Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-02-05 · Civilinė byla Nr. 2-77-375/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-05
Bylos Nr.
2-77-375/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Ieškovas
V. Z.
Atsakovas
R. G.
Kategorijos
  • 2.3.32.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinės bylos Nr.2-77-375/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.3.32.12.; 3.2.6.1.; (N). (S) Teisminio proceso Nr.:2-69-3-11192-2015-2

;

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 5 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, dalyvaujant ieškovui V. Z., atsakovui R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui R. G. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo neteisėtu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti medinių konstrukcijų stoginę, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą- suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimas grindžiamas tuo, jog ieškovas ir atsakovas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini)bei tame sklype esančio gyvenamojo namo bendraturčiai. 2014 m. birželio mėnesį atsakovas be ieškovo sutikimo, vos 40 cm nuo sklypus dalinančios ažūrinės tvoros, pastatė medinių konstrukcijų stoginę apie 3,85 m. ilgio, 3,40 cm. pločio, 2,05-2,32 m. aukščio. Tai konstatavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius statybos patikrinimo vietoje aktu 2015-02-11.

Savavališkai pastatyta medinė stoginė pablogino ieškovo gyvenimo kokybę - joje tiek dienos metu, tiek vakarais ir naktimis renkasi įvairios kompanijos, kepami kepsniai, žaidžiama kortomis, rūkoma, vartojamas alkoholis, sklinda necenzūriniai žodžiai, būna daug triukšmo. Tai tenka patirti tiek ieškovui, tiek pas jį besisvečiuojantiems artimiesiems. Ypač neigiamą poveikį ši kaimyno kompanijų susibūrimo vieta daro ieškovo mažamečiams anūkams – jie priversti visa tai matyti ir girdėti.

Su atsakovu ne kartą kalbėjo ir prašė stoginę nugriauti arba bent perkelti į kitą vietą, tačiau jis į tai nereagavo, neatsiliepė į dar 2014-10-16 siųstą registruotą laišką. Žodžiu paaiškino, kad jam nusispjauti į prašymus, o šiame sklype jis darys ką norės. Stoginė yra priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai 33 p. nurodyta, kad kaip statybą leidžiantį dokumentą privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus), kai žemės sklypas nuosavybės teises priklauso dviems ( keliems) bendraturčiams. Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama , kad bendrąja nuosavybės teise valdomo turto savininkams keliamas reikalavimas susitarti dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu yra esminis, siekiant stabiliai ir ekonomiškai valdyti ir naudoti bendrą daiktą bei juo disponuoti.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutinka.

Atsiliepime (32 b.l.) nurodė, jog stoginės , kuria jis naudojasi , buvimas niekaip nepažeidžia ieškovo interesų, kadangi yra toje namo pusėje, kur nėra ieškovo nei langų, nei įėjimo. Ieškovas žemės sklypo dalį, kuri yra netoli stoginės, naudoja statybinių medžiagų sandėliavimui. Stoginėje pastatyta minkšta sofa, stalas, yra sudėti ir laikomi vaikų žaislai, kas patvirtina, kad šiltuoju metų laiku stoginė naudojama visų šeimos narių.

Šalies argumentai

Ieškovo teiginiai, kad čia nuolat renkasi kompanijos ir triukšmaujama yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais t.y., kad šeimos keliamas triukšmas viršija leistinas normas, kad trukdoma kaimynams ir pan.; Ieškovas, reikalaudamas nugriauti stoginę, siekia, kad atsakovo šeima nesinaudotų kiemu poilsiui, o tai pažeidžia šeimos interesus bei nuosavybės teisės turinį. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad tokiam statiniui neprivaloma rengti projekto ar supaprastinto projekto, tačiau reikalingas žemės sklypo bendraturčio pritarimas, todėl pateikė kreipimąsi bendraturčiui (ieškovui), kad jis duotų sutikimą pastogės įrengimui. Jei atsisakys duoti sutikimą, kreipsis su priešieškiniu dėl pastogės įteisinimo nesant bendraturčio pritarimo.

Atsakovas pateikė priešieškinį ( 37, 38 b.l.) , kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ieškovo atsisakymą duoti sutikimą atsakovui statyti medinių konstrukcijų stoginę žemės sklype (duomenys neskelbtini), pripažįstant atsakovui teisę be ieškovo sutikimo statyti medinių konstrukcijų stoginę žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Priešieškinį grindžia tuo, jog 2015-09-30 kreipėsi į ieškovą prašydamas duoti sutikimą įteisinti medinės stoginės statybą prie gyvenamojo namo , esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas naudojasi. Prašė, kad ieškovas pateiktų atsakymą per 10 dienų. Iš ieškovo gavo atsakymą, kad jis atsisako duoti sutikimą. Ieškovo atsisakymą duoti sutikimą prašo pripažinti neteisėtu. Kasacinio teismo suformuota praktika numato, kad bendraturčio nesutikimas ne tik turi būti protingai motyvuotas, bet motyvai turi būti įrodyti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovui įgyvendinus savo kaip statytojo teises, būtų pažeistos ieškovo teisės. Stoginė pastatyta žemės sklypo dalyje, kuria naudojasi atsakovas ir nėra įrengta ieškovo nei langų, nei įėjimo.

Šalies argumentai

Ieškovas su priešieškiniu nesutinka.

Atsiliepimas

Atsiliepime į priešieškinį ( 47, 48 b.l.) nurodė, jog jis atsakė atsakovui ir jį informavo, kad neprieštarauja duoti sutikimą jo savavališkai pastatytos stoginės įteisinimui, kvietė jį konstruktyviam pokalbiui, tačiau jis į kvietimą neatsiliepė nei žodžiu, nei raštu.

Dėl sutikimo atsakovas kreipėsi tik 2015-09-30 t.y. praėjus beveik pusantrų metų nuo savavališko statybos įvykdymo. Tai patvirtina savavališkos statybos faktą. Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Atsakovas neturi statybą leidžiančio dokumento - ieškovo sutikimo. Be to, atsakovas , prieš pradėdamas statybą, turi atlikti dar vieną prievolę – informaciją apie statybos pradžią, rangovo pasamdymą, pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo paskelbti IS „Infostatyba“. Atsakovas to nėra padaręs. Atsakovo teiginys, kad stoginė pastatyta jo naudojamoje sklypo dalyje dar kartą patvirtina faktą, kad statyba jau įvykdyta ir neturint tam leidimo, (bendraturčio sutikimo) yra savavališka. Atsakovo teiginiai, kad ieškovo langų nėra toje namo pusėje, kur įrengta stoginė, yra akivaizdus melas – iš teismui pateiktų savavališkos statybos nuotraukų akivaizdžiai matosi toje pusėje esantys langai. Dar daugiau – tai yra stoglangiai, kurie gali būti atidaromi tik viena kryptimi – iš nuožulnios į horizontalią. Atsakovo kompanijoms renkantis stoginėje tiek visi iš jos sklindantys garsai, tiek kepamų kepsnių ir cigarečių dūmai kyla tiesiai į stoglangius ir skverbiasi į ieškovo patalpas. Dėl to, dažniausiai šiltuoju metų laiku, nebeįmanoma laikyti pravirus langus. Be to, stoginė pastatyta vos 30-40 cm nuo ieškovo sklypo dalies tvoros, kai tuo tarpu STR 1.07.01:2010 11 p. numato ne mažesnį kaip 3 metrų atstumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai. .

