceso metu davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus apie įvykį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Be to, jos parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti ir įvertinti įrodymai. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas E. T. patvirtino, jog jam būnant bute kartu su M. V. atėjo J. A., kurį pažįsta iš matymo, ir pradėjo prašyti M. V., kad jos mama susisiektų su juo, o po to per langą pradėjo grasinti M. V., kad jeigu nesusisieks, bus blogai, rėkė, kad padegs namą, buvo baisu. Nukentėjusioji I. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dukra M. paskambino jai ir pasakė, kad J. A. daužo į duris, grasina, kad užmuš, sudegins, sudaužys langus. Nukentėjusioji I. B. patvirtino, kad įvykio dieną ji iškvietė policiją, nes J. A. grasino jos anūkei, o liudytojas Č. B. nurodė, kad jam žinoma, jog J. A. gąsdino jo anūkę, sakė, kad sudegins, užmuš, M. visa drebėjo, jai buvo blogai. Nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodytos aplinkybės atsispindi ir Bendrosios pagalbos centro garso įraše (2 t., b. l. 39) bei policijos pareigūnų įvykio vietoje darytame vaizdo įraše (2 t., b. l. 37). Matyti, kad byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai buvo iš esmės nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, jie neprieštarauja tarpusavyje, vieni kitus patvirtina ir papildo. Teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų galima suabejoti jų objektyvumu ir teisingumu, be to, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus patvirtina ir papildo rašytinė bylos medžiaga. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstą išvadą dėl J. A. kaltės padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nes visų aukščiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 24 d., apie 18.02 val., (duomenys neskelbtini), J. A. grasino nukentėjusiajai M. V. su ja susidoroti (sudeginti) ir nukentėjusioji M. V. turėjo objektyvų pagrindą tikėti, jog J. A. išsakytas grasinimas yra realus ir gali būti įgyvendintas.
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos
13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir dėl fizinio skausmo sukėlimo I. B.. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir bylos medžiagą ir šioje dalyje, konstatuoja, kad J. A. gynybinę poziciją, jog jis nemušė nukentėjusiosios I. B., taip pat paneigia bylos duomenų visetas.
14. Kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės, 2020 m. sausio 17 d., apie 14.50 val., nukentėjusioji I. B., paskambinusi Bendrosios pagalbos centro telefono numeriu, pranešė, kad ją puola agresyvus buvęs sugyventinis (1 t., b. l. 24). Atvykus policijos pareigūnams I. B. jiems nurodė, kad 2020 m. sausio 17 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis J. A. prieš ją smurtavo, trenkė kumščiu į veidą, grasino nužudyti (1 t., b. l. 32). 2020 m. sausio 17 d. pareiškime policijai I. B. nurodė, kad 2020 m. sausio 17 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), einant namo ją užpuolė buvęs sugyventinis J. A., pribėgęs prie jos trenkė kumščiu į veidą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, grasino užmušti. Į medikus nesikreipė, buvęs sugyventinis kiekvieną dieną ateina, reikalauja pinigų ir grasina susidorojimu, taip pat siunčia ir grasinančias žinutes. Šiandien grasino, kad nužudys. Anksčiau buvęs sugyventinis yra minėjęs, jog ketina su peiliu nupjauti jai galvą. Taip pat ji augina nepilnametę dukrą M. V., bijo dėl jai gresiančio pavojaus. Po įvykusio konflikto su sugyventiniu ji pabėgo pas savo tėvus (1 t., b. l. 32). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu I. B. dar detaliau nurodė įvykio aplinkybes, patvirtindama, kad jai pradėjus eiti nuo J. A. link savo tėvo Č. B., kuris tuo metu išėjo iš laiptinės, J. A. pradėjo mosikuoti rankomis ir su dešinės rankos kumščiu sudavė jai per nosį šoniniu slystančiu smūgiu, ji pajuto fizinį skausmą, kurį juto apie penkias valandas, kraujas iš nosies nebėgo (1 t., b. l. 44). Apklausta teisiamojo posėdžio metu I. B. taip pat patvirtino, kad, kai pribėgo prie tėvų laiptinės, J. A. trenkė jai per nosį, dėl smūgio sudavimo į nosį skausmą juto iki vakaro, kraujas nebėgo, bet labai skaudėjo vieną nosies pusę. Taigi I. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai nurodė visas nusikalstamos veikos aplinkybes, tiksliai nurodė patirto smūgio mechanizmą, patvirtino dėl J. A. suduoto smūgio jautųsi fizinį skausmą. Duomenų, kad nukentėjusioji I. B. siektų nepagrįstai apkalbėti J. A. ir duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, o teismui nebūtų pagrindo tikėti jos parodymais, byloje nėra. Be to, tokius I. B. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad I. B. Bendrojo pagalbos centro darbuotojui pokalbio metu nurodė, kad ją puola buvęs draugas (1 t., b. l. 66). Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas E. Č. nurodė, kad ant pranešėjos veido nebuvo pastebėta smurto žymių, tačiau patvirtino, kad nukentėjusioji I. B. jam paaiškino, jog einant namo ją užpuolė buvęs sugyventinis J. A., kuris pribėgęs prie jos trenkė kumščiu į veidą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, grasino užmušti (1 t., b. l. 48). Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme apklaustas kaip liudytojas nukentėjusiosios I. B. tėvas Č. B. taip pat patvirtino matęs, jog J. A. jo dukrai sudavė vieną smūgį ranka į veidą (1 t., b. l. 52, 2 t., b. l. 178). Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikaltimą yra visiškai įrodyta ir abejoti pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo.
15. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo J. A. kaltė įvykdžius jo apeliaciniu skundu ginčijamas nusikalstamas veikas yra įrodyta, o apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantas nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad išskyrus deklaratyvius nuteistojo J. A. apeliacinio skundo teiginius, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų, ir visiškai nemotyvuotą apeliacinio skundo reikalavimą – jį išteisinti, apeliaciniame skunde nenurodyti jokie konkretūs teisiniai argumentai, kuriais remiantis galima būtų spręsti apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas.
Dėl nuteistajam skirtos bausmės
16. Nors apeliaciniame skunde bausmės rūšies ar dydžio klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prašė jį išteisinti, t. y. nesutiko ir su jam paskirta bausme, kolegija pasisako ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismas, skirdamas J. A. bausmę bei parinkdamas bausmės rūšį, įvertino visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nurodė motyvus, lėmusius bausmės skyrimą. Įvertinus nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas J. A. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalie 13 punktas), veikų padarymo aplinkybes bei veikų pavojingumą, tai, kad nusikalstamas veikas (3 nesunkius nusikaltimus) įvykdė būdamas baustas administracine tvarka, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo nenorą laikytis įstatymų, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Kadangi J. A. padarė 3 nusikaltimus, apylinkės teismas jam už atskirus nusikaltimus skirtas bausmes pagrįstai ir teisingai subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis. Subendrintą 80 parų arešto bausmę vertinti kaip per griežtą pagrindo nėra, juolab, kad apylinkės teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą ir bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu.
Dėl civilinio ieškinio
17. Apeliaciniame skunde taip pat nėra keliamas ir byloje nukentėjusiosios I. B. pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo klausimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis J. A. prašė jį išteisinti, t. y. nesutiko ir su iš jo nukentėjusiajai I. B. priteista 287,06 Eur suma turtinei žalai atlyginti, kolegija pasisako ir dėl šios skundžiamo nuosprendžio dalies. Šioje byloje nukentėjusioji I. B. buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš J. A. 287,06 Eur turtinei žalai atlyginti. Anot nukentėjusiosios, šią sumą sudaro sugadintų automobilio padangų bei kitų automobilio „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų vertė. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. A. I. B. priteista 287,06 Eur turtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir nekyla abejonių, kad J. A. savo tyčiniais veiksmais sugadino nukentėjusiajai I. B. priklausantį turtą, tai yra sugadino jai priklausančio automobilio „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės ir dešinės pusės šoninių veidrodėlių korpusus, kairės pusės dureles ir pradūrė 4 žiemines padangas, todėl egzistuoja visi civilinės atsakomybės pagrindai. Be to, nukentėjusiajai padaryta turtinė žala yra įrodyta teismo posėdyje ištirtais dokumentais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, todėl kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu 287,06 Eur turtinės žalos dydžiu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atmesti nukentėjusiosios I. B. byloje pareikštą civilinį ieškinį ar mažinti apylinkės teismo priteistos turtinės žalos dydį, tai yra keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio, nėra pagrindo.
18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti deklaratyviais apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to, nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. A. (J. A.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.