Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-10-24 · Civilinė byla Nr. e2S-2596-864/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-24
Bylos Nr.
e2S-2596-864/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09664-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Pareiškėjas
G. A.
Kategorijos
  • 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2596-864/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09664-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. A. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Vytautas Mitkus, (išieškotojai) V. P., UAB „Legal Balance“, R. S., UAB „Gelvorasergel“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. I., Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, J. K.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja G. A. (toliau ir pareiškėja, ir skolininkė) kreipėsi su skundu dėl antstolio Vytauto Mitkaus (toliau ir antstolis) veiksmų vykdymo procese, susijusiame su priverstiniu turto išieškojimu vykdomojoje byloje Nr. 459-21, prašydama: 1) įpareigoti antstolį Vytautą Mitkų teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti skolininkės G. A. 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimus dėl ekspertizės išvados; 2) panaikinti antstolio Vytauto Mitkaus 2024 m. balandžio 24 d. reikalavimą Nr. S-24-240-7946.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde paaiškina, kad 2024 m. kovo 29 d. buvo gautas antstolio Vytauto Mitkaus pranešimas dėl turto vertės Nr. S-24-240-6347 (toliau – Pranešimas), kuriuo skolininkė buvo informuota, jog antstolio patvarkymu areštuotam turtui buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Negrita“. Pranešimu taip pat buvo informuota, jog paskirtas turto vertintojas atliko jai nuosavybės teise priklausančio turto ekspertizę, rinkos vertei nustatyti bei pateikė antstoliui 2024 m. kovo 25 d. Ekspertizės aktą Nr. 24-03-25KK (toliau – Ekspertizės aktas). Ekspertizės akte nustatyta rinkos vertė: negyvenamoji patalpa – apartamentai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Apartamentai), rinkos vertė – 168 000 Eur. Nesutikdama su ekspertizės akto išvadomis bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 3 dalimi bei 682 straipsnio 2 dalimi 2024 m. balandžio 3 d. pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kuriais prašė skirti pakartotinę ekspertizę Apartamentų vertei nustatyti. Prieštaravimai buvo grindžiami tuo, jog UAB „Negrita“ turto vertintojas K. K. prieš nustatydamas Pranešime nurodytą Apartamentų rinkos vertę ir pateikdamas Ekspertizės aktą Apartamentų neapžiūrėjo iš vidaus. Be to, abejonių sukėlė Ekspertizės akte taikant lyginamąjį metodą pasirinkti palyginamieji objektai. Antstolis Vytautas Mitkus dėl jos pareikštų prieštaravimų jokio patvarkymo nepriėmė, tačiau 2024 m. balandžio 24 d. buvo gautas antstolio Vytauto Mitkaus reikalavimas Nr. S-24-240-7946 (toliau – Antstolio reikalavimas), kuriame nurodyta, jog „atsakydami į Jūsų prieštaravimus, informuojame, kad ekspertizės aktas gali būti papildomas, todėl nebūtina pakartotinė ekspertizė, kuri vykdymo procese sudarytų papildomas išlaidas Jums“. Pareiškėja tvirtina, kad antstolis neatsižvelgė į jos pateiktus prieštaravimus dėl turto ekspertizės, kuri buvo atlikta 2024 m. balandžio mėn. Ji teigia, kad antstolis nesilaikė reikalavimų, susijusių su tinkamu turto vertinimu, nes turtas buvo vertintas be išsamios apžiūros, o tai lėmė neteisingą ir per mažą turto vertės nustatymą. Pareiškėja skunde teigia, kad ji buvo informuota apie ekspertizę ir turto apžiūrą tik po to, kai sprendimas buvo priimtas, o ne iki turto vertinimo atlikimo. Be to, jos manymu, antstolis neįvertino visų svarbių turto savybių, kas turėjo esminės reikšmės jo vertės nustatymui. Pareiškėja siekė, kad turto vertinimas būtų atliktas pakartotinai, remiantis išsamiais duomenimis, ir kad ekspertizė būtų organizuota tinkamai. Pareiškėja taip pat nurodo, kad antstolis netinkamai atliko vykdymo veiksmus, o jo 2024 m. balandžio 24 d. reikalavimas Nr. S-24-240-7946 dėl turto apžiūros nustatymo buvo neteisėtas, nes pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie visus vykdymo proceso aspektus.

Antstolis Vytautas Mitkus 2024 m. birželio 19 d. patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą Nr. S-24-240-11737 netenkino pareiškėjos skundo ir persiuntė skundą kartu su vykdomosios bylos medžiaga teismui. Antstolis paaiškino, kad ekspertizės metu vertintojas kelis mėnesius laukė kol skolininkė ras laiko aprodyti turtą, tačiau taip turto ir neaprodė, todėl vertintojas įvertino turtą be turto apžiūros. Antstolis atkreipė dėmesį, kad įvertintas turtas VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra negyvenamoji patalpa, taip pat minėtam turtui buvo pritaikyta restitucija, pripažinus negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį. Skolininkė nepateikė ir vykdomojoje byloje nėra pakankamai argumentų, kurie sukeltų pagrįstą abejonę antstolio paskirtos ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte, todėl antstolis neturi jokio pagrindo tenkinti prieštaravimų. Taip pat, skolininkė pati kelis mėnesius vengė aprodyti turtą vertintojui. Atsižvelgiant į skolininkės prieštaravimus vykdymo procese surašytas skolininkei reikalavimas per 3 darbo dienas raštu informuoti antstolio kontorą kada bus aprodyta negyvenamoji patalpa – apartamentai, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pateikti 5 skirtingi laikai, kuriuos skolininkė galėjo pasirinkti, tačiau skolininkė nepateikė jokios informacijos į minėtą reikalavimą. 2024 m. gegužės 8 d. ir 2024 m. gegužės 10 d. elektroniniais laiškais pakartotinai ragino skolininkę atsakyti į antstolio reikalavimą, tačiau skolininkė taip ir nepateikė jokio atsakymo į reikalavimą, o vėliau pateikė antstolio kontorai skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio reikalavimą ir išnagrinėti pateiktus prieštaravimus dėl turto vertės. Skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas dėl toliau nurodytų argumentų. Skolininkės pateikiami skundai/prieštaravimai, turto neaprodymas pastoviai stabdo vykdymo veiksmų atlikimą, o būtent tai nepagrįstai vilkina turto realizavimą, nukenčia išieškotojų interesas kuo skubiau atgauti skolą. Taip pat būtų pažeidžiami ir pačios skolininkės interesai, kadangi kasdien skolininkei yra skaičiuojamos metinės palūkanos nuo skolos sumos. Atsižvelgiant į vykdomosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad antstolis ėmėsi visų būtinų veiksmų realiai turto rinkos vertei nustatyti. Apie paskirtos ekspertizės metu nustatytą skolininkei priklausančio turto rinkos vertę tinkamai informavo skolininką ir kitas vykdomosios bylos šalis. Ekspertizės aktas įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, taigi tol kol šis ekspertizės aktas yra galiojantis, antstolis ir vykdomosios bylos šalys privalo juo vadovautis. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie galimą kitokią, nei nustatyta ekspertizės metu, turto rinkos vertę, ar leidžiančių suabejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos skundas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsiliepime nurodė, jog net jeigu laikyti, kad antstolio V.Mitkaus 2024 m. balandžio 24 d. dokumentas turėjo būti įvardintas patvarkymu, o ne reikalavimu, manytina, jog tai yra formalaus pobūdžio klaida, neturinti jokios juridinės reikšmės nei nustatant apartamentų rinkos kainą, nei pareiškėjai ginant savo pažeistas teises, ką ji padarė pateikdama skundą. Antstolis Vytautas Mitkus atsakydamas/reaguodamas į pareiškėjos 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimus 2024 m. balandžio 24 d. priėmė reikalavimą, kuriuo nurodė laikus turto apžiūrai bei pareikalavo per 3 darbo dienas atsakyti. Kadangi pati pareiškėja neįvykdė 2024 m. balandžio 24 d. antstolio V.Mitkaus reikalavimo ir nesudarė galimybės turto vertintojui apžiūrėti apartamentus iš vidaus, ekspertizės aktas nebuvo papildytas. Taigi antstolis Vytautas Mitkus priėmė sprendimą dėl pareiškėjos 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimų. Pareiškėjos apartamentai iš vidaus nebuvo apžiūrėti dėl pačios pareiškėjos kaltės/neveikimo. Tiek nekilnojamojo turto vertintojas K. K., tiek antstolis ėmėsi aktyvių veiksmų ir bandė organizuoti patekimą į apartamentų vidų, tačiau pati pareiškėja į reikalavimus/raginimus nereagavo. Suinteresuoto asmens vertinimu, akivaizdu, jog pareiškėja trukdo antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Suinteresuoto asmens manymu, tai daroma sąmoningai, siekiant vilkinti vykdymo veiksmus bei kuo ilgiau išsaugoti apartamentus, kurie be kita ko yra išnuomoti ir yra generuojamos pajamos. Suinteresuotas asmuo dėl šių patalpų nuomos su pretenzijomis ne kartą kreipėsi į pareiškėją, reikalavo pateikti nuomos sutartis, atskleisti pajamas, tačiau visi raginimai buvo ignoruoti. Pareiškėja nurodo, jog turto rinkos vertė buvo nustatyta netinkamai, neobjektyviai, tačiau iš skundo motyvų nėra aišku ar pareiškėjos nuomone turto rinkos vertė per maža/ar per didelė, t. y. net nėra aišku kaip yra pažeistos pareiškėjos teisės. Manytina, jog šis skundas tėra formalus bandymas toliau stabdyti vykdymo veiksmus. Galiausiai, kadangi pareiškėja neįleido vertintojo į patalpas, turto rinkos vertė nustatyta remiantis lyginamuoju metodu. Pareiškėja nurodo, jog su jos apartamentais lyginami 3 objektai, t. y. 2022 m. statybos metų butais (duomenys neskelbtini), kurie yra tikėtina be apdailos arba su daline, tačiau pareiškėja nepateikia jokių įrodymų dėl šių butų įrengimo laipsnio, galiausiai gali būti lyginami analogiški arba panašūs objektai. Taigi rinkos vertė nustatyta teisingai, o visi pareiškėjos pasvarstymai neparemti jokiais konkrečiais įrodymais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjos G. A. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų tenkino iš dalies ir įpareigojo antstolį Vytautą Mitkų teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti skolininkės G. A. 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimus dėl ekspertizės išvados.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju turto vertintojas atliko turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti bei pateikė antstoliui 2024 m. kovo 25 d. Ekspertizės aktą Nr. 24-03-25KK, kuriame nustatyta ginčo patalpų rinkos vertė: negyvenamoji patalpa – apartamentai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos), rinkos vertė – 168 000 Eur. Nesutikdama su ekspertizės akto išvadomis bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 3 dalimi bei 682 straipsnio 2 dalimi skolininkė G. A. 2024 m. balandžio 3 d. pateikė antstoliui prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kuriais prašė skirti pakartotinę ekspertizę patalpų vertei nustatyti, motyvuodama tuo, jog abejonių kelia Ekspertizės akte taikant lyginamąjį metodą pasirinkti palyginamieji objektai, patalpos eksperto neapžiūrėtos iš vidaus. Antstolis dėl pareikštų skolininkės prieštaravimų dėl ekspertizės išvados jokio patvarkymo, kuriuo būtų motyvuotai skirta arba atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę nepriėmė, 2024 m. balandžio 24 d. priėmė reikalavimą Nr. S-24-240-7946, kuriuo nurodė laikus turto apžiūrai bei pareikalavo per 3 darbo dienas pasirinkti vieną datą iš nurodytų.

Šalies argumentai

Savo ruožtu pareiškėja skundu teigia, kad nebuvo išlaikyti CPK 682 straipsnio reikalavimai ir prašė panaikinti antstolio Vytauto Mitkaus 2024 m. balandžio 24 d. reikalavimą Nr. S-24-240-7946, nes antstolis turėjo priimti atitinkamą patvarkymą dėl skolininkės 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimų, o ne skundžiamą reikalavimą, prašo įpareigoti antstolį Vytautą Mitkų teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti skolininkės 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimus dėl ekspertizės išvados.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis dėl pareikštų skolininkės prieštaravimų jokio patvarkymo, kuriuo būtų motyvuotai skirta arba atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę nepriėmė, todėl nutarė, kad antstolis įpareigotinas teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti skolininkės G. A. 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimus dėl ekspertizės išvados.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2024 m. balandžio 24 d. antstolio priimtas reikalavimas Nr. S-24-240-7946 buvo teisėtas ir atitiko CPK normas. Vertino, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, privalo užtikrinti tinkamą turto apžiūrą ir vertinimą, ir siekdamas šio tikslo, turi teisę priimti dokumentus, kurie reglamentuoja turto vertinimo organizavimą. Teismas pabrėžė, kad reikalavimas dėl turto apžiūros organizavimo buvo išsiųstas pareiškėjai siekiant užtikrinti jos teisę dalyvauti apžiūroje ir sudaryti sąlygas tinkamai įvertinti turtą.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad antstolis turėjo priimti ne reikalavimą, o patvarkymą. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 634 ir 681 straipsnius, antstolis turi teisę pasirinkti vykdymo veiksmus ir priemones, kurios yra būtinos užtikrinti teismo sprendimo vykdymą. Raginimas ar reikalavimas yra tinkamos priemonės, jei šių veiksmų tikslas yra užtikrinti geranorišką bendradarbiavimą ir sudaryti sąlygas turtui apžiūrėti be priverstinių vykdymo veiksmų. Patvarkymas yra priimamas, kai būtina priversti asmenį atlikti tam tikrus veiksmus arba išspręsti tam tikrą vykdymo procesą. Kadangi pareiškėja turėjo galimybę dalyvauti apžiūroje be priverstinių veiksmų taikymo, antstolio priimtas reikalavimas buvo teisėtas ir tinkamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jų argumentai

Pareiškėja G. A. (toliau ir pareiškėja, apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalimi, kuria buvo atmestas jos reikalavimas panaikinti antstolio Vytauto Mitkaus priimtą 2024 m. balandžio 24 d. reikalavimą Nr. S-24-240-7946.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad antstolis pagrįstai priėmė reikalavimą. Pažymi, jog Reikalavimas buvo priimtas po to, kai pareiškėja pateikė 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimus dėl turto vertinimo, ir šiuose prieštaravimuose pareiškėja aiškiai prašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taigi susiklostė situacija, kada ginčijamo antstolio Vytauto Mitkaus 2024 m. balandžio 24 d. reikalavimo Nr. S-24-240-7946 priėmimo momentu antstolis nebuvo priėmęs jokio patvarkymo dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės. Ginčo atveju, antstolio reikalavimo pateikimo momentu nebuvo skirta nei papildoma, nei pakartotinė ekspertizė, todėl neegzistavo absoliučiai joks faktinis ir/ar teisinis pagrindas apartamentų apžiūrai. Atitinkamai, antstolio reikalavimui, kuriuo buvo reikalaujama raštu informuoti antstolį apie tai, kada bus aprodyta negyvenamoji patalpa – apartamentai, nebuvo jokio pagrindo. Apeliantės vertinimu, Reikalavimo priėmimas objektyviai buvo galimas tik išnagrinėjus pareiškėjos G. A. prieštaravimus ir išsprendus klausimą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo. Akivaizdu, jog toks antstolio reikalavimas nėra ir negali būti laikomas teisėtu, todėl naikintinas.

Atsiliepimas

Antstolis Vytautas Mitkus ir kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Šiuo atveju pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apeliantės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas panaikinti antstolio Vytauto Mitkaus 2024 m. balandžio 24 d. reikalavimą Nr. S-24-240-7946, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste.

Dėl nutarties (ne) teisėtumo

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą dalyje dėl antstolio Vytauto Mitkaus 2024 m. balandžio 24 d. reikalavimą Nr. S-24-240-7946 (tolia ir Reikalavimas), nenustatęs antstolio vykdymo veiksmuose pažeidimų. Savo ruožtu apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi teigdama, kad pareiškėja 2024 m. balandžio 3 d. buvo pateikusi antstoliui prieštaravimus dėl turto vertinimo ir šiuose prieštaravimuose prašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolis, neišsprendęs šio prašymo, t. y. nepriėmęs jokio patvarkymo dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės (ne)skyrimo, priėmė ginčijamą Reikalavimą apžiūrėti ginčo patalpas iš vidaus. Apeliantės teigimu, tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių motyvų (ne)pagrįstumo.

Kaip matyti, apeliantė antstolio veiksmų (Reikalavimo priėmimą) neteisėtumą grindžia jo nesavalaikiu priėmimu ir/ar nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, t. y. neišsprendus klausimo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. balandžio 12 d. antstolis Vytautas Mitkus patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės G. A. išieškotojo A. P. (vėliau pakeistas į V. P.) naudai. Skolininkei 2021 m. balandžio 13 d. išsiųstas raginimas sumokėti skolą. Duomenų, kad pareiškėja būtų skolą sumokėjusi byloje nėra, o ir ginčo šalys šios aplinkybės neginčija. Todėl antstolis pagrįstai pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus (priverstinį piniginių lėšų nurašymą nuo pareiškėjos sąskaitų). Vėliau prie šios vykdomosios bylos prisidėjo išieškojimai kitų išieškotojų naudai (byloje suinteresuoti asmenys). 2024 m. sausio 15 d. turto arešto aktu antstolis areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą – Apartamentus, ir šį aktą įteikė apeliantei el. paštu. Iš vykdomosios bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad pareiškėja su antstoliu bendravo el. paštu, prašė patikslinti sumas, teigė siekianti atsiskaityti su visais išieškotojais. Duomenų apie atsiskaitymo faktą byloje nėra. Savo ruožtu antstolis 2024 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės Apartamentu rinkos vertei nustatyti skyrimo, kuriuo įpareigojo pareiškėją per 3 darbo dienas pateikti antstoliui kontaktus, kuriais būtų galima suderinti tikslų turto apžiūros laiką, bei per 5 dienas sudaryti vertintojui tinkamas ir realias sąlygas vertinamą turtą apžiūrėti. Šis patvarkymas pareiškėjai taip pat išsiųstas el. paštu, tačiau į jį pareiškėja niekaip nesureagavo.

Apeliantė gavo 2024 m. kovo 29 d. antstolio tos pačios dienos Pranešimą dėl turto vertės nustatymo, kuriuo pranešta pareiškėjai apie atliktą ekspertizę, kuria atliktas Apartamentų vertės vertinimas. Nesutikdama su Ekspertizės išvada, ji 2024 m. balandžio 4 d. pateikė antstoliui Prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo vykdomosiose bylose. Prieštaravimuose pareiškėja iš esmės skundė faktą, kad turto vertintojas neapžiūrėjo turto iš vidaus, todėl turto vertė nustatyta neteisinga ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę. Kaip nustatyta (bylos dalyviai šios aplinkybės neginčija), antstolis nepriėmė patvarkymo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, tačiau 2024 m. balandžio 24 d. el. paštu įteikė skolininkei skundžiamą Reikalavimą per 3 darbo dienas raštu informuoti antstolio kontorą kada bus aprodyti Apartamentai ir pateikė penkis skirtingus laikus, kuriuos pareiškėja galėjo pasirinkti. Apeliantė neneigė šį Reikalavimą gavusi, tačiau į jį antstoliui nepateikė jokios informacijos. Antstolis 2024 m. gegužės 8 d. ir 2024 m. gegužės 10 d. elektroniniais laiškais pakartotinai ragino pareiškėją atsakyti į antstolio Reikalavimą. Pareiškėja taip ir nepateikė jokio atsakymo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad antstolis tinkamai neišsprendė klausimo dėl pareiškėjos prieštaravimuose prašomos papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Šią aplinkybę nustatė pirmosios instancijos ir pagrįstai priėmė nutartį įpareigoti antstolį teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti skolininkės G. A. 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Taigi apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantės skundžiamas Raginimas tapo neaktualus nei laiko, nei fakto prasme.

Tačiau apeliantei skundžiant pirmosios instancijos nutartį tik dalyje dėl Raginimo panaikinimo apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šio antstolio procesinio veiksmo. Pažymėtina, jog CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys, ar vykdys iš dalies, ar vykdys kitu (savo pasirinktu) būdu nei nurodė antstolis. Negalint įvykdyti antstolio reikalavimo, antstoliui turi būti nurodytos pagrįstos nevykdymo priežastys. Svarbios priežastys, dėl kurių antstolio reikalavimas gali būti neįvykdytas, yra faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių antstolio įpareigojimo objektyviai neįmanoma įvykdyti. Visais kitais atvejais, kai antstolio įpareigojimas nevykdomas be svarbių priežasčių, asmuo, kuriam toks reikalavimas yra pareikštas, laikomas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus.

Atsižvelgiant į CPK 681 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad antstolis, organizuodamas turto apžiūrą, neprivalo priimti patvarkymo, jei tam tikslui nėra būtinybės atlikti priverstinius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis pirmiausia 2024 m. balandžio 24 d. išsiuntė raginimą, siekiant suteikti galimybę pareiškėjai dalyvauti apžiūroje ir sudaryti sąlygas įvertinti turtą. Taigi šiame kontekste svarbi aplinkybė, kad apeliantė visų pirma nevykdė antstolio 2024 m. vasario 8 d. patvarkyme suformuluoto jai reikalavimo sudaryti sąlygas vertintojui apžiūrėti vertinamą turtą. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjos nebendradarbiavimas su antstoliu trukdė jam vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus ir dėl to Apartamentų vertinimas atliktas neapžiūrėjus jų iš vidaus.

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad antstolis privalo pasirinkti tinkamą priemonę priklausomai nuo vykdymo proceso eigos. Raginimas naudojamas tam, kad skolininkas ar suinteresuoti asmenys galėtų geranoriškai įvykdyti reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-2016). Patvarkymas paprastai priimamas tais atvejais, kai reikia nustatyti priverstinio vykdymo priemones arba priimti sprendimą dėl tam tikro proceso veiksmo, pvz., dėl arešto ar apžiūros organizavimo.

Šiame kontekste teismas taip pat vertina jau nustatytas aplinkybes, kad apeliantė savalaikiai su antstoliu nebendradarbiavo, todėl antstolis savo ruožtu organizuodamas turto apžiūrą pakartotinai, turėjo prielaidas priimti patvarkymą pagal CPK 613 straipsnį dėl konkretaus vykdymo veiksmo, pavyzdžiui, dėl turto apžiūros, nes jis sudaro pagrindą atlikti priverstinius vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju, antstolis suteikė apeliantei galimybę bendradarbiauti, t. y. 2024 m. balandžio 24 d. el. paštu įteikė skolininkei skundžiamą Reikalavimą per 3 darbo dienas raštu informuoti antstolio kontorą kada bus aprodyti Apartamentai ir pateikė penkis skirtingus laikus, kuriuos pareiškėja skolininkė galėjo pasirinkti. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė ir šiuo atveju elgėsi pasyviai, nieko neatsakė į šį raginimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymas skolininkui numato pareigą būti aktyviam ir pačiam domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkami įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai). O antstoliui numatyta pareiga tinkamai apginti išieškotojo interesus, savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad antstolis nepažeidė vykdymo veiksmus reglamentuojančių teisės normų. Nenustačius antstolio veiksmų neteisėtumo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti neteisėtu raginimą, juolab jam praradus aktualumą.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Taigi atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė antstolio procesinę ir vykdymo veiklą reglamentuojančias teisės normas, ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dalyje dėl Raginimo panaikinimo, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundžiamojoje dalyje. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės G. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Mikonienė