Nustatyta, jog šalys yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) bendraturčiai ( 6,7 b.l.). Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta ( 10 b.l.). Atsakovas be ieškovo, kaip bendraturčio sutikimo, 2014 m. birželio mėnesį pasistatė savo naudojamame žemės sklype medinę stoginę. Ieškovas 2015-02-04 kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su pareiškimu dėl atsakovo savavališkos statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini). Ši institucija 2015-02- 11 atliko patikrinimą ir nustatė, kad sklype prie gyvenamojo namo yra pristatyta stoginė, kuriai neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, o statybą leidžiančiu dokumentu yra žemės sklypo bendraturčio rašytinis sutikimas, tačiau dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ieškovo pranešimo nenagrinėjo ( 8, 11,12 b.l.).

Atsakovo pastatyta medinių konstrukcijų stoginė priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai ( STR 1.01.07:2010 priedo 1 lentelės 5 p.). Ji pastatyta neturint žemės sklypo bendraturčio (ieškovo) sutikimo, kuris šiuo atveju yra statybą leidžiantis dokumentas, todėl atitinka Statybos įstatymo 2 str. 71 p. įvardintus savavališkos statybos požymius. CK 4.75 str. įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bylos eigoje atsakovas pateikė ieškovui prašymą duoti sutikimą įteisinti stoginę ir ieškovui atsisakius tai padaryti atsakovas savo priešieškiniu tokį atsisakymą prašo pripažinti neteisėtu.

Savo teisių pažeidimu ieškovas įvardijo tai, kad atsakovo pastatytoje stoginėje tiek dienos metu, tiek vakarais ir naktimis nuolat renkasi triukšmingos kompanijos, kepami kepsniai, žaidžiama kortomis, rūkoma, vartojamas alkoholis, sklinda necenzūriniai žodžiai ir pan.; Atsakovas nurodė, kad ieškovas, neduodamas jam sutikimo stoginei pastatyti, savo ruožtu pažeidė jo teises, nes stoginė naudojama šeimos poilsiui , o joje keliamas triukšmas neviršija leistinų normų ir niekam netrukdo. Abi šalys savo reikalavimų pagrįstumą įrodinėjo liudytojų parodymais. Ieškovas pakvietė tris liudytojus, kurie teigė, kad atsakovo stoginėje nuolat kepami kepsniai, triukšmaujama. Atsakovas pakvietė vieną liudytoją, kuris teigė priešingai. Visi liudytojai yra šalių kaimynai. Įvertinus liudytojų parodymus bei įvertinus kitas byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog nežiūrint į didesnį skaičių pakviestų liudytojų ieškovas neįrodė teisiškai reikšmingos aplinkybės sprendžiant tiek ieškinio, tiek priešieškinio pagrįstumo klausimą, jog stoginėje nuolat girtaujama, pažeidinėjama viešoji tvarka, ieškovo ir kitų kaimynų teisė į poilsį ( CPK 178, 185 str.).

Teismas kaip subjektyvius vertina liudytojos A. V. parodymus, kadangi paaiškėjo, jog ieškovą ir šią liudytoją sieja ne tik kaimyniški, bet ir artimi tarpusavio santykiai, todėl akivaizdu, kad liudytoja nori padėti savo artimam draugui laimėti bylą. Kitų dviejų liudytojų – kaimynų G. J. ir R. V. A. parodymai vertintini kaip neinformatyvūs, nenuoseklūs, nekonkretūs ir nepatvirtinantys ieškovo nurodytų aplinkybių apie jo teisių pažeidinėjimą. Liudytojas G. J. teigdamas apie atsakovo stoginėje susirenkančias kompanijas sakė, kad neskaičiavo kaip dažnai pas atsakovą stoginėje tos kompanijos renkasi, paskui patikslino, kad vieną kartą per mėnesį , tačiau ne visada iki vėlumos. Liudytoja R. V. A. apklausos pradžioje nurodė, kad svečiai pas atsakovą būna dažnai, o vasaros vakarais net kas antrą- trečią dieną, būna net ir iki ryto. Tačiau į teismo klausimą kodėl triuškmadariams sudrausminti nekviečia policijos atsakė, kad nėra reikalo, nes ji užsidaro langus ir nieko negirdi. Teismui abejones sukėlė šios liudytojos parodymai, kadangi paprašius patikslinti ir sukonkretinti atsakovo triukšmingų pasisėdėjimų intensyvumą, sezoniškumą pradėjo teigti, kad neskaičiavo, neatsimena, net nebežino kokiais mėnesiais tai vyksta. Iš liudytojos parodymų darytina išvada, kad nors ji gyvena visai šalia – 23 name, tačiau jai atsakovo šeimos ar jo svečių buvimas stoginėje problemų nesukelia. Įvertinus tai, kad apie ieškovo teisių pažeidinėjimus jai žinoma ne betarpiškai, o tik iš pačio ieškovo pasakojimų, jos parodymai vertintini kaip subjektyvūs ir teismas, spręsdamas šalių ginčą, jais vadovautis negali ( CPK 189, 185 str.).

Atsakovo liudytojas A. A. teigė priešingai nei ieškovo liudytojai – jokio triukšmo, trukdančio kaimynų teisę į poilsį atsakovo stoginėje nebūna. Liudytojas patvirtino, kad pas atsakovą kartais renkasi draugai, kepami kepsniai, tačiau tuo kaimynų teisės nepažeidinėjamos. Šio liudytojo namo langai išeina būtent į atsakovo valdomos namų valdos dalį, kur stovi ir ginčo stoginė, todėl manytina, kad apie liudijamas aplinkybes jis žino betarpiškai (CPK 185 str.). Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo parodymais ir dėl dar vienos priežasties. Liudytojas augina mažametį vaiką, todėl akivaizdu, kad jei iš tiesų atsakovo stoginėje būtų nuolat ir per naktis girtuokliaujama bei triukšmaujama tai neabejotinai trikdytų ir jo vaiko poilsį, o tai savo ruožtu iššauktų konfliktą tarp kaimynų, tačiau kaip paaiškėjo, jų santykiai yra geri ir atsakovo bei jo svečių veiksmuose būnant stoginėje jis nieko blogo neįžvelgia.

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo ir dar viena reikšminga aplinkybė. Ieškovas ir jo naudai liudiję liudytojai patvirtino, kad dėl atsakovo stoginėje , neva, nuolat per naktis besirenkančių kompanijų ir girtuokliavimo, keliamo triukšmo jie nei karto nesikreipė į policiją (į policiją ieškovas kreipėsi tik vieną kartą 2013-04-16, dar iki stoginės pastatymo, tačiau tada jokio teisės pažeidimo nebuvo nustatyta - 58, 59, 60 b.l.). Į teismo klausimą kodėl to iki šiol nepadarė ieškovas teatsakė, kad ateityje būtinai tai darys. Tačiau kiekvienas protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo esant tokiai situacijai, kokią savo paaiškinimuose įvardijo ieškovas (nuolatinis girtuokliavimas, triukšmas iki ryto , nuolatinis kaimynų teisės į poilsį pažeidinėjimas ir pan.) pirmiausiai nedelsiant kreiptųsi pagalbos į policiją, tačiau nei ieškovas, nei jo naudai liudiję kaimynai to nedarė. Ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą . Jo kreipimąsis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl ginčo stoginės, dar 2009 m. pradėtas atsakovo valdomos namų valdos pusės fotografavimas tikslu užfiksuoti kokius nors pažeidimus (ši aplinkybė paaiškėjo svarstant ieškovo prašymą prijungti diską su nuotraukomis, iš kurių dalis daryta dar 2009 m.) leidžia manyti, jog ieškovas žino įstatymo jam suteiktas teises ir jų gynimo būdus. Todėl nesikreipimas į policiją, pasak ieškovo, esant nuolatiniams ne tik jo teisių, bet ir apskritai viešosios tvarkos pažeidimams, akivaizdžiam negerbimui bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų, suponuoja išvadą, kad faktiškai tam pagrindo ir nebuvo. Ieškovo paaiškinimai, kad jo teises pažeidžia net nuo atsakovo kepsnių sklindantys kvapai, nors jis gyvena namo mansardoje, o į atsakovo valdomą žemės sklypo dalį išeina tik ieškovo stoglangiai, rodo, kad ieškovas per daug sureikšmina bet kokius atsakovo veiksmus ir visur stengiasi įžvelgti tik negatyviąją jų pusę. Pvz.: posėdžio metu ieškovas kaip argumentą persakė atsakovo motinos prieš posėdį pasakytus žodžius, kad kieme jie keps šašlykus ir darys žiemos palydas.

Šalių paaiškinimai, 2010 -10- 16 ieškovo prašymas , adresuotas atsakovui ( 9 b.l.), 2015-10-15 ieškovo atsakymas atsakovui dėl prašymo duoti sutikimą (41 b.l.) rodo, kad šalių konflikto priežastis yra daug gilesnė ir senesnė nei atsakovo 2014 m. birželio mėnesį be ieškovo sutikimo pastatyta stoginė . Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas neduoda sutikimo ieškovo suplanuotoms statyboms. Tai leidžia daryti išvadą, jog siekdamas savo tikslo – priversti atsakovą duoti sutikimą namų ūkio pastato statybai - ieškovas ir pareiškė ieškinį teismui dėl stoginės nugriovimo. Tačiau tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip netinkamai pasirinkta priemonė priversti atsakovą duoti sutikimą ieškovo suplanuotoms statyboms, kurioms , kaip paaiškėjo, jis turi net ir parengęs projektus ir tai tikrai nepadeda pasiekti tikslą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių, užtikrinti protingą abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Manydamas, kad neduodamas tokio sutikimo atsakovas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, jis turėtų teikti teismui ieškinį dėl atsisakymo pripažinimo neteisėtu ir pripažinimo jo teisės vykdyti statybas be atsakovo sutikimo, bet ne reikalauti nugriauti stoginę, o atsakovui norint ją įteisinti – be pagrindo atsisakyti duoti sutikimą. .

Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ir įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str. 2, 3 d.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymu saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Ir nors nustatyta, kad ginčo stoginė pastatyta be ieškovo sutikimo, tačiau tai nereiškia savaiminio ieškovo teisių pažeidimų, kadangi ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtino jo argumentų apie stoginėje nuolat vykstančius lėbavimus, girtavimą, triukšmą ir pan. t.y. jo teisių pažeidimų, kurių pagrindu būtų pablogėjusi jo gyvenimo kokybė, apribojamos jo, kaip namų valdos bendraturčio teisės ir teisėti interesai. Atkreiptinas dėmesys, jog ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, gavusi ieškovo skundą, jo net nenagrinėjo dėl mažareikšmiškumo. Tuo tarpu atsisakydamas duoti sutikimą dėl stoginės pats ieškovas pažeidė atsakovo teises. Atsakovas tvirtino, kad stoginė naudojama jo ir visos šeimos poilsiui, joje žaidžia mažametė jo dukra. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir įrodytas. Ieškovui neįrodžius aplinkybės , jog be jo sutikimo atsakovo pastatyta stoginė pažeidžia jo teisės priešieškinio reikalavimas tenkintinas, o ieškinys atmestinas ( CPK 178, 186, 189, 197, 185 str, CK 4.75 str.).

Iš ieškovo atsakovo naudai priteistinas žyminis mokestis ir valstybei pašto išlaidos ( CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK str. 259, 260, 263-270 str. teismas nuspren dž i a :

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti neteisėtu ieškovo V. Z. a.k(duomenys neskelbtini) atsisakymą duoti sutikimą atsakovui R. G. a.k(duomenys neskelbtini) statyti medinių konstrukcijų stoginę žemės sklype (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant atsakovui R. G. teisę be ieškovo V. Z. sutikimo statyti medinių konstrukcijų stoginę žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Priteisti iš ieškovo V. Z. atsakovui R. G. 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo V. Z. 4,5 Eur (keturis eurus 50 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaIrena Poderienė