Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-613-963/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-11
Bylos Nr.
1-613-963/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15188-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
M. A.
Nukentėjusysis
Ž. M., S. M.
Advokatai
Galina Korabliova, Sandra Balskuvienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-613-963/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15188-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.7.9.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.1.3.; 2.1.15.3.3.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei, Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorėms Nijolei Žemaitytei, Snieguolei Lukošienei,kaltinamajam M. A., jo gynėjai advokatei Galinai Korabliovai,

nukentėjusiosioms Ž. M., S. M., jų įgaliotai atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. A. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką:

M. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. balandžio 2 d. apie 2.30 val. viešoje vietoje, kelio važiuojamojoje dalyje, ties Žvejų g. 2 namu, Klaipėdoje, įžūliu elgesiu, garsiai rėkaudamas ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais bei vandališkais veiksmais, tyčia vieną kartą spyrė į S. M. vairuojamo automobilio ,,Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio Ž. M., kairės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlį taip jį nulauždamas ir padarydamas 164,85 eurų žalą. S. M. sustabdžius automobilį, M. A. vieną kartą spyrė į automobilio kairės pusės galines dureles, tokiu būdu jas įlenkė ir padarė 314,18 eurų žalą, ir vieną kartą spyrė į automobilio priekinį kairės pusės žibintą, taip jį sudaužydamas ir padarydamas 377 eurų žalą. Tokiais veiksmais M. A. demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sugadino S. M. motinai Ž. M. priklausančio turto už 856,03 eurus ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad jis naktį, išgėręs 2-3 bokalus alaus, ėjo šaligatviu Žvejų gatve, kai automobilio Volvo vairuotoja apsisukinėdama jo vos neužkliuvo. Jis pasakė pastabą dėl tokio važiavimo. Vaikinas, sėdintis automobilyje, ėmė prasivardžiuoti, todėl jis priėjo prie vaikino aiškintis, bet vaikinas pabėgo. Parodė, kad jis automobilio netrankė. Mano, kad automobilis buvo aptrankytas anksčiau. Jis ėjo ramiai Biržos tilto link, bet pamatęs policiją, bėgo, nes nenorėjo pakliūti pareigūnams neblaivus viešoje vietoje. Jį sulaikė Atgimimo aikštėje. Gailėjosi dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiųjų. Su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, prašė jį sumažinti, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę.

Nukentėjusioji S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą naktį atvyko į Žvejų gatvę, pasiimti draugus D. P. su I. K.. D. P. sėdėjo automobilio gale, I. K. sėdėjo šalia jos, keleivio vietoje. Aikštelėje prie Biržos tilto ji bandė apsisukti, o kaltinamasis ėjo kitoje pusėje. Ji bandė išsukti ir užstojo kaltinamajam kelią eiti tiesiai, sustojo nuo kaltinamojo metro atstumu. Tada kaltinamasis pradėjo šaukti, kad jam pervažiavo koją, ėmė keiktis, grasinti, spyrė į priekinį veidrodėlį. Jos draugas Dovydas išlipo paklausti, ką jis daro. Tada kaltinamasis bandė spirti jos draugui, bandė išplėšti dureles, spyrė į dureles, į žibintą ir nuėjo. Po to kaltinamasi ėjo Biržos tilto link. D. P. sekė kaltinamąjį, kuris ėjo link Klaipėdos viešbučio, kur kaltinamąjį ir sulaikė. Pažymėjo, kad per įvykį aplinkui buvo žmonių, bet niekas nepriėjo. Kaltinamasis buvo vienas. Ji buvo blaivi. Dėl įvykio ji patyrė moralinę žalą, nes nebuvo patyrusi tokio įvykio, negalėjo miegoti, bijojo pamatyti ir tą žmogų. Pažymėjo, kad prieš įvykį automobilis buvo sveikas. Volvo centre gavo sąskaitą už būsimą automobilio remontą. Sąskaitos už suremontuotą automobilį neturi, nes jis dar nesuremontuotas. Prašo priteisti 200 Eur neturtinės žalos ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusioji Ž. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilis priklauso jai. Ji žino visus automobilis įbrėžimus. Po įvykio ryte ji apžiūrėjo automobilį ir pamatė, kad yra apgadinti veidrodėlis, durelės, žibintas. Parodė, kad su kaltinamuoju buvo susitikusi kelis kartus, bet jo tik pirmas sakinys buvo geranoriškas, paskui buvo priekaištai, kad taip nebuvo. Jis pripažino, kad yra kaltas, kad buvo išgėręs, bet priekaištavo, kad ji nori per daug. Pažymėjo, kad civilinio ieškinio suma yra nustatyta pagal Volvo centro pateiktą išankstinę būsimo automobilio remonto sąskaitą. Prašo priteisti iš kaltinamojo 880,03 Eur turtinės žalos ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Liudytoja S. Š., policijos pareigūnė, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paties įvykio ji nematė. Iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie konfliktą Žvejų gatvėje, kurio metu apgadintas automobilis ir, kad konflikto kaltininkas šalinasi iš įvykio vietos. Budėtojas palaikė ryšį su jaunuoliu, sekusiu kaltinamąjį. Kaltinamąjį sulaikė ties kavine „Bambola“, netoli sankryžos. Kaltinamasis nevykdė jų teisėtų reikalavimų, buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos visos aplinkybės. Matėsi kad kaltinamasis buvo išgėręs, agresyvus, jam buvo uždėti antrankiai. Kaltinamasis jiems grasino, kad jis yra invalidas, bet dėl sužalojimų nesiskundė. Po to prie jų automobiliu privažiavo mergina. Matėsi automobilio apgadinimai, nebūdingi autoįvykiui, buvo išdaužta lempa. Buvo padarytos apgadinimų nuotraukos.

Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą S. M. atvyko automobiliu jo pasiimti į Žvejų gatvę, prie baro „Fax“. Jis sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, kai apsisukant automobiliu, pasigirdo spyris į automobilio šonines dureles. Jis išlipo, pamatė kaltinamąjį, paklausė, kas čia vyksta. Jam buvo atsakyta: „Snargliai, nemokate vairuoti“. Kaltinamasis su grasinimais ėjo jo link. Po to dar buvo smūgis po smūgio 4-5, daug grasinimų, kaltinamasis norėjo vožti jam, bet jis nubėgo į automobilį. Kaltinamasis plėšė dureles, bandė jį ištraukti iš automobilio. Kai jis išlipo, kaltinamasis nuėjo prie „Biržos“ tilto, ėjo ramiai, o pamatęs pareigūnus, ėmė bėgti. Jis sekė kaltinamąjį, kuris ėjo Klaipėdos viešbučio link. Pastebėjęs policijos ekipažą, jis nubėgo prie pareigūnų, pasakė, kur nuėjo kaltinamasis. Kaltinamasis labai priešinosi pareigūnams. Kaltinamasis buvo vienas, buvo neblaivus. Tai matėsi iš akių, iš kalbėsenos. Jis pats buvo išgėręs vieną alaus, o jo draugės buvo blaivios. Pažymėjo, kad prieš įvykį automobilis buvo sveikas. Įvykio metu aplinkui buvo žmonių, bet niekas nepriėjo.

Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą automobilį vairavo S. M., ji sėdėjo šalia jos keleivio vietoje, o gale sėdėjo D. P.. Kaltinamasis ėjo tiesiai gatve. Apsisukinėdama Skaistė sutrukdė praeiti kaltinamajam, dėl ko, šis ėmė rėkti, keiktis, spyrė į šoninį veidrodėlį vairuotojo pusėje. Tada D. P. išlipo iš automobilio, liepė kaltinamajam apsiraminti. Kaltinamasis dar labiau supyko, puolė D. P.. D. P. puolė į automobilį, užsidarė ir laikė dureles. Kaltinamasis spardė dureles, bandė jas atidaryti. D. P. išlipo per kitas dureles, tada kaltinamasis nieko nedarė, bet nueidamas spyrė į vairuotojo pusės priekinį žibintą. D. P. iškvietė policiją ir ėjo paskui kaltinamąjį Klaipėdos viešbučio link. Policija greitai atvažiavo ir sulaikė kaltinamąjį prie Klaipėdos viešbučio. Kaltinamasis buvo neblaivus, apie tai nusprendė iš jo kalbėjimo, kvapo, judesių. Automobilis prieš įvykį buvo tvarkingas. Ji ir S. M. buvo blaivios. Aplinkui kitų žmonių nebuvo, gal bare kažkas sėdėjo.

