- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-218-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15934-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- S. U., N. B.
- Ieškovas
- S. U.
- Advokatai
- Vitoldas Martovičius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovei N. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovės N. B. priešieškinį atsakovui S. U. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovei N. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovės N. B. priešieškinį atsakovui S. U. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškiniu prašo nepilnametės S. U., gimusios (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu S. U.; priteisti kas mėnesį mokamą 200,00 Eur periodinį išlaikymą S. U. iš atsakovės N. B. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą S. U.; nustatyti ieškovo siūlomą N. B. ir nepilnametės S. U. bendravimo tvarką.
3. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti dukters S. U. gyvenamąją vietą su ieškovu; nustatyti ieškovo siūlomą laikiną atsakovės N. B. ir S. U. bendravimo tvarką.
4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti šalių nepilnametės dukters S. U. gyvenamąją vietą su atsakove iki dukters pilnametystės; iš ieškovo priteisti išlaikymą šalių nepilnametei dukrai išlaikyti po 277,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters S. U. pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; nustatyti atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo tvarką su šalių nepilnamete dukra.
5. Atsakovė priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove iki sprendimo priėmimo šioje byloje; priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą po 277,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki sprendimo priėmimo šioje byloje; nustatyti atsakovės siūlomą skyrium gyvenančio tėvo laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovo S. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, atsakovės N. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną šalių nepilnametės dukters S. U., gimusios (duomenys neskelbtini) vietą su motina N. B.; nustatė ieškovo S. U. ir jo dukros S. U., gimusios (duomenys neskelbtini) laikiną bendravimo tvarką: ieškovas S. U. bendrauja su dukra S. U. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro; ieškovas bendrauja su dukra savo turimų atostogų metu, bet ne daugiau nei po savaitę į metų ketvirtį. Dukrai esant pas tėvą yra užtikrinamas jos lankomas ugdymas bei dienotvarkė; priteisė iš ieškovo S. U. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai S. U., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimo dienos (2019 m. lapkričio 6 d.) iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; ieškovę N. B. paskyrė nepilnametei dukrai S. U., gimusiai (duomenys neskelbtini) priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
7. Teismas nustatė, kad šalys turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą S. U.. Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) 2019 m. lapkričio 18 d. išvados nustatė, kad abi šalys rūpinasi dukra, turi tinkamas sąlygas vaiko auginimui, tarp šalių ir jų dukros yra artimas emocinis ryšys, abi šalys prisideda prie dukros auklėjimo ir lavinimo, jos priežiūros. Atsakovė su dukra gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Šalių dukra lanko Kauno (duomenys neskelbtini) darželį „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno sporto mokyklą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečio vaiko ugdymo ir lavinimo įstaigos yra arčiau atsakovės namų, todėl tikėtina, kad jos buvo pasirinktos šalių dukrai nuolat gyvenant su atsakove. Aplinkybę, kad šalių dukra gyvena su atsakove, tačiau dažnai matosi su ieškovu, patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus kartu su išvada pateiktas šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad šalių dukra laisviau jaučiasi motinos namuose, taip pat išreikštas natūralus vaiko noras gyventi su abiem tėvais. Teismas vadovavosi Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. išvada, kuri pateikta po to, kai buvo įvertintos abiejų šalių pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos. Teismas, nesant byloje duomenų, jog atsakovė netinkamai atlieka motinos pareigas, padarė išvadą, kad dukters gyvenamosios vietos nustatymas iki bylos išnagrinėjimo su motina geriausiai atitinka dukters interesus ir jos teisę turėti saugią, stabilią aplinką.
8. Teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nepriteistinas prašomas laikinas išlaikymas po 277,50 Eur kas mėnesį, kadangi byla yra neišnagrinėta ir byloje nėra visų įrodymų apie šalių turtinę padėtį bei turimus turtinius įsipareigojimus. Teismas sprendė, kad šešerių metų amžiaus vaiko minimaliems poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 200,00 Eur kas mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas S. U., atstovaujamas advokatės Gintarės Girdzijauskienės, prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Taip pat ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Byloje esantys liudininkių N. I. ir A. U. parodymai patvirtina, kad faktinė nuolatinė nepilnametės S. U. gyvenamoji vieta yra su ieškovu S. U. adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune. Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vieta ir šeimos sudėtį jokiu būdu nepatvirtina, kad ir faktiškai S. U. gyvenamoji vieta buvo su atsakove. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad S. U. gyvena su mama, kadangi lanko ugdymo įstaigas, esančias arčiau atsakovės N. B. gyvenamosios vietos. Šios aplinkybės yra tarpusavyje nesusijusios, o ugdymo ir lavinimo įstaigos parinktos pagal visai kitus kriterijus. Atsakovės pateiktame šalių susirašinėjime niekur nėra minima, kad S. U. gyvena su mama. Atvirkščiai, pateikti šalių susirašinėjimai tik patvirtina aplinkybes, jog mergaitė nors nuolatos gyveno su tėvu, ieškovu S. U., laiką leisdavo ir su mama, atsakove N. B., jos namuose. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. išvadoje nurodyta, jog ir ieškovas S. U. rūpinasi savo nepilnamete dukra S. U., todėl teismas nepagrįstai įrodymus interpretavo vienos iš šalių naudai, neatsižvelgęs į bendrą visų surinktų įrodymų visumą.
9.2. Deklaruota gyvenamoji vieta ir šeimos sudėtis nepatvirtina faktinės asmens gyvenamosios vietos bei šeimos sudėties, kadangi deklaruojant gyvenamąją vietą nėra tikrinama ar faktiškai asmuo gyvena deklaruotu adresu, ar ne. Todėl teismo vertinimas, neva pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeimos sudėtį yra neginčytinas įrodymas, kuris patvirtina aplinkybę dėl S. U. faktinės gyvenamosios vietos, yra nepagrįstas ir padarytas neįvertinus ir kitų į bylą ieškovo S. U. pateiktų rašytinių įrodymų. Nepilnametė S. U. pastaruosius trejus metus nepertraukiamai gyvena su tėvu ieškovu S. U., kuris ja rūpinasi ir auklėja. S. U. šeima šiuo metu yra atsakovas, jo tėvai, o mamą nepilnametė S. U. mato tik retkarčiais, todėl nesijaučia su ja artima, tarp jų nėra užsimezgusio šilto mamos ir dukros santykio.
9.3. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nėra nurodyta, jog nustatyta, kad mergaitė gyvena su mama atsakove N. B.. Atvirkščiai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai rekomendavo S. U. apklausti dalyvaujant psichologui, nes išsiaiškinti šias aplinkybes yra itin reikšminga sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9.4. Klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausiant mergaitę, dalyvaujant psichologui bei tokiu būdu nustatant mergaitės faktinę gyvenamąją vietą.
9.5. Nutarties dalis dėl nepilnametei S. U. priteisto išlaikymo iš ieškovo po 200,00 Eur per mėnesį naikintina, kadangi S. U. laikina gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, materialinis išlaikymas dukrai priteistinas ne iš ieškovo, bet iš atsakovės.
9.6. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovės prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką ir atmetė ieškovo prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką. Įvertinus tai, kad S. U. gyvenamoji vieta pastaruosius trejus metus buvo su jos tėvu, ieškovu S. U., manytina, kad ir laikina gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Išvestinis reikalavimas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatytinas tarp nepilnametės S. U. ir jos motinos, atsakovės N. B., sekančia tvarka:
- atsakovė N. B. bendrauja su dukra S. U. nepertraukiamai kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį (pirmąjį savaitgalį laikant po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos esantį savaitgalį), pasiimdama ją iš dukros gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.;
- atsakovė N. B. bendrauja su dukra S. U. kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymui ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.;
- per Tėvo dieną ieškovas S. U. bendrauja su dukra S. U., nepaisant to, jog bendravimo savaitgalio sekmadienis priklausytų atsakovei ir tokiu atveju atsakovė privalo dukrą parvežti šeštadienį 19.00 val., per Motinos dieną atsakovė N. B. bendrauja su dukra S. U., nors ir nebūtų jos bendravimo savaitgalis, paimant dukrą 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją tą pačią dieną 19 val. į dukros gyvenamąją vietą;
- jeigu atsakovė šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors aplinkybių negali pasiimti dukros, ji turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau, tačiau ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną, SMS žinute, elektroniniu paštu informuoti ieškovą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į ieškovo S. U. atskirąjį skundą atsakovė N. B., atstovaujama advokato Vitoldo Martovičiaus, prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos esminius motyvus:
10.1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įsigilino į situaciją, peržiūrėjo visus rašytinius įrodymus, juos įvertino, todėl nepagrįstai atskirajame skunde teigiama, kad teismas nevertino ieškovo įrodymų, o vertino tik atsakovės atskirus įrodymus. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad šalys turi dukrą S. U., gimusią (duomenys neskelbtini) kad abi šalys rūpinasi dukra, turi tinkamas sąlygas vaiko auginimui, tarp šalių ir jų dukros yra artimas emocinis ryšys, abi šalys prisideda prie dukros auklėjimo ir lavinimo, jos priežiūros. Mergaitė visuomet gyveno ir gyvena su mama. Vykstant teismo procesui ieškovas pradėjo po 4 dienas dukrą laikyti pas save negrąžindamas jos atsakovei. Iki tol darbo dienomis mergaitė gyvendavo su mama, o savaitgaliais (ne visais) važiuodavo pas tėtį ir senelius.
10.2. Teismas pagrįstai nevertino ieškovo atstovės pateiktų N. l. ir ieškovo mamos „liudijimų“, nes jie neatitinka liudytojų parodymų, o taip pat oficialių rašytinių įrodymų. Be to, juose išdėstyta netiesa, už kurios teigimą liudytojoms niekas negresia. Atsakovė sutinka, kad šios liudytojos būtų apklaustos teismo posėdžio metu.
10.3. Priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vaikas net du kartus buvo apklaustas Vaiko teisių apsaugos atstovės ir abu kartus išreiškė pagrįstą norą gyventi tiek su tėčiu, tiek su mama, skirti papildomą vaiko apklausą nebuvo tikslinga. Vaiko gyvenamoji vieta nepasikeitė, jokio papildomo streso ar nepatogumo vaikui nebuvo sukelta. Mergaitė ir toliau gali bendrauti su tėvu, tik jau ne visai pagal tėvo pageidavimus, bet pagal nustatytą tvarką.
10.4. Darželį dukra pradėjo lankyti 2015 m. rugsėjo mėnesį, kai šalys gyveno kartu, todėl nubuvo svarstomas klausimas vaiką leisti į Šilainiuose esantį darželį; mergaitė lanko darželį, kuris yra arčiau atsakovės namų, nes atsakovė sąmoningai rinkosi nuomojamo buto vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
12. Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, bendravimo tvarką su kitu iš tėvų, iš jo priteisiant laikiną išlaikymą.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu.
12. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalys teismo keliu siekia nustatyti jų nepilnametės dukters S. U., gimusios (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką bei prisiteisti vaiko išlaikymą. Kadangi šalys savo procesiniuose dokumentuose skirtingai nurodė su kuriuo iš tėvų S. U. gyveno iki ieškovo kreipimosi į teismą, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jų pateiktus įrodymus bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. išvadą, sprendė, jog labiau tikėtina, kad šalių dukra gyvena su ieškove. Be to, nesant byloje duomenų, kad atsakovė netinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas, teismo vertinimu, dukters gyvenamosios vietos nustatymas iki bylos išnagrinėjimo su motina geriausiai atitinka dukters interesus ir jos teisę turėti saugią, stabilią aplinką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. U. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune, kur taip pat savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi atsakovė N. B.. Šiuo metu atsakovė nurodo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo tarpu ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune. Mergaitė lanko Kauno (duomenys neskelbtini) darželį „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini), Kaune, ir Kauno sporto mokyklą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių nepilnamečio vaiko ugdymo ir lavinimo įstaigos yra arčiau atsakovės gyvenamosios vietos. Nepaisant to, iš byloje esančio šalių susirašinėjimo bei Kauno (duomenys neskelbtini) darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 4 d. pažymos Nr. ISD-97 „Dėl S. U.“, akivaizdu, kad į ugdymo ir lavinimo įstaigas mergaitę nuveža ir iš jos pasiimta arba tėtis, arba mama. Tačiau iš šalių susirašinėjimo galima spręsti, kad mergaitės gyvenamoji vieta, vis dėlto, yra su atsakove: ieškovas atsiklausia atsakovės ar reikia paimti mergaitę iš ugdymo ir lavinimo įstaigų, atsakovė rūpinasi kokių drabužių (batų) reikia įdėti, kai ši važiuoja pas ieškovą ir pan. Be to, Vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. lapkričio 18 d. išvadoje Nr. 2SD-4211, be kita ko, nurodė, kad S. U. „motinos namuose jautėsi drąsiau, noriau bendravo su specialistu <...> žino, kad tėvai gyvena atskirai, norėtų ir toliau darbo dienomis gyventi su mama, o savaitgaliais lankytis pas tėvą“. Ši išvada nepaneigia to, kad abi šalys rūpinasi dukra, turi tinkamas sąlygas vaiko auginimui, tarp šalių ir jų dukros yra artimas emocinis ryšys, abi šalys prisideda prie dukros auklėjimo, lavinimo ir jos priežiūros, tačiau nuolat mergaitė gyvena su mama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
14. Kita vertus, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iki galo ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas mergaitei pilnavertiškai augti ir vystytis, tėvų norą matytis su ja, taip pat apie jos poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji mergaitės poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su ja. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu, žodinio proceso tvarka gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnametei šalių dukrai yra tinkamiausia gyventi, augti, vystytis ir pan. Tuo tarpu spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturėjo pareigos nagrinėti šį klausimą žodinio proceso tvarka, apklausiant mergaitę, dalyvaujant psichologui bei tokiu būdu nustatant mergaitės faktinę gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abi šalys turėjo galimybę atsikirsti į kitos šalies argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vaiko nuomonė išklausyta Vaiko teisių apsaugos skyrius specialisto, todėl spręstina, kad yra surinkta pakankamai duomenų išnagrinėti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Taigi nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad S. U. iki bylos iškėlimo teisme gyveno su motina, byloje nesant jokių duomenų, kurie leistų abejoti, kad atsakovė netinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas, taip pat byloje nesant nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių S. U. laikinai, iki bus išnagrinėta civilinė byla, negalėtų gyventi su motina N. B., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šalių dukros laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove.
16. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas spręstini išnagrinėjus bylą iš esmės.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.