Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-14 · Civilinė byla Nr. 2S-823-567/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-14
Bylos Nr.
2S-823-567/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Marijonas Greičius, Neringa Švedienė
Ieškovas
Vilniaus, Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
D. J., J. G., A. S.
Trečiasis asmuo
UAB ,,Vilniaus energija“, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Marijono Greičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1884-294/2010 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams D. J., J. G. ir A. S. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB ,,Vilniaus energija“ ir SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė ieškinį ir jo patikslinimą, prašydama:

1) Priteisti solidariai iš atsakovų D. J., J. G. ir A. S. 5832,27 Lt ir 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Vilniaus miesto savivaldybės naudai;

2) Nutraukti 2001-08-07 Vilniaus miesto butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su D. J.;

3) Iškeldinti atsakovus D. J., J. G. ir A. S. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei, esančių (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos;

4) Nepranešus atsakovams, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštuoti atsakovų D. J., J. G. ir A. S. turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis 5832,27 Lt sumai, kad būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas. Nurodė, kad 2009-11-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė sprendimą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl susidariusio įsiskolinimo už tiektą šilumos energiją butui (duomenys neklebtini), laikotarpiu nuo 2005-04-01 iki 2008-12-31, kuriuo patenkino ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį ir priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės 4937,07 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteisto įsiskolinimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 743 Lt. bylinėjimosi išlaidų. Priteista suma buvo apmokėta 2009-11-30. Faktinis šilumos energijos vartotojas buvo neprivatizuotų gyvenamųjų patalpų nuomininkai (atsakovai D. J., J. G. ir A. S.), todėl jie privalo atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį. 2001-08-07 Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.2. punkte buvo įtvirtinta nuomininko pareiga kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 d. sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, o minėtos sutarties 5 punktas įtvirtino nuostatą, kad pilnamečiai šeimos nariai naudojasi tomis pačiomis teisėmis, kaip ir nuomininkas, ir vykdo visas pareigas, kylančias iš sutarties. Ieškovas vertina patirtus nuostolius, kaip sutartinės atsakomybės atsiradimą (LR CPK 6.256 str.). Aplinkybė, kad mokesčiai už šiluminės energijos suvartojimą nebuvo mokami, įrodyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10622-790/2009). Ieškovas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsižvelgiant į faktinius duomenis, kad atsakovai nemokėjo už suteiktą šilumos energiją ir geruoju nevykdė savo įsipareigojimų, manytina, jog jie vengs vykdyti teismo sprendimą. Ieškovas nurodė, kad nuomininkui nevykdant pareigos mokėti buto nuompinigius, mokesčius už energijos, karšto vandens bei komunalinių paslaugų tiekimą, LR CK 6.611 str. suteikia teisę iškeldinti nuomininką iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Atsakovai nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-02-04 nutartimi atmetė ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nurodė, kad iš pateikto ieškovo ieškinio matyti, kad įsiskolinimo suma fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, tačiau priteistina suma dalintina trims atsakovams ir tai sudarytų po 1944,09 Lt skolos kiekvienam atsakovui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio dokumento įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovai turi kitų įsiskolinimų, ar turi turto, kurį, vengdami vykdyti sutartines prievoles, galėtų perduoti kitiems asmenims (CPK 144 str., 148 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-02-04 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštuoti atsakovų D. J., J. G. ir A. S. turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, 5832,27 sumai, kad būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas. Teismas, taikydamas LR CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo galimybė. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad reikalavimų apimtis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką ir didelė reikalavimo suma pati savaime lemia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju ieškovas pareiškė ieškinį ne dėl 1944,09 Lt priteisimo iš kiekvieno atsakovo, o dėl 5832,27 Lt sumos priteisimo solidariai iš visų atsakovų. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, bet privalo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais, bet ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais. Teismo nutartis yra neatitinkanti Lietuvos apeliacinio teismo ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose, kurių dalykas ir reikalavimo pagrindas yra analogiškas nagrinėjamai bylai.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodydamas, kad palaiko atskirąjį skundą ir prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė atsiliepimų atskirąjį skundą.

Atskirasis skundas atmestinas. Tai, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nereiškia besąlygiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Asmuo, prašantis taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti jų būtinumą. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę dėl teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti ieškovo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui duomenų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes šiuo atveju reikalinga užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Tai, kad kitose Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėse bylose, kurių dalykas ir reikalavimo pagrindas yra panašus į nagrinėjamą bylą, savaime nesukuria pareigos pirmosios instancijos teismui besąlygiškai taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones, nes kiekvienu atveju pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendžia, įvertindamas faktines bylos aplinkybes, kurios yra individualizuojamos atskirai kiekvienoje byloje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra iš esmės tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, taip pat ir ieškovo interesų pažeidimo, nes ieškovas neįrodė, kad yra reali grėsmė, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.

Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui, kadangi jie yra bendro pobūdžio samprotavimai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje civilinėje byloje įsiteisėjo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimas už akių ieškinį patenkinti visiškai. Tai reiškia, jog civilinę bylą užbaigus įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, ieškovas turi teisę kreiptis į antstolį, prašydamas taikyti vykdymo procese nustatytas priverstinio poveikio priemones, siekiant kuo operatyviau ir ekonomiškiau atlikti priteistos sumos išieškojimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neužkerta kelio ieškovui kreiptis į antstolį vykdymo procese numatyta tvarka su prašymu taikyti atsakovų turto areštą.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 2 str., 5 str., 7 str., 144 str. –145 str., 147 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, ieškovas turi pareigą atlyginti 15,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 20) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės valstybės naudai 15,35 Lt (penkiolika litų 35 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Virginija VolskienėMarijonas Greičius