2018 m. balandžio 2 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. balandžio 2 d. apžiūrėtas automobilis Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi priekiu į rytų pusę. Stebimi automobilio apgadinimai: išdaužtas priekinis kairės pusės žibintas, ant kairės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlio rėmo matosi pažeidimas (rėmas atšokęs, klibantis), apibraižytos kairės pusės galinės durelės; ant stiklo matosi žemių žymės. Automobilio apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose. (b. l. 1-4, 10-14).

Išankstinėje serviso pardavimo sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų kaina 1064,84 eurai. (b. l. 57).

2018 m. balandžio 6 d. Specialisto išvadoje Nr. T-A3168 /2018 (01) nurodyta, kad M. A. kraujyje, paimtame 2018 m. balandžio 2 d. 3.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,35 ( promilės) etilo alkoholio. (b. l. 93).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo paaiškinimus, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamasis M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. balandžio 2 d. apie 2.30 val. viešoje vietoje, kelio važiuojamojoje dalyje, ties Žvejų g. 2 namu, Klaipėdoje, įžūliu elgesiu, garsiai rėkaudamas ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais bei vandališkais veiksmais, tyčia vieną kartą spyrė į S. M. vairuojamo automobilio ,,Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio Ž. M., kairės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlį taip jį nulauždamas ir padarydamas 164,85 eurų žalą. S. M. sustabdžius automobilį, M. A. vieną kartą spyrė į automobilio kairės pusės galines dureles, tokiu būdu jas įlenkė ir padarė 314,18 eurų žalą, ir vieną kartą spyrė į automobilio priekinį kairės pusės žibintą, taip jį sudaužydamas ir padarydamas 377 eurų žalą. Tokiais veiksmais M. A. demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sugadino S. M. motinai Ž. M. priklausančio turto už 856,03 eurus ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad pati nukentėjusioji S. M. vos jo nesuvažinėjo, tačiau jo kaltė patvirtinama teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais. Nukentėjusioji S. M. bei liudytojai D. P. ir I. K. parodė, kad mėginant S. M. automobiliu apsiskuti Žvejų gatvėje, ji pastojo kelią tuo metu keliu einančiam neblaiviam kaltinamajam, dėl ko šis, būdamas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs pradėjo šaukti ant S. M. ir D. P. necenzūriniais žodžiais, spardė automobilį, po ko mėgino pasišalinti iš įvykio vietos, bet buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Liudytoja policijos pareigūnė S. Š. parodė, kad kaltinamasis sulaikant buvo neblaivus, agresyvus, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, dėl ko buvo panaudotos spec. priemonės ir jam uždėti antrankiai. Taip pat parodė, kad automobilio Volvo apgadinimai buvo nebūdingi autoįvykiui. Nukentėjusioji Ž. M. parodė, kad iki įvykio jai priklausantis automobilis buvo sveikas, neapgadintas, o po įvykio ryte ji pamatė automobilio apgadinimus – buvo nulaužtas galinio matymo kairysis veidrodėlis, įlenktos kairės pusės galinės durelės, sudaužytas priekinis kairės pusės žibintas. Kaltinamojo kaltė be nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų įrodyta byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais: 2018 m. balandžio 2 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, fotolentelėmis (b. l. 1-4, 10-14), 2018 m. balandžio 6 d. Specialisto išvada Nr. T-A3168 /2018 (01) (b. l. 93). Kaltinamasis M. A. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia: M. A. suvokė, kad vieną kartą spirdamas į automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio Ž. M., kairės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlį, gali jį nulaužti, vieną kartą spirdamas į automobilio kairės pusės galines dureles, gali jas įlenkti, ir vieną kartą spirdamas į automobilio priekinį kairės pusės žibintą, gali jį sudaužyti, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi nukentėjusiajai Ž. M. buvo padarytas turto sugadinimas vandališkais veiksmais. Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje – ties Žvejų g. 2 namu, Klaipėdoje, prie baro „Faxas“, kurioje nusikaltimo metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininkų veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002).

Taigi, kaltinamasis M. A. veikdamas viešoje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, naudojo vandališkus veiksmus, tyčia suduodamas spyrius į automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas nukentėjusiajai Ž. M. priklausančio turto sugadinimą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Vandališkų veiksmų naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis M. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas (b. l. 89), administracine tvarka baustas penkis kartus (b. l. 85-88), jam nustatytas 45 procentų darbingumas (b. l. 183, 186), dirba, išsituokęs, turi vieną mažametį vaiką, kuriam priteistas išlaikymas, yra vidurinio išsilavinimo. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti M. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį artimą vidurkiui, numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje. Siekiant padėti kaltinamajam M. A. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 2 d. 2.40 val. iki 2018 m. balandžio 3 d. 13.30 val. (dvi paros) (b. l. 99-100, 102), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Kaltinamajam M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą. (b. l. 120-121).

Šioje byloje pareikštas civilinės ieškovės Ž. M. civilinis ieškinys dėl 1064,84 Eur turtinės žalos (b. l. 59), kurį teisiamojo posėdžio metu ji patikslino ir nurodė, kad civilinį ieškinį mažina Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydžiu ir galutinė prašoma priteisti turtinė žala yra 880,03 Eur. (b.l. 57). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pareikštas civilinis ieškinys yra logiškas ir pagrįstas, nors kaltinamasis su juo sutiko tik iš dalies, tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Ž. M. turtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo M. A. neteisėtų veiksmų, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. M. naudai iš kaltinamojo M. A. priteistina 880,03 Eur turtinei žalai atlyginti.

Šioje byloje pareikštas nukentėjusiosios S. M. civilinis ieškinys dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 170). S. M. nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė moralinę žalą, nes tokį įvykį išgyveno pirmą kartą, ji buvo pažeminta viešoje vietoje, jai buvo grasinama, jos atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, ji išsigando, dėl to kurį laiką ji negalėjo ramiai miegoti, bijojo sutikti kaltinamąjį, išgyveno psichologinę įtampą, kitus išgyvenimus. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios S. M. patirtus išgyvenimus, į prašomos priteisti neturtinės žalos dydį – 200 Eur, laikytina, kad jis visiškai pagrįstas, todėl S. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo M. A. jai priteistina 200 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusiosios S. M. ir Ž. M. prašo priteisti 350 Eur proceso išlaidų. (b. l. 172, 174). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokato padėjėjai už teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje S. M. sumokėjo 150 Eur, Ž. M. sumokėjo 200 Eur. BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurias patyrė proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiųjų 350 Eur išlaidos sumokant atstovei advokato padėjėjai už paslaugas yra pagrįstos (atstovavo nukentėjusiosioms ikiteisminio tyrimo metu, byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiųjų interesams bylos teisminio nagrinėjimo metu), todėl išieškotinos iš kaltinamojo M. A..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vienas kompaktinis diskas su fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 2 d. 2.40 val. iki 2018 m. balandžio 3 d. 13.30 val. (dvi paras), kas atitinka keturias laisvės apribojimo bausmės dienas ir laikyti, kad yra atliktos keturios laisvės apribojimo bausmės dienos.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Priteisti iš kaltinamojo M. A. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. M. naudai 880,03 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų 3 centus) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo M. A. nukentėjusiosios S. M. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo M. A. nukentėjusiajai S. M. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) ir nukentėjusiajai Ž. M. 200 Eur (du šimtus eurų) proceso išlaidoms atlyginti.

Nustatyti, kad priteistus civilinius ieškinius nukentėjusiosioms S. M. ir Ž. M. M. A. savanoriškai turi atlyginti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė