- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- I1-459-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02129-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 20 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2019 m. kovo 28 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–6) nurodė, kad nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2019 m. kovo 28 d. atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Bausmę atliko perpildytose patalpose, trūko gyvenamojo ploto. Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 4 būrio 3 sekcijoje gyveno 24 nuteistieji, 3 būrio 2 sekcijoje gyveno 22 nuteistieji. Sanitarinis mazgas buvo netinkamai įrengtas – buvo tik skylė grindyse, nors turėjo būti įrengtas unitazas. Gyvenamojoje aplinkoje pasivaikščiojimo kiemelio stoguose, sienų izoliacijoje, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijoje naudojamas asbestas. Galimybė nusiprausti duše buvo suteikiama tik vieną kartą per savaitę 15 minučių, todėl šešiais dienas per savaitę, kuomet nebuvo suteikiamas dušas, pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, nepatogumus, kilo pavojus susirgti kontakto būdu perduodamomis infekcinėmis ligomis. Lovos buvo pasenusios, netinkamos normaliam gulėjimui, metalinės, sulankstytos, išlaužytos. Be to, lovos kamerų tipo patalpose siekia vos 180 cm ilgio. Ventiliacija, oro talpa, drėgmė, apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų. Patalpose buvo blakių ir pelių. Buvo daroma dezinfekcija nuo blakių, tačiau ji nepadėdavo. Gyvenamosiose patalpose niekada nebuvo valymo priemonių, o paprašius neretai jų laukti tekdavo visą savaitę arba visai neatnešdavo.
Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, nebuvo įmanoma pailsėti, pablogėjo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, negali ramiai miegoti, pareiškėjas pasidarė dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai dėl ko sumažėjon bendravimo galimybės.
Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 12–18) nurodė, kad minimali tenkančio vienam kalinamajam gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu pažeista nebuvo. Nurodė, kad jog teisės aktai reikalauja, kad įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas, turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), patalpose negalėtų būti parazitų. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su uždarąja akcine bendrove „Utenos deratizacija“. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama uždaroji akcinė bendrovė „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija atliekama tik tose patalpose, kuriose būna pastebėti kenkėjai. Patalpose, kuriuose kenkėjų nepastebėta, darbai neatliekami. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Nurodė, jog įstaiga užtikrina tinkamą dušo patalpų aprūpinimą inventoriumi. Nuteistųjų sugadinti, sulaužyti įrenginiai įstaigos darbuotojų nedelsiant yra tvarkomi arba keičiami naujais. Įstaiga neturi prievolės įrengti matomumą ribojančias sieneles prausyklų patalpose. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato būriuose įrengtų prausyklų dušų sietelių vietų atskyrimo. Toks reikalavimas taikomas tik kamerų tipo patalpų dušinėms. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose bausmę atliko pareiškėjas stogo dangoje yra asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Tuo laikotarpiu, kuriuo nuteistasis atlikinėjo bausmę nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Teigė, jog įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Pareiškėjas su skundais į Turto valdymo skyrių dėl ventiliatoriaus išdavimo nesikreipė. Patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos. Visų esančių įstaigoje dviaukščių metalinių lovų išmatavimai: lovos aukštis – 1850 mm, lovos ilgis – 2000 mm, lovos plotis – 700 mm. Lovos tvarkingos, nesulūžusios, tinkamos naudoti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 nustato minimalų inventoriaus naudojimo (dėvėjimo) laiką. Jei pasibaigus minimaliam naudojimo (dėvėjimo) laikui inventorius tinkamas naudoti, jis gali būti naudojamas toliau. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 2-me sektoriuje nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2019 m. kovo 28 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.
Atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis (b. l. 13, 21, 23-24), kad nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrio 3 brigadą, kurios plotas 52,01 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,25 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. sausio 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 3 būrio 2 brigadą, kurios plotas 66,56 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 3,16 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. kovo 28 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrio 2 brigadą, kurios plotas 62,52 kv. m, joje įrengta 20 miegamųjų vietų todėl pareiškėjui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis, atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, gavęs atsiliepimą į skundą pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, taigi nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 11¹.1. punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo netinkama ventiliacija, patalpose buvo drėgna, apšvietimas buvo netinkamas.
Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015) 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 12–18) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrinama tinkama apšvieta, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Taip pat nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Šį tvirtinimą atsakovo atstovas grindė 2019 m. spalio 7 d. pažyma Nr. 77-1521 (b. l. 23–24). Jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, atsakovas nepateikė. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų galėjo kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Nurodytų aplinkybių pareiškėjas nesiejo su konkrečiais jo teisių pažeidimų atvejais, nepagrindė jų jokiais galimais pateikti įrodymais, taip pat nepagrindė nurodytų pažeidimų jam padarytų neigiamų pasekmių jo sveikatai, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo keltas pretenzijas dėl minėtų pažeidimų atsakovo atstovui, kreipimųsi į Visuomenės sveikatos centrą ar kitas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo atsakomybė dėl nurodytų pažeidimų negalima.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių ir pelių.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK vertinamuoju laikotarpiu galiojo 2016 m. lapkričio 23 d. sutartis Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 35–38). Iš teismui pateiktų Atliktų darbų aktų (b. l. 25–28) matyti, jog 3 ir 4 būriuose buvo atliekami kenkėjų naikinimo darbai. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Todėl atsakovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.
Pareiškėjas pažymėjo, kad pastato konstrukcijose buvo asbesto. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą ir 2019 m. lapkričio 23 d. pažymoje Nr. 76-203 (b. l. 25–28) patvirtino, kad pastato stogo danga yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis, todėl jais remiasi. Byloje nėra duomenų apie pataisos namuose ginčo laikotarpiu vykdytus remonto darbus. Pareiškėjas skunde konkrečių atvejų, kuomet statinio būklės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje nėra jokių konkrečių įrodymų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių statinio būklės sąlygotų jo teisių ar interesų pažeidimų. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad, nesant tokių duomenų, vien tik pareiškėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai šiame kontekste negali būti konstatuoti.
Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo unitazo – tik skylė grindyse.
Higienos norma 134:2015 specialių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenumato. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), tai iš esmės šalina atsakovo atsakomybę nagrinėjamame kontekste. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nepaaiškino, kaip dėl kamerose įrengto „tupimo“ klozeto pablogėjo jo padėtis, kokius neigiamus išgyvenimus jis patyrė t. y. kuo pasireiškė patirta neturtinė žala, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl tupimo klozeto įrengimo laikomos nepagrįstomis.
Pareiškėjas skunde teigė, jog karštu vandeniu duše galėjo naudotis tik kartą per savaitę, nebuvo galimybės išsimaudyti po sporto.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia, kad vieną kartą per savaitę galimybė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta. Minėtame teisės akte nėra numatyta reikalavimo įrengti prie sporto salės persirengimo kambarį, dušą, tualetą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti dušu, iš karto persirengti, pasinaudoti sporto metu tualetu, yra apgailestautina, bet ne ta, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Pažymėtina, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, kad kalinamajam yra suteikiama galimybė sportuoti, tačiau nenurodė, jog jis pats vertinamuoju laikotarpiu sportuodavo, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo trukdžių apsiprausti jo pageidaujamu laiku prausykloje, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl minėtų pareiškėjo nurodytų aplinkybių buvo pažeistos jo teisės.
Pareiškėjas kaip vieną iš pažeidimų taip pat įvardijo „dušo kabinų trūkumą“.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normoje (toliau – Aprūpinimo norma) numatyta, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupas (galvutė) – 1 vnt. besiprausiančiam. Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja dušo kabinų įrengimo bendrabučio tipo patalpų dušinėse, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami.
Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo išduodamos valymo priemonės.
Higienos normos HN 134:2015 35 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka, o 37 punkte nurodyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomis asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pataisos namuose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems išduoda Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai (b. l. 29–34). Nagrinėjamame kontekste būtina pažymėti, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (iš jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų. Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo atstovas tinkamai vykdo aptariamų teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju pareiškėjas nusiskundimų nekonkretizavo, t. y. nenurodė ir nepateikė konkrečių duomenų apie tai, kada konkrečiai pareiškėjas kreipėsi dėl valymo priemonių išdavimo, taip pat, kad dėl valymo priemonių neišdavimo jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo nusiskundimai laikytini abstrakčiais, nepagrįstais, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis ir konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus.
Pareiškėjo teigimu, lovos taip pat neatitinka teisės aktų reikalavimų, lovos senos, sulūžusios, tik 180 cm ilgio.
Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui skiriama viena metalinė lova.
Atsakovo atstovas nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą baldų būklę. Lovos tvarkingos, nesulūžusios, tinkamos naudoti. Gyvenamosiose patalpose įrengtos standartinės lovos, kurių aukštis – 1850 mm, ilgis – 2000 mm, plotis – 700 mm (b. l. 24). Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti dėl netinkamų lovų jokių duomenų nepateikė. Nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į administraciją su prašymu pakeisti lovą. Pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas skirtingose gyvenamosiose patalpose, todėl tinkamai nenurodžius kada, kokiose gyvenamosiose patalpose buvo netinkamos (sulūžusios) lovos, jo teiginiai negali būti laikomi objektyviai pagrįstais. Todėl pareiškėjo reikalavimai šiais aspektais atmestini kaip nepagrįsti.
Nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareškėjo V. D. (V. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.