Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-07-24 · Byla Nr. ATP-528-255/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-24
Bylos Nr.
ATP-528-255/2014
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00572-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Pažeidėjas
Š. M.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-528-255/2014Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00572-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.2; 45.4.4; 45.4.5.; 79.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Š. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 21 d., 17.30 val., Šilutės r., Gorainių k., Vilties g. 19, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko nepastebėjo prie pastato kitam asmeniui priklausančio stovinčio dviračio ir į jį atsitrenkė eismo įvykio metu jį apgadindamas, be to, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5, 6, 9, 119, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutarimu pripažino Š. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė vieno šimto litų (100 Lt) baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrė 1500 Lt baudą su teisės vairuoti atėmimu devyniems (9) mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, Š. M. nustatyta galutinė nuobauda – 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu devyniems (9) mėnesiams.

Šalies argumentai

Š. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimo dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir nubaudimo 1500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti atėmimu devyniems mėnesiams ir dėl šios dalies administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, taip pat panaikinti nutarimo dalį dėl ATPK 33 straipsnio nuostatų taikymo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad su šiuo nutarimu nesutinka iš dalies (dėl jo pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį). Teigia, kad tiek teikdamas paaiškinimą policijos pareigūnui, tiek ir teismui nurodė, kad jis vairuodamas automobilį atbuline eiga nepastebėjo, kad automobilis atsitrenkė į prie pastato stovintį dviratį, kadangi nėra teisininkas ir administracinės bylos nagrinėjimo metu nesinaudojo advokato teisine pagalba, todėl nesuvokė, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos gali būti kvalifikuojamas tik tuomet, kai asmuo padaręs eismo įvykį ir suvokęs tai, tyčia iš eismo įvykio pasišalina, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Šis jo nesupratimas byloje buvo panaudotas prieš jį, nurodant, kad jis kaltę pripažino pilnai. Kadangi įvykio liudininkai nurodė, kad jo vairuojamas automobilis kliudė dviratį, o jis tikrai tuo metu toje vietoje važiavo atbuline eiga, nors ir nepastebėjo dviračio, o paskui iš tos vietos nuvažiavo, todėl šiuos faktus teismui ir pripažino pilnai, tačiau jis niekada nesakė, kad pastebėjo, jog automobiliu kliudė dviratį, nes iš tiesų to nepastebėjo. Faktą, kad jis nepastebėjo, jog sukėlė eismo įvykį, patvirtino ir liudytojas M. P. paaiškinime. Šį faktą patvirtina ir Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad „visi rasti apgadinimai iš pažiūros yra seni". Mano, kad dviratį galėjo kliudyti automobilio gale pritvirtintu kabliu ir dėl to, kad smūgis buvo nestiprus (tai patvirtina ir nežymūs dviračio sugadinimai), jo vairuojamame automobilyje grojo muzika, o automobilyje sėdėjo 3 girti, garsiai kalbantys asmenys, jis ir nepajuto, kad automobilis atsitrenkė į dviratį ir jį sugadino. Byloje yra pateiktas S. G. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad matė kaip girtas automobilio vairuotojas važiuodamas atbuline eiga kliudė L. J. priklausantį dviratį, stovėjusį prie pastato ir jį apgadino. Teiginį, jog neva jis buvo girtas, liudytoja teigia neatsakingai, vien tik dėl to, kad matė kitus su juo vykusius neblaivius asmenis ir pamanė, kad ir jis yra neblaivus. Tai, kad jis, o ne automobilio savininkas M. P. vairavo automobilį, įrodo, kad jis buvo blaivus, todėl jo ir paprašė pavairuoti automobilį. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu jis būtų girtas, tai M. P. būtų arba prašęs kito asmens vairuoti arba pats vairavęs. Tai, kad eismo įvykio metu buvo visiškai blaivas, patvirtino ir M. P. savo paaiškinime. S. G. paaiškinime nurodyta, kad po įvykio ji mėgino kažką pasakyti, bet automobilis nesustojęs nuvažiavo. Apeliantas nurodo, kad iš tiesų nematė jokio žmogaus, kuris būtų bandęs jam kažką pasakyti, gal ji ir ketino prieiti prie automobilio pasakyti, kad kliudė dviratį, bet jis to nematė. Ši liudytoja ir nenurodo, kad jis matė ją sakant kažką, bet tyčia, nekreipdamas į tai dėmesio, nuvažiavo.

Mano, kad teismas, nukrypdamas nuo susiklosčiusios teismų praktikos, neteisėtai ir nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). Šiuo atveju teismas net nemotyvavo, kuo pasireiškė jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Teismas nepagrįstai išplėtė ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo ribas, nes administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį taikė nesant pažeidimo subjektyviosios pusės požymio - tyčios. Byloje nebuvo jokių įrodymų, kad jis suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už savo veiksmus. Dėl to mano, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra nubaustas nepagrįstai, nes jo veikoje nėra nusižengimo sudėties, t. y. nėra tyčios, todėl pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėtų būti nutraukta.

Atsiliepime į Š. M. apeliacinį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato l. e. viršininko funkcijas A. Balandis nurodo, kad nesutinka su Š. M. apeliaciniu skundu. Mano, kad pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas Š. M., yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, o paskirta nuobauda yra adekvati jo padarytam pažeidimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantas Š. M. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Apeliantas pripažįsta, kad padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo Š. M. veikoje. Apelianto teigimu, jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jis išvažiavo, nes nesuvokė, kad padarė eismo įvykį, jokio smūgio nepajuto.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su apelianto skundo argumentais, kad jis nepadarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju Š. M. veika atitinka Kelių eismo taisyklių 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas nepastebėjo prie pastato stovinčio L. J. priklausančio dviračio ir į jį atsitrenkė bei taip jį apgadino. Kadangi eismo įvykio metu buvo apgadintas L. J. dviratis, todėl darytina išvada, kad Š. M. privalėjo pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį arba kartu su L. J. užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

Tačiau būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Iš nustatytų konkrečių bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų matyti, kad Š. M. tik nežymiai apgadino L. J. dviratį, pats jokio smūgio nepajuto ir nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Be to, nustatyta, kad jis atvykęs į policiją nurodė eismo įvykio aplinkybes, neneigė, kad buvo eismo įvykio vietoje, prisipažino, kad 2014 m. balandžio 21 d., 17.30 val., Šilutės r., Gorainių k., Vilties g. 19, vairavo automobilį, leido apžiūrėti jo vairuotą automobilį, davė paaiškinimus policijos pareigūnams. Be to, kai buvo nustatyta, kad Š. M. padarė eismo įvykį ir apgadino L. J. priklausantį dviratį, Š. M. nevengė atsakomybės, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. Š. M. administracinio teisės pažeidimo byloje duotus parodymus patvirtina ir su juo kartu važiavusio automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko M. P. paaiškinimas, kuris taip pat nurodė, kad Š. M. 2014 m. balandžio 21 d., 17.30 val., Šilutės r., Gorainių k., Vilties g. 19, jis važiavo kartu su Š. M. M. P. priklausančiame automobilyje, tačiau Š. M. vairuojant automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįvyko joks eismo įvykis, jis nepajuto, kad Š. M. būtų kur nors atsitrenkęs ar ką nors kliudęs. Be to, nustatyta, kad apžiūrėjus L. J. dviratį bei M. P. automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad dviračiui padarytas labai nežymus apgadinimas – nežymiai įlenktas dviračio rėmas (bagažinė), o ant automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantys apgadinimai yra seni, todėl galimai šis automobilis eismo įvykio metu net nebuvo apgadintas. Tai patvirtina, kad Š. M. tikrai galėjo nesuprasti, kad važiuodamas atbuline eiga kliudė L. J. dviratį, nes transporto priemonių apgadinimai yra labai nežymūs. Apeliacinio teismo nuomone, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad Š. M. neturėjo jokio ketinimo nuslėpti eismo įvykio, nevengė atsakomybės, neapsunkino eismo įvykio tyrimo, todėl jo veikoje nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nenustatytas subjektyvusis požymis – tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Iš bylos medžiagos matyti, jog Š. M. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo įvykį kaip sąmoningą, t. y. tyčinį pasitraukimą iš įvykio vietos.

Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, kurie pagrįstų Š. M. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nubaudė Š. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimas dėl Š. M. nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį naikintinas, o nutarimo dalis dėl Š. M. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Š. M. apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimą:

Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimo dalį, kuria Š. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m gegužės 29 d. nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu paskirtos nuobaudas subendrintos apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą ir Š. M. paskirta galutinė 